Konfliktas jau skaičiuoja dešimtmetį
Lugano (Šveicarija) tarptautinis arbitražas dar daugiau nei prieš metus nurodė bendrovei „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ išmokėti profesionalo karjerą jau baigusiam krepšininkui kompensaciją už anksčiau laiko nutrauktą kontraktą, tačiau teisinis mūšis dėl šio sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje nerimsta.
Pirmadienį Apeliacinio teismo posėdyje abiejų konfliktuojančių pusių atstovai vėl kartojo savo argumentus. K. Marčiulionio advokatas Linas Jakas tvirtino, kad „Žalgiris“ dar beveik du sezonus turėjusį galioti kontraktą su įžaidėju nutraukė pažeisdamas sutarties sąlygas.
„Žalgiris“ sugadino žmogui gyvenimą, viduryje sezono kaip šunį išmetęs į gatvę“, - teismo salėje sakė L. Jakas.
„Žalgirio“ advokatas Gintaras Černiauskas teismui aiškino, jog dėl nutrauktos sutarties kalčiausias buvo pats K. Marčiulionis.
„Žaidėjas nustojo žaisti, tobulėti, nesilaikė sportinio režimo, nevykdė trenerių nurodymų ir tokiu savo elgesiu demoralizavo komandą“, – tikino Lietuvos vicečempionų klubo atstovas.
Primename, kad K. Marčiulionis į gimtojo miesto komandą atvyko 2000-aisiais, sukirtęs rankomis dėl trejų metų kontrakto. Vos pradėjęs savo antrą sezoną „Žalgiryje“ gynėjas buvo priverstas atsisveikinti su klubu, kuris jo paslaugų atsisakė motyvuodamas prastu žaidimu.
2006-aisiais K. Marčiulionis kreipėsi į Šveicarijoje įsikūrusį arbitražo teismą, kuriame, kaip buvo numatyta žaidėjo sutartyje su „Žalgiriu“, turėjo būti nagrinėjami iškilę ginčai. Po ketverius metus trukusio proceso arbitražas nusprendė, jog „Žalgiris“ buvusiam žaidėjui privalo išmokėti beveik 700 tūkst. litų kompensaciją, prilygstančią negautoms pajamoms dėl nepagrįstai nutraukto kontrakto.
Tačiau praėjusių metų rugsėjį Lietuvos apeliacinis teismas neleido vykdyti šio sprendimo Lietuvoje. Apeliacinis teismas sportinės veiklos sutartį prilygino darbo santykiams ir konstatavo, kad K. Marčiulionis dėl šios priežasties negalėjo kreiptis į tarptautinį arbitražą, mat privalėjo ieškinį pateikti Lietuvos teismams.
Krepšininko advokatai šį verdiktą apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris vasarį nutarė, kad arbitražo jurisdikcija spręsti šalių ginčą buvo nepripažinta nepagrįstai, ir grąžino bylą Apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Primena vilniečių ginčą su treneriu
Nors Aukščiausiojo Teismo nutartis atėmė iš atsakovų vieną pagrindinių gynybos argumentų, G. Černiauskas teismui tvirtino, kad Lugano arbitražo sprendimo pripažinti ir vykdyti Lietuvoje negalima, nes jis esą grubiai pažeistų šalies viešąją tvarką.
„Aukščiausias Teismas išsprendė tik vieną klausimo dalį – nustatė, kad sportinės veiklos sutartis labiau atitinka ne darbo teisinius santykius, o paslaugų sutartį. Lietuvoje galioja tam tikri teisiniai principai kaip šalių lygiateisiškumas, galimybė nutraukti susitarimą. Arbitražo teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi tik sutartimi, kuri buvo paruošta žaidėjo agento ir primesta klubui, o ne teise. Tokie sprendimai negali būti vykdomi Lietuvoje“, – DELFI sakė G. Černiauskas.
Anot jo, K. Marčiulionio sutarties su „Žalgiriu“ sąlyga, kurioje numatyta, kad klubas negali nutraukti kontrakto žaidėjo ligos ar traumos atveju arba pastarajam nesugebėjus pasiekti reikiamo sportinio lygio, yra diskriminacinio pobūdžio.
L. Jakas oponento teiginius vadino teisiniais išvedžiojimais.
„Mūsų giliu įsitikinimu, šiuo atveju viešosios tvarkos pažeidimu net nekvepia. Lygiai tokius pačius argumentus naudojo ir viešoji įstaiga „Krepšinio rytas“ (Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubas – DELFI), kuomet mėgino ginčyti skolą buvusiam treneriui Tomo Mahoričiui. Bet 2009 metų liepą teismas vienareikšmiškai pasisakė, kad panašūs argumentai nėra pagrįsti. Tokie atsikirtinėjimai yra tik desperatiškas bandymas išvengti įsipareigojimų vykdymo“, – DELFI kalbėjo K. Marčiulionio atstovas.
Siūlo priežasčių ieškoti psichologijoje
Paklaustas, kuo klubui prieš dešimtmetį neįtiko K. Marčiulionis, G. Černiauskas aiškino, jog jauną krepšininką kamavo psichologinės problemos.
„Priežasčių reikėtų ieškoti asmens psichologijoje. Tuo metu jis dar buvo labai jaunas, o staiga ėmė gauti didelius pinigus. Ko gero, atsirado kitų interesų, ir tai atsiliepė žaidimo kokybei bei treniruočių procesui.
Dėl tokio žaidėjo elgesio kentėjo visa komanda. Jei treneris prašo jo eiti į aikštę, o jis atsisako arba, pasirodęs aikštėje, daro klaidą po klaidos, akivaizdu, kad dėl to komandos nuotaikos keičiasi į blogąją pusę. Vienintelis būdas išspręsti problemą buvo kontrakto nutraukimas, – dėstė „Žalgirio“ advokatas, pridūręs, kad, nepriklausomai nuo Apeliacinio teismo verdikto, bylos nagrinėjimas turbūt vėl kelsis į aukštesnės instancijos teismą. – Greičiausiai baigsime šitą klausimą Aukščiausiame Teisme.“
L. Jakas į jo klientui mestus priekaištus siūlė numoti ranka.
„Visus tuos klausimus jau įvertino arbitražo teismas, kurio sprendimas viską pasako. Toliau šmeižti žaidėją yra žema“, – pabrėžė K. Marčiulionio atstovas.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaujama Donato Šerno, savo sprendimą šioje byloje turėtų paskelbti po dviejų savaičių.
