Žaidėjams buvo griežtas, bet geras

Prieš šį sezoną „Nevėžio“ vairą perėmęs treneris vadovavo ekipai ir sunkiai sirgdamas, o iš posto pasitraukė tik gruodžio 14 d. – likus vos dviems savaitėms iki mirties.

„Man ši netektis – sunki trauma. Ir po to, kai treneris paliko mūsų komandą, bendravau su juo – susirašydavome, susiskambindavome. Net netikiu, kad jo nebėra. Mums, žaidėjams, jis buvo labai geras, aukštesnio lygio krepšininkams suteikdavo daug laisvės. Dabar jau viskas kitaip.

Per karjerą turėjau daug trenerių, bet R. Girskis buvo išskirtinis savita taktika ir tuo, kaip sugebėjo valdyti komandą. Niekas netikėjo, kad ši ekipa gali ką nors pasiekti, bet treneris taip puikiai viską sudėliojo į savo vietas, jog jo griežtumas mus tiesiog užvaldė“, – DELFI pasakojo R. Alijevas, atvykęs atsisveikinti su treneriu kartu su visa „Nevėžio“ komanda.

Buvo pavyzdys Lietuvos treneriams

Paskutinį kartą pagerbti R. Girskio susirinko nemažai krepšinio sirgaliams puikiai pažįstamų veidų: buvę Vilniaus „Statybos“ žaidėjai Jonas Kazlauskas, Algimantas Pavilonis, Linas Kvedaravičius, buvęs R. Girskio auklėtinis Simonas Serapinas ir daugelis kitų.

Treneris Ramūnas Butautas DELFI pažymėjo, kad R. Girskis savo kolegoms buvo neginčijamas autoritetas.

„Rimas buvo neeilinė figūra ir kaip žaidėjas, ir kaip treneris, ir kaip labai stipri asmenybė. Jis Lietuvos krepšinyje paliko žymų pėdsaką. Kiekvienas treneris, norėdamas tobulėti, turi nuolat gilinti savo žinias, o R. Girskis tam buvo puikus pavyzdys“, – kalbėjo buvęs nacionalinės rinktinės strategas.

„Rimas buvo toks, kokie ir turi būti treneriai. Kai reikėdavo, jis būdavo labai griežtas, bet po darbo visada sugebėdavo pralinksminti kitus. Toks jo savybių derinys visuomet ir išliks mano atmintyje“, – sakė R. Girskio įpėdiniu „Nevėžio“ klube tapęs Gintaras Krapikas.

Pasak jo, atkaklus pasipriešinimas, kuriuo R. Girskis ilgus metus mėgino atsakyti savo ligai, tiksliausiai parodė geležinę šviesaus atminimo trenerio valią.

„Kaip žaidėjas jis buvo labai kovingas, ir tas jo charakterio bruožas nepasikeitė iki pat išėjimo. Rimas tikrai nusipelnė visos tos pagarbos, kuri dabar, atsisveikinant su juo, demonstruojama. Kiekvieno tokio žmogaus, kuris garsino Lietuvos krepšinio vardą ir už mūsų šalies ribų, netektis yra didžiulis praradimas“, – teigė G. Krapikas.

Liga neatėmė krepšinio

Visą gyvenimą krepšiniui pašventęs R.Girskis penkiolika metų (1968-1983 metais) rungtyniavo „Statybos“ ekipoje, su kuria šešis kartus tapo Lietuvos čempionu, o 1979 metais laimėjo SSRS pirmenybių bronzos apdovanojimą.

Vėliau R. Girskis treniravo klubus Lietuvoje, Slovakijoje, Kinijoje, Rusijoje ir Ukrainoje, dirbo Lietuvos bei Sirijos nacionalinėse rinktinėse.

2007 metais diagnozuotas vėžys nepajėgė atitraukti R. Girskio nuo krepšinio – žymus specialistas kovėsi su liga treniruodamas Mariupolio „Azovzmaš“ krepšininkus ir dirbdamas Ukrainos klubo sporto direktoriumi. 2009-aisiais R. Girskis džiaugėsi pasitaisiusia sveikata, bet trenerio pergalė buvo laikina.

Amžino poilsio R. Girskis atgulė Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.