Lemiamos svečių atakos metu gynėjas Ricky Rubio kone iš vidurio aikštės paleido kamuolį krepšio link, o teisėjai „Lietuvos ryto“ krepšininkams užfiksavo pražangą metimo metu. Jaunasis Ispanijos vunderkindas pataikė pirmuosius du baudų metimus, bet atliekant trečiąjį, galėjusį išplėšti „Barcelona“ komandai pratęsimą, krepšininko rankos sudrebėjo.
„Sunku pasakyti, gal teisėjai ir buvo teisūs - R. Rubio vis dėlto metė į krepšį. Prisidarėme sau problemų, tačiau vis tiek laimėjome prieš žymiai stipresnę komandą. Ačiū ir žiūrovams – šiandien jie buvo didžiulė jėga“, - rūbinėje kalbėjo linksmai nusiteikęs Š. Jasikevičius.
Labiausiai patyręs „Lietuvos ryto“ krepšininkas neskubėjo džiūgauti dėl kaip niekad priartėjusios vietos TOP-16 etape. Paskutiniajame C grupės varžybų ture Lietuvos čempionai svečiuosis Zagrebe, kur privalės nugalėti pogrupio autsaiderę „Cibona” ekipą.
„Nesame tokia gera komanda, kad galėtume būti užtikrinti pergale prieš „Cibona“. Taip, už kroatus esame geresni, bet žaisime išvykoje, todėl mūsų galimybės susilygina. Vis dėlto prieš aštuonias ar devynias dienas niekas išvis netikėjo, kad mes būsime TOP-16 etape, o dabar mūsų šansai – jau gana normalūs.
Šiandien turime pasidžiaugti, nes atlikome tikrai didelį darbą, o kitą savaitę – ruoštis išvykai į Zagrebą. Nemanau, kad „Cibona“ norės užbaigti savo pasirodymą taip ir neiškovojusi pergalių. Tie jauni vaikinai yra kupini ambicijų, o mums reikės įdėti tiek pat pastangų, kaip šiandien“, - aiškino Š. Jasikevičius.
- Ką padarėte svarbiausio, kad pavyko palaužti pačią „Barcelona“ komandą?
- Svarbiausia buvo neleisti jiems žaisti ramiai. „Barcelona“ klubas žaidžia krepšinį taip pat kaip futbolą: „pim-pam-pum“. Labai greitai juda kamuolys, labai greitai statomos užtvaros. Reikėjo išmušti juos iš šito ritmo. „Barcelona“ krepšininkai žinojo, kad čia yra Eurolyga, kad išvykose reikia kautis su visais. Jų rungtynių grafikas buvo sunkus, jie patyrė daug traumų. Bet mūsų tvarkaraštis taip pat sunkus, komandoje – bloga atmosfera, traumos... Tiesiog dabar turime šansą, už kurio reikia kabintis.
- Kokios mintys sukosi galvoje per paskutiniuosius R. Rubio baudų metimus?
- Galvojau, kad reikės žaisti pratęsimą. Nieko čia tokio – pratęsimas yra tik penkios minutės. Surengi pirmas dvi sėkmingas atakas, apsigini ir kontroliuoji situaciją. Aišku, viskas gali klostytis priešingai. Bet būtų tik dar įdomiau. Žaisti prieš tokią publiką yra didžiulis malonumas, kurio seniai nebuvome patyrę. Atmosfera, tarpusavio supratimas komandoje tikrai pagerėjo, darome mažiau klaidų. Labai lėtai, bet formuojame komandą.
- Rungtynių pabaigoje visas „Lietuvos ryto“ atsarginių suolas šokinėjo iš savo vietų, klūpojo, meldėsi. Tokios pačios emocijos virė ir aikštėje?
- Aikštėje visada būna ramiau. Žaidi įsijautęs, žiūri, ką dengti, kada keistis ginamaisiais. Turbūt sunkiausia būna treneriams, atsarginiams žaidėjams, žiūrovams... Aišku, jeigu jie alaus gerai įkalę, tuomet gal ir nelabai sunku (šypsosi – DELFI). Bet tiems dešimt krepšininkų aikštėje yra didžiausias malonumas žaisti prieš dešimt tūkstančių žmonių.
- Šiandien atlikote net dešimt rezultatyvių perdavimų...
- Eik, eik, dešimt užrašė?! Šaunuoliai, nesitikėjau (juokiasi – DELFI). Negaliu skųstis sportine forma paskutinėmis savaitėmis. Bet negaliu pelnyti daug taškų ir atlikti daug perdavimų, jei, kiekvieną kartą mums žaidžiant du prieš du, prieš mane dvigubina gynybą. Todėl turiu mesti kamuolį į kitą pusę. Pirmame kėlinyje jie gynėsi būtent taip, o paskui pradėjo naudoti aikštės gynybą. Mus tai kiek išmušė iš vėžių, bet man asmeniškai žaisti buvo lengviau, galėjau į krepšį pasižiūrėti.
- Turbūt teko pabendrauti su buvusiu komandos draugu „Barcelona“ klube Juanu Carlosu Navarro?
- Teko, bet per tą savo barzdą jis turbūt nieko negirdi, ką aš jam sakau (šypsosi – DELFI). Jis kaip aštuoniasdešimties metų senelis – plaukų į ausis prilindę. Jei rimtai, esu laimingas žmogus, nes per karjerą teko susipažinti su daugeliu puikių asmenybių, kurie, esu įsitikinęs, bus mano draugai visą gyvenimą.
J. C. Navarro – vienas jų, likę ir senų pažįstamų klubo darbuotojų. Tik gaila, kad jie – labai turtingi ir gali skraidyti užsakomaisiais reisais. Būtų likę nakvynei, būčiau parodęs naktinį Vilnių.
