Prisistatydamas „Žalgirio“ sirgaliams O. Kostičius papasakojo apie trenerio karjerą, pasidalino mintimis apie pirmąsias dienas naujoje komandoje bei nepamiršo pasaulio krepšinio čempionato batalijų.
Į trenerio kelią nukreipė karas ir trauma
Nors 37-erių O. Kostičius krepšinio trenerių standartais – dar labai jaunas, jis yra sukaupęs nemažai patirties. Stratego karjeros pradžioje jis padirbėjo vyriausiuoju treneriu jaunimo komandose tėvynėje, vėliau persikėlė į Vokietiją, kur buvo asistentu trejus metus.
Tuomet tobulėjantį specialistą pastebėjo vienas garsiausių serbų trenerių Svetislavas Pesičius ir pasikvietė dirbti kartu. Iš pradžių S. Pesičius ir O. Kostičius darbavosi Romos „Lottomatica“ komandoje, iš kurios serbai persikėlė į Maskvos „Dinamo“ ekipą, o vėliau sugrįžo į gimtinę – Belgrado „Crvena Zvezda“ klubą.
Šią vasarą O. Kostičius padėjo atrankos varžybose į Europos čempionatą dalyvavusiai Bulgarijos rinktinei ir dėl to prie „Žalgirio“ prisijungė kiek vėliau.
Perspektyviu krepšininku buvęs serbas niekada neplanavo anksti pradėti trenerio karjeros.
„Buvau gana talentingas, mane ėmė į buvusios Jugoslavijos jaunimo rinktines, dėl to anksti pradėjau rungtyniauti tuomet tikrai stiprioje „KK Bosna“ antrojoje komandoje. Tačiau mano šalyje prasidėjo neramumai (Jugoslavijoje kilo karas – aut. past.) ir, pirmiausia, su šeima ieškojome saugios vietos gyventi. Negalėjau treniruotis – tuomet ir praradau labai svarbaus laiko tobulėti.
Dar kiek vėliau visas mano svajones sužlugdė labai sunki kojos trauma ir po operacijos bei reabilitacijos tapo aišku, kad negalėsiu tęsti karjeros aukščiausiame lygyje, - apie savo krepšininko karjerą pasakoja O. Kostičius. - Norėjau likti krepšinyje ir natūraliai nusprendžiau siekti trenerio karjeros aukštumų.“
Vis dėlto „Žalgirio“ asistentas savo amžiaus nesureikšmina. Jo teigimu, Serbijoje nemažai būsimų krepšinio specialistų dėl panašių aplinkybių pasirenka trenerio karjerą. Jis pridūrė, jog jo sprendimas niekam nebuvo staigmena, kadangi krepšinis jo gyvenime visada atliko labai didelį vaidmenį.
Nuo Serbijos iki Lietuvos
Į aukštesnį lygį O. Kostičius pakilo palikęs Serbiją ir tapęs Berlyno ALBA komandos trenerio asistentu. „Buvau pakviestas į kelis draugiškus turnyrus Vokietijoje, ten susipažinau su keliais žmonėmis. Į ją taip ir persikėliau, - pasakojo strategas. - Vokiečių komandose praleidęs dar kelerius metus jaučiau, kad įsitvirtinu. Maniau, kad ir ilgesnį laiką norėčiau pasilikti Vokietijoje“.
Tačiau sulaukęs S. Pesičiaus kvietimo prisijungti prie formuojamos trenerių komandos Romoje jaunasis specialistas negalėjo atsisakyti.
„Naujos patirties troškimas ir tokio krepšinio autoriteto parodytas dėmesys nustelbė viską. Iš tikro, tik baigęs darbą su S. Pesičiumi supratau, kiek daug per tą laiką iš jo išmokau. Buvau lyg mokinys mokykloje, kuris ateidamas į ją manė, kad jau viską žino, bet kiekvieną dieną gaudavo naujų pamokų ir įgydavo neįkainojamų žinių. Man buvo garbė mokytis iš pasaulio čempionų trenerio“, - sakė trejus metus S. Pesičiaus asistentu trijose komandose dirbęs O. Kostičius.
Su dabartiniu „Žalgirio“ vyriausiuoju treneriu O. Kostičius susipažino Rusijoje, kai dirbo Maskvos „Dinamo“ komandoje. Tuo metu A. Petrovičius į pergales vedė Kazanės „Unics“ komandą.
„Rusijoje dažnai susitikdavome. Palaikėme ryšius. Vėliau man pradirbus metus „Crvena Zvezda“ komandoje klubo vadovai pasiūlė pasilikti, o už kelių mėnesių Aco tapo Belgrado ekipos vyr. treneriu ir mes greitai radome bendrą kalbą“, - paklaustas, kaip susidūrė naujųjų žalgiriečių keliai, sakė O. Kostičius.
„Žalgirio“ planuose – tvirtos pratybos
Nemažai krepšinio gerbėjų pabrėžia, jog „Žalgirio“ trenerio asistentai turės ir papildomą užduotį – padėti vyriausiajam treneriui komunikuoti su žaidėjais. O. Kostičius nemano, jog tai išskirtinis dalykas: „Krepšinio kalba yra viena, bendravimas nebus sudėtingas – neabejoju, kad versti iš vienos kalbos į kitą nereikės labai daug.“
Pastebėjus, jog su treneriais iš Serbijos žalgiriečiai dirba ilgiau nei anksčiau, strategas teigė, jog komanda privalo atlikti visas suplanuotas užduotis.
„Jei nebaigtume to, kas numatyta, turbūt galėtume salėje miegoti, - šypsojosi O. Kostičius. - Žinome visų žaidėjų stipriąsias puses, išlieka esminis klausimas, kurį mes ir sprendžiame – kaip jie žais kartu? Be to, taip pat džiaugiamės rinktinės žalgiriečių pasiekimais ir nekantriai laukiame jų prisijungiančių prie komandos.“
„Žalgiris“ šiemet rungtyniaus stipriose Eurolygos ir VTB Vieningosios lygos grupėse. Anot trenerio O. Kostičiaus, ekipa sieks iškovoti kuo daugiau pergalių ir patekti į kitą etapą, tačiau nesiėmė nieko prognozuoti iki čempionatų pradžios: „Daug dalykų gali nutikti per du mėnesius. Viskas įvykdoma tik žingsnis po žingsnio, rungtynės po rungtynių.“
Tiki Lietuvos rinktinės sėkme
„Stebiu Lietuvos rinktinės rungtynes ir tai puikus pavyzdys, jog tokiame turnyre nesvarbios pavardės ar praeities rezultatai. Svarbiausia, kaip tuo metu ekipa veikia kaip komanda. Net iš šalies žiūrint, jaučiasi, kad tarp lietuvių – puiki atmosfera, kiekvienas žino savo darbą, vietą aikštelėje. Jūsų rinktinė atrodo kaip vienas kumštis“, - reziumavo O. Kostičius.
Nors mūsų nacionalinėje komandoje žaisti atsisakė net keli anksčiau pagrindinėje sudėtyje buvę krepšininkai, trenerio nuomone, tai komandos nesusilpnino, o gal net sustiprino: „Jūsų rinktinė jau dabar atrodo puikiai, o nuo atkrintamųjų varžybų etapo – viskas yra įmanoma. Linkiu jums sėkmės.“
Paklaustas, kas vis dėlto čempionate užims aukštesnę vietą – Lietuva ar Serbija, O. Kostičius sakė, jog norėtų, kad šios rinktinės rungtyniautų finale. „Tik taip išsiaiškintume tikrai stipresnę komandą“, - baigdamas pokalbį šypsojosi naujasis „Žalgirio“ trenerio asistentas.