– Pastaruoju metu Lietuvos rinktinės sudėtyje ruošeisi pasaulio čempionatui. Kodėl nepamatysime tavęs Turkijoje?
– Neįvyko nieko netikėto. Paprasčiausiai po pokalbio su treneriu (Kęstučiu Kemzūra – DELFI) palikau rinktinę ne todėl, kad buvau per silpnas kandidatas, o todėl, kad netikau šios sudėties komandos žaidimo sistemai. Treneris mano, kad kiti krepšininkai geriau realizuos jo krepšinio stilių. Aš tokį sprendimą gerbiu. Dabar tai jau praeitis ir aš sutelkiau visą savo dėmesį tam, kad tinkamai pasirengčiau naujam sezonui su „Trefl“ klubu.
– Kas lėmė, kad pasirinkai „Trefl“ pasiūlymą?
– Pirmiausiai – trenerio asmenybė. Su treneriu K. Muižnieku esu pažįstamas seniai ir, kai tik gavau Sopoto klubo pasiūlymą, iš karto jam paskambinau. Esu patenkintas savo sprendimu ir tikiuosi, kad jis buvo teisingas.
– Sopote praeityje žaidė daug lietuvių. Klausei jų patarimo?
– Taip, žinoma. Žinau, kad anksčiau čia žaidė Saulius Kuzminskas, Gintaras Kadžiulis, Darius Maskoliūnas, Donatas Slanina, Tomas Masiulis ir Tomas Pačėsas. Daugiausiai kalbėjau su G. Kadžiuliu, bet ir be tų pokalbių žinojau, kad klubas iš Sopoto palankiai vertinimas Lietuvoje.
– Ką sužinojai iš Gintaro?
– Pirmiausiai, kad „Trefl“ yra klubas, turintis ambicingų tikslų, siekiantis žaisti aukščiausio lygio krepšinį. Didžiulė įtampa turi įtakos žaidimo kokybei, bet šioje komandoje praėjusį sezoną buvo puiki atmosfera. Aš taip pat išgirdau, kad Sopotas puiki vieta gyventi. Tai taip pat turėjo reikšmės mano sprendimui pasirašyti sutartį su „Trefl“ klubu.
– O kokie tavo paties pirmieji įspūdžiai?
– Buvo tik viena treniruotė, bet po kelių dienų visi pajusime ritmą. Nuo pat pradžių visi man buvo draugiški ir mano atžvilgiu nusiteikę teigiamai. Noriu tikėti, kad taip bus visą sezoną. Svarbiausia yra tai, kad atskirų žmonių grupė sudarytų tikrą komandą ir norėtų žaisti kartu.
– Atkreipėme dėmesį, kad jau po pirmos treniruotės likai aikštėje dar padirbėti. Mėgsti sau skirti didesnius krūvius?
– Toks mano įprotis. Visada lieku salėje ir po treniruotės. Man patinka dar pamėtyti į krepšį, kartais atlieku atsispaudimus ar kitus pratimus. Taip elgiuosi nuo jaunystės ir tai jau yra mano kraujyje.
– Kokios tavo stipriosios, kaip krepšininko, savybės?
– Negaliu atsakyti, nes konkurentai perskaitys ir žinos, kaip mane sustabdyti (juokiasi). Stengiuosi aikštėje daryti viską, kad mano atstovaujama komanda nugalėtų. Daug priklauso nuo sistemos, kurią taikome žaisdami. Jei reikės mesti – mesiu, jei reikės veržtis po krepšiu – veršiuosi, jei reikės spausti varžovą po visą aikštę – taip ir darysiu. Stengiuosi būti universaliu krepšininku.
– Komandoje daug jaunų krepšininkų, o tu būsi vienas labiausiai patyrusių. Ar skirsis tavo vaidmuo Sopote nuo žaidimo ankstesniuose klubuose?
– Buvau jau panašioje situacijoje (Rygos) „Barons“ klube, kai laimėjome FIBA taurės turnyrą, o aš buvau pripažintas naudingiausiu finalo žaidėju. Toje komandoje taip pat buvau vienas vyriausių krepšininkų, todėl man tai nebus jokia naujovė. Manau, su šiuo vaidmeniu, jei bus tokia būtinybė, susitvarkysiu. Galvoju, kad mano amžius yra „auksinis“ krepšininkui ir manęs laukia sėkmė.
„Trefl“ klubo treniruotėje be G. Gusto dar dalyvavo Jermaine‘as Bealas, Pawelas Kikowskis, Marcinas Stefanskis, Michalas Hlebowickis ir Adamas Waczynskis. Kol kas ekipoje trūksta Lenkijos rinktinės kapitono Filipo Dylewicziaus, kuris dalyvauja 2011 metų Europos čempionato atrankos varžybose.
