Dovanų – diržas su penkiakampe žvaigžde
Naujasis Maskvos CSKA krepšinio klubo strategas J. Kazlauskas iš prisistatymo žiniasklaidai grįžo su lauktuvėmis. Dienraščio „Sovietskij Sport“ korespondentas lietuviui padovanojo odinį karinį diržą su masyvia sagtimi, kurioje pavaizduota penkiakampė žvaigždė – Raudonosios armijos simbolis.
„Jį gali tekti panaudoti treniruotėse, jeigu žaidėjai manęs neklausys, – nusišypsojo dovaną išvydęs J. Kazlauskas. – Profesionalams kartais irgi prireikia diržo.“
Paklaustas, ar ketina jauninti komandą ir atsisakyti veteranų paslaugų, J. Kazlauskas konkrečių planų nepateikė: „Duokite man šiek tiek laiko susipažinti su komanda. Šią vasarą baigiasi keturių vyresnių mūsų komandos žaidėjų kontraktai. Tačiau nesutinku, kad 30 metų sulaukusiam krepšininkui jau reikia ieškoti pamainos. Pasiliksiu tuos, kurie norės žaisti komandoje ir kausis už jos garbę.“
Lietuvos krepšinio specialistas pakartojo prieš kelias savaites mūsų šalies krepšinio federacijos prezidento Vlado Garasto Rusijos dienraščiui „Sport Express“ išsakytas mintis. Anot naujojo CSKA stratego, vietiniai žaidėjai stengiasi labiau nei legionieriai, todėl ateityje elitinis Rusijos klubas stengsis jų į komandą pritraukti kuo daugiau.
„Norėčiau, kad mūsų komandoje žaistų visi geriausi Rusijos krepšininkai. Pasižiūrėkite – Atėnų „Panathinaikos“ marškinėlius vilki labai daug pajėgių graikų, klubui „Barcelona“ atstovauja geriausi ispanai. Žinote, kodėl? Todėl, kad vietiniai žaidėjai aikštėje atiduoda visą širdį. Jie eina į aikštę ne vien dėl pinigų, bet ir dėl klubo. Norėčiau, kad taip būtų ir mūsų ekipoje“, – pažymėjo J. Kazlauskas.
Tiesa, debiutas Lietuvos krepšinio specialistui buvo kiek apkartintas – Rusijos vyrų krepšinio čempionate nugalėtojos titulą ginanti Maskvos CSKA komanda svečiuose 68:74 pralaimėjo Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ ekipai.
Rusų pagyros lietuviui
Maskvos CSKA klubo prezidentas Andrejus Vatutinas labai draugiškai atsiliepė apie J. Kazlauską: „Klubo valdyba labai ilgai ir atidžiai svarstė, kokią naudą ir žalą galėtų suteikti naujasis treneris, kai iki sezono pabaigos lieka vos trys mėnesiai. Šiuo metu naujasis treneris galėtų padaryti du dalykus: gerinti komandos žaidimą ir burti naują ekipą. Prisijungęs prie CSKA Jonas turės laiko suprasti žaidėjų galimybes.
Labai rimtai žvelgiame į komandos ateitį, todėl analizavome dabartinę specialistų rinką bei galimą jų pasirinkimą vasarą. Jonas – labai patyręs ir motyvuotas treneris, žymus dėl savo gebėjimo subalansuoti ekipos žaidimą. Jis moka dirbti su jaunimu.
Jonas turi daug patirties dirbdamas tobulėjančioje komandoje. Labai svarbu ir tai, kad jis laisvai kalba rusiškai bei angliškai. Be to, mus papirko jo noras dirbti Maskvos CSKA klube.“
Įspūdingi sportiniai pasiekimai
Pastaruosius kelerius metus J. Kazlauskas netreniravo jokio klubo. 2009–2010 m. jis dirbo Graikijos nacionalinės komandos strategu ir Lenkijoje vykusiose Senojo žemyno pirmenybėse padėjo iškovoti bronzos medalius.
Praėjusiais metais pasaulio čempionate Graikijos rinktinė pasirodymą baigė jau aštuntfinalyje, o šalies krepšinio federacija sutarties su lietuviu nepratęsė.
2004–2006 m. J. Kazlauskas dirbo Pirėjo „Olympiakos“ komandos vyriausiuoju treneriu, 2005–2008 m. stovėjo prie Kinijos nacionalinės komandos vairo, 1997–2001 m. treniravo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę ir su ja Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalius.
Vienus solidžiausių laimėjimų J. Kazlauskas pasiekė treniruodamas Kauno „Žalgirio“ komandą. 1998 m. jis su Kauno klubu iškovojo Europos taurę ir pelnė kelialapį į Eurolygą, o po metų šiame čempionate laimėjo Sidabrinį krepšį.
Niekada nesakyk niekada
J. Kazlauskas yra vadovavęs trijų valstybių nacionalinėms vyrų rinktinėms: Lietuvos, Kinijos ir Graikijos. Lygindamas patirtį ir darbą skirtingose šalyse, jis prisipažįsta, kad įdomiausia buvo dirbti su Lietuvos rinktine: „Kai kuriuos žaidėjus pažinojau nuo mažens, treniravau dar nuo jaunumės. Aš pats buvau dar gana jaunas treneris, man buvo įdomu dirbti su jais, kartu su krepšininkais augau pats, augo ir komanda“.
J. Kazlauskas abejoja, ar dar kartą imtų vadovauti Lietuvos rinktinei: „Sunkiai tai įsivaizduoju. Ne dėl to, kad esu užsispyręs ar dar kažkoks. Yra daug jaunų trenerių, kurie žino situaciją geriau už mane. Žinote, aš penkerius metus dirbau Kinijoje, keturis sezonus – Graikijoje, todėl kai kurių jaunų žaidėjų nepažįstu, nelabai esu matęs, kaip jie žaidžia. Nors, kaip sakau, niekada nesakyk niekada“.
Kas yra jaunas?
J. Kazlauskas į klausimą, ar galima kaltinti krepšininkus, kurie atsisako atstovauti rinktinei, patriotiškumo stoka, atsakė taip: „Kaip gali būti patriotiškumo stoka, jeigu žaidėjas Lietuvos rinktinei atstovauja dešimt metų ir vieną kartą sako: „Žinote, paskutinį sezoną patyriau dvi tris traumas, jau nebelaiko mano keliai, raumenys. Būtų labai gerai nors vieną sezoną pailsėti...“
Tai ką, mes jį vadinsime ne patriotu? Tada kas mes esame? Jis atidavė tiek vasarų, tiek laisvų dienų!.. Aš jo taip niekada nevadinčiau. Arba galbūt krepšininkas turi rimtų problemų. Bet dar kartą sakau – reikia su visais pasikalbėti, viešai išsakyti tas problemas ir visiems viskas bus aišku. Nereikia žaidėjų daryti priešais, jeigu jie vieną kitą vasarą negali atvykti ir padėti rinktinei.“
Pastaruoju metu kalbama, kad Lietuvos rinktinę būtina atnaujinti, kad turi įvykti kartų kaita, bet lyg ir nesiryžtama to daryti. Ar nevėluojame su ta kartų kaita, juolab kad jau ir Europos krepšinio čempionatas Lietuvoje ant nosies.
J. Kazlauskas turi šiuo klausimu tvirtą nuomonę: „Kas iš to, kad daug ir gražiai šnekame, bet ką darome? Žinoma, rinktinėje turi žaisti stipriausieji. Jeigu jie atvažiuoja – turi žaisti. Yra aibės draugiškų rungtynių, kitų momentų, kai reikia jaunus žaidėjus įtraukti ir pasižiūrėti, ką jie sugeba.
O jiems pabandyti žaisti petys į petį su stipriausiais rinktinės krepšininkais – neįkainojama patirtis. Išbandyti jaunus žaidėjus, galvoju, reikėjo kur kas anksčiau, nes kai kurie jų išbandomi pavėluotai. Gal tada reikia kitus išbandyti – dar jaunesnius. Aš nemanau, kad 24 m. ar 25 m. žaidėjas yra jaunas. Jaunas yra iki dvidešimties metų.“
Anūkas – senelio padėjėjas
Sulaukęs pirmojo anūko, vienas geriausių Lietuvos krepšinio specialistų J. Kazlauskas laimingas. Jam tai – naujos pareigos, kuriomis pasirūpino duktė. Tiesa, pasidžiaugti gimusiu Benediktu J. Kazlauskui artimiausiu metu nebus kada, nes kai tik tapo stipriausio Rusijos klubo Maskvos CSKA treneriu, išvyko dirbti.
Iki šiol treneris šeimoje buvo vienintelis vyras. Su vienmete žmona Otilija jis užaugino dukteris Jurgitą ir Miglę, o 2008-ųjų vasarą sulaukė anūkės Emilijos.
„Jonas džiaugėsi, kad gimė berniukas, nes bus ne tik močiutės, bet ir senelio padėjėjas. Berniukas galės ne tik lapus grėbti, bet ir malkas skaldyti“, – juokėsi O. Kazlauskienė.
57 cm ūgio ir 4 400 g svorio anūką strategui dovanojo 28 metų jaunėlė duktė Miglė su žentu Vaidu.
