Nuo 2004-ųjų pradžios Lenkijoje žaidžiančių lietuvių padvigubėjo. "Prokom Trefl" ir "Anwil" dar įsigijo atitinkamai Darių Maskoliūną ir Tomą Nagį. Sutartis iki sezono pabaigos su Kęstučiu Marčiulioniu ir Andriumi Jurkūnu pasirašė Bydgoščiaus "Astoria". Stargardo "Spojnia" sukirto rankomis su Gintaru Stulga, o Slupsko "Czarni" su Alvydu Teniu.
Su lietuviais - smagiau
Vienas geriausiai gyvenimą ir žaidimą Lenkijoje pažįstančių krepšininkų yra Pačėsas. Jau trečią sezoną iš eilės gretimoje valstybėje rungtyniaujantis lietuvis gali pasigirti šalies čempiono titulu, kurį iškovojo praėjusiais metais su Vloclaveko "Anwil" klubu. "Šiemet daugiau vilčių dėjome į ULEB taurės turnyrą, bet patys kalti, kad iškritome, - apgailestavo "Prokom Trefl" įžaidėjas. - Per aštuntfinalio rungtynes su Jeruzalės "Hapoel" darėme daug klaidų, be to, daugelis žaidėjų gana atsainiai ruošėsi šiam mačui, nejautė jokios atsakomybės, todėl taip ir išėjo. Gerai, jog vis dar turime ambicijų laimėti Lenkijos taurę ir čempionatą".
Per pirmą susitikimą su Izraelio komanda Pačėsas stipriai pasitempė čiurną. Krepšininkui teko praleisti keletą rungtynių, tačiau šią savaitę jis jau turėtų išbėgti į aikštelę. "Kol gydžiausi traumą, susirgau gripu, o treniruoklių salėje sugebėjau pasitempti nugarą. Šis sezonas man nėra laimingas dar niekada neturėjau tokių traumų. Gal reikės nueiti į bažnyčią ir užpirkti Mišias, - šypsodamasis svarstė Pačėsas. - Tuoj prasidės taurės turnyras ir atkrintamosios varžybos. Noriu būti pasirengęs šimtu procentų".
Šiuo metu Lenkijos čempionate pirmaujančios Sopoto ekipos įžaidėjas išsiskiria tuo, kad atlieka daugiausia rezultatyvių perdavimų per rungtynes (vidutiniškai 5). Kamuolio draugams negailintis Pačėsas ir pats yra vienas rezultatyviausių. Jis ir Masiulis vidutiniškai pelno per mačą beveik po 9 taškus. "Šiais laikais krepšininkas turi mokėti viską - žaisti kaip vidurio puolėjas ir gynėjas, varyti ir atkovoti kamuolį, mokėti jį perduoti.Savo vaidmeniu klube esu patenkintas, - kalbėjo Pačėsas.
- Komandos lyderis nebūtinai yra tas žmogus, kuris pelno daugiausia taškų. Tai gali būti ir krepšininkas, atskleidžiantis savo ekipos žaidėjų geriausias savybes. Kai reikia - įmetu, kai reikia - paduodu. Svarbiausia, kad laimėtų komanda". 32 metų "Prokom Trefl" įžaidėjas teigė, jog nesijaudina, kai ir visai nepelno taškų. Anot jo, jeigu būtų jaunas ir norėtų pasirodyti, galbūt viskas būtų kitaip.
Pačėsas sakė, kad ekipoje, kurioje yra tautiečių, rungtyniauti lengviau: "Startinis penketas taip ir atrodo - 4 lietuviai bei slovėnas Goranas Jagodnikas. Daug naudos duoda savitarpio supratimas. Tikrai malonu žaisti".
Komentuodamas mūsų žaidėjų pagausėjimą lenkų klubuose, Pačėsas atkreipė dėmesį į lietuviškos krepšinio mokyklos išskirtinumą. "Lietuviai nėra savanaudžiai, rungtyniauja dėl komandos tikslų. Be to, lietuviška mokykla turi gerą vardą. Tai bendras visų nuopelnas. Kuo geriau dabar žaidžiame mes, tuo lengviau bus įsitvirtinti kitiems atvažiuosiantiems", - tvirtino Pačėsas.
Krepšininkas tikino gerai su visais sutariąs, visur randąs bičiulių. Dar ir dabar jis draugauja su buvusiais bei esamais Permės "Ural Great" žaidėjais, su kuriais 2001 metais laimėjo Rusijos čempionatą. Du Rusijoje praleisti sezonai lietuviui paliko labai daug malonių prisiminimų. Šiuo metu jis dažniausiai bendrauja su komandos draugais Maskoliūnu ir lenku Andrzejumi Pluta.
Laisvai lenkiškai kalbantis Pačėsas ir jo bičiuliai turi kur praleisti laisvalaikį: "Po rungtynių gavę laisvą dieną nueiname į pirtelę. Neseniai pastatytame vandens parke yra visokių rūšių pirčių. Sopotas - nedidelis miestas, bet jis jungiasi su Gdyne ir Gdansku. Vietos gyventojai šią miestų sąjungą vadina Trojmiesto. Čia gausu restoranų ir kino teatrų, tik eik".
Gyvenimo sąlygomis patenkintas "Prokom Trefl" įžaidėjas prisipažino dažnai nuklystąs mintimis į Lietuvą. "Nerasi nė vieno krepšininko, kuris nenorėtų rungtyniauti namie. Paprasčiausiai šiandien išvažiuoti verčia gyvenimas ir sąlygos Lietuvoje. Labiausiai norėčiau žaisti Alytuje arba Kaune, bet yra kaip yra", - sakė jis.
Gegužės mėnesį baigiasi Pačėso kontraktas su Sopoto klubu, tačiau kol kas jis mąsto tik apie sėkmingą sezono pabaigą. "Noriu laimėti trečią čempionatą su skirtinga komanda. Tai būtų puikus rezultatas. Padarysiu viską, kad laimėtume", - tikino krepšininkas.
Nuo naujoko iki lyderio
Vienas tų žaidėjų, kurie Lenkijoje įsitvirtino įpusėjus sezonui, buvo Marčiulionis. Drauge su Jurkūnu sutartį iki sezono pabaigos su Bydgoščiaus "Astorios" klubu pasirašęs lietuvis tapo vienu komandos lyderių. Rungtyniauti Lenkijoje Marčiulioniui nėra naujiena. Praėjusį sezoną jis atstovavo Vroclavo "IdeaSląsk" ekipai. Komandų skirtumą krepšininkas pajuto iš karto: "Man sunku. Buvau įpratęs daugiau žaisti, o dabar per savaitę būna vos vienerios rungtynės. Nusibosta laukti".
Šiuo metu "Astoria" šalies čempionate užima 9-ąją vietą, tačiau Marčiulionis tikisi, jog ekipa pasieks daugiau. "Žaidžiame gerai, apylygiai kovojame su visais varžovais, bet pabaigoje visąlaik ko nors pritrūksta, pasakojo jis. - Galbūt tam įtakos turi pasikeitimai. Gruodžio mėnesį komandoje atsirado naujas treneris ir naujų žaidėjų, tačiau dabar viskas krypsta į gerą pusę".
Krepšininkas prisipažino, kad pasibaigus praėjusiam sezonui tikėjosi likti Vroclave, bet agentui nepavyko susitarti su klubu. Šį sezoną Marčiulionis žaidė keletą rungtynių Kauno "TOPO centro-Atleto" ekipoje, bandė laimę Vokietijos antrosios lygos Brėmenhafeno "Eisbaren" komandoje, o praėjusių metų gruodžio pabaigoje sukirto rankomis su Bydgoščiaus "Astoria". Čia jis vidutiniškai atiduoda po 3,4 rezultatyvaus perdavimo, pelno po 15,9 taško ir yra antras pagal rezultatyvumą klube.
Pasak Marčiulionio, įsitvirtinti Lenkijoje padėjo geras Lietuvos krepšinio vardas ir sėkmingai rungtyniaujantys Sopoto ekipos lietuviai. "Mūsų krepšinis žinomas visame pasaulyje. Apie lietuvius visur atsiliepia teigiamai. Jeigu būtų kitaip - nekviestų", - įsitikinęs gynėjas.
Lietuvis neturi dėl ko skųstis. "Sąlygos tikrai geros. Gyvenu išnuomotame bute, iki salės 7 minutės kelio. Tai ne Vroclavas, ten reikėdavo sukarti ilgą kelią iki treniruočių vietos", - prisiminė krepšininkas. Jis pasakojo, kad Bydgoščiaus miestas yra Kauno dydžio, o 10 tūkstančių vietų arena pati geriausia Lenkijoje. Bydgoščiuje vyko ir šalies "Žvaigždžių dienos" šventė. Labiausiai Marčiulionį žavi sirgaliai: "Į rungtynes nuolat ateina daug fanų. Lenkijoje, kad ir kur nuvažiuotume, visur būna sausakimšos salės".
Treniruočių pragaras
Šio sezono senbuviais Lenkijoje galima laikyti Vloclaveko "Anwil" rungtyniaujančius Kadžiulį ir Zavacką. Pastarasis legionieriaus duoną pasirinko vos baigęs mokslus JAV. Krepšininkas mąstė apie galimybę žaisti Lietuvoje, tačiau jį būtų tenkinę tik dviejų klubų pasiūlymai. "Būtų buvę malonu žaisti LKL, bet norėjau atstovauti tik Europos turnyruose rungtyniaujančioms ekipoms - "Lietuvos rytui" ir "Žalgiriui". Tiesa, jų susidomėjimas buvo, tačiau susitarti nepavyko. Galimybių tobulėti teko ieškoti kitur", - teigė Zavackas.
Puolėjas pasakojo, jog "Anwil" komanda jauna ir jai gerai sekasi. "Turime gerą trenerį. Ryškių lyderių nėra, todėl vyrauja komandinis žaidimas. Tikimės apginti čempionų titulą. Šiais metais į jį, be mūsų, dar pretenduoja "Prokom Trefl" ir "IdeaSląsk". Intriga ir kova turėtų būti gana didelė", - svarstė Zavackas.
Vidutiniškai 10,5 taško per rungtynes pelnantis lietuvis ekipoje yra trečias pagal rezultatyvumą.
Be šalies čempionato, Vloclaveko "Anwil" dar dalyvavo FIBA Europos lygos turnyre, tačiau aštuntfinalyje puikiai rungtyniavusį Lenkijos klubą sustabdė Salonikų "Aris" (Graikija) krepšininkai. "Mums labai nepasisekė. Negalima dėl to kaltinti burtų, tačiau buvome priversti per pirmąjį atkrintamųjų varžybų etapą susitikti su praėjusių metų FIBA čempionų taurės laimėtojais, - apgailestavo Zavackas. - Graikijoje jiems nusišypsojo laimė. Pirmavome visas rungtynes, pralošėme tik po dviejų pratęsimų. Varžovai tikrai buvo stiprūs. Jie nusipelnė pergalės".
5 metus Pitsbergo universitetui NCAA atstovavęs lietuvis didelio skirtumo tarp amerikietiško ir europietiško krepšinio nemato. "Gal tik pirmus mano metus JAV ta riba buvo ryškesnė, bet dabar ji beveik išnyko. Tiesa, amerikiečiai šiek tiek techniškesni ir geriau rungtyniauja vienas prieš vieną, o Europoje daugiau akcentuojamas komandinis žaidimas", - lygino krepšininkas. Pačiam Zavackui mielesnis pastarasis žaidimas. "Tai viena svarbiausių lietuvių savybių. Man pasisekė. Už Atlanto rungtyniavau ekipoje, kurios treneris propagavo komandinį žaidimą. Nesunkiai pritapau", - kalbėjo jis.
Puolėjas įsitikinęs, kad lietuviai kaip tik ir vertinami dėl nesavanaudiškumo. "Propaguojame komandinį žaidimą. Tai labai patinka treneriams, tai pastebi ir žiūrovai, kuriems toks krepšinis labai malonus akiai", tvirtino Zavackas. "Anwil" tėra trys lenkai, didžiąją ekipos dalį sudaro užsieniečiai - trys lietuviai, du kroatai, trys latviai ir amerikietis. "Dėl susišnekėjimo problemų neturiu. Pramokau truputį lenkiškai, tačiau dažniau kalbu rusiškai ir angliškai", - sakė krepšininkas.
Daugiausia su Kadžiuliu bendraujantis Zavackas gyrė vietos sirgalius - salė visada būna pilnutėlė. "Koks gali būti gyvenimas tokiame mažame miestelyje - tik treniruotės ir rungtynės, - šyptelėjo puolėjas. - Nuvažiuoti nelabai yra kur, o ir laisvalaikio daug neturime. Jeigu gauname kokią dieną laisvą, norime tik išsitiesti ant lovos ir žiūrėti televizorių. Kur nors vykti net minčių nekyla. Nebent būtų dvi dienos laisvos".
Iki sezono pabaigos kontraktą pasirašęs puolėjas teigė, jog labiausiai sekina treniruotės. "Treniruojamės du kartus per dieną po 2,5 valandos. Kartais tenka atlaikyti ir 6 valandų krūvį. Tada jau nieko nesinori, tik griūti į lovą ir atsipalaiduoti", - prisipažino Zavackas.
