2010 metai gynėjui buvo banguoti – pradžia „Murcia“ ekipoje nebuvo iš sėkmingiausių, tačiau viskas pakrypo geresne linkme taikliarankiui persikėlus į Salonikus. Po to sekė sėkminga vasara su Lietuvos nacionaline rinktine ir galiausiai kontraktas su „Žalgiriu“, kurį, kaip pripažino pats Tomas, pasirašė nė nedvejodamas.
Laiką Mursijoje žalgirietis prisiminė be šypsenos. „Papuoliau ne į tą komandą. Treniravomės labai daug, buvo ir kitokių problemų, kad ir piniginiu atžvilgiu. Taip negavau labai daug žaidybinio laiko, o komanda buvo turnyro lentelės apačioje. Viskas susidėjo ir šis karjeros etapas, netgi sakyčiau, buvo blogiausias per visą laiką, kol žaidžiu krepšinį“.
Abipusiu susitarimu nutraukus kontraktą su „Murcia“ ekipa krepšininkas net rimtai svarstė galimybę likusius tris sezono mėnesius nerungtyniauti. Tiesa, viskas pasisuko kitaip, sulaukus Kęstučio Kemzūros kvietimo į rinktinės stovyklą.
„Nutraukus kontraktą su ispanais parvažiavau į Klaipėdą ir pradėjau treniruotis asmeniškai. Maniau, kad tą sezoną krepšinio tikrai nežaisiu, tačiau K. Kemzūrai paskelbus rinktinės kandidatus susimąsčiau, kad trys mėnesiai – per ilgas laiko tarpas. Pavyko gauti pasiūlymą iš Graikijos ir sutikau. Aš esu toks žaidėjas, jog prisitaikyti komandoje man daug laiko nereikia“.
Snaiperis neslepia, buvo minčių likti Salonikuose, tačiau dabar neabejoja – tai, jog atsidūrė „Žalgiryje“ – dvigubai geriau.
„Tikrai mąsčiau, jog po sezono pasilikti ten būtų visai neblogai. Komanda žaidė gerai, kolektyvas buvo geras, treneriai ir oras – taip pat. Tačiau susitarti nepavyko ir štai esu „Žalgiryje“. Manau, jog čia tikrai esu dvigubai laimingesnis, nei būčiau buvęs tenai. Vis tik šeima, draugai, sava šalis ir kultūra. Gavęs pasiūlymą sutikau neabejodamas“.