„Džiaugiuosi, kad sėkmingai grįžote namo ir visi esate sveiki. Man asmeniškai labai smagu dalyvauti tokioje ceremonijoje ir norėčiau, kad jų būtų kuo daugiau, – antrą pagal pajėgumą komandą Europoje savo amžiaus grupėje pasveikino Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vladas Garastas. – Puiku, kad tęsiate šaunias tradicijas ir tapote ketvirta Lietuvos šešiolikmečių komanda, kuri iškovojo Europos čempionato medalius“.
2007 metais lietuviai pasipuošė Europos pirmenybių bronza, 2008-ais tapo čempionais, o 2009-ais ir 2010-ais metais iškovojo sidabro apdovanojimus. LKF vadovas dėkojo jaunučiams už pademonstruotą ryžtą ir kovingumą.
„Noriu padėkoti už jūsų tvirtą charakterį, už tai, kad išplėšėte pergalę prieš šeimininkus. Tai didžiulis jūsų pasiekimas. Jūs garsinote Lietuvos vardą ir už tai aš jums karštai dėkoju. Už dvejų metų, būdami jau 18-mečiai, galėsite pasiekti revanšą už šį finalą. Linkiu jums sėkmės moksle ir krepšinyje“, – sakė V. Garastas.
Lietuvos rinktinės vyriausias treneris Arūnas Visockas pripažino, kad žaisti Juodkalnijoje jo auklėtiniams buvo sunku.
„Žaisti buvusioje „jugoslaviškoje“ aplinkoje buvo sunku. Bet mes jautėme visų Lietuvos krepšinio gerbėjų palaikymą. Noriu padėkoti visiems žaidėjams, treneriams, komandos gydytojams ir vadovams, federacijai bei krepšininkų artimiesiems.
Iš pradžių turnyre mums nesisekė, „paleidome“ dvejas rungtynes paskutinėmis minutėmis. Rungtynėse su Juodkalnija – atvirkščiai – visą laiką pralaiminėjome, bet sustiprinome gynybą ir išplėšėme pergalę. Finale vyrai perdegė nuo per didelio noro laimėti. Kai atslūgs emocijos, mūsų antroji vieta atrodys, kaip laimėjimas“, – teigė A. Visockas.
Rinktinės treneris prisipažino, kad pergalei finale pažymėti paruoštas simbolinis šampanas taip ir liko neiššautas.
„Buvome nusivežę šampano, bet nebuvo nuotaikos švęsti. Ne, jokių pykčių komandoje nebuvo, nors psichologinę įtampą jautėme. Juk ketvirtfinalyje buvome tiesiog ties bedugne. Bet Fortūna pasisuko mums palankiai, vyrai nenuleido rankų ir žaidė iki pabaigos“, – auklėtinius gyrė A. Visockas.
„Iš pradžių mums nesisekė žaisti, o po to pradėjo sektis. Ir viskas“, – svarbių pergalių paskutinėse antro etapo grupės rungtynėse su Italija, ketvirtfinalyje su Juodkalnija ir pusfinalyje su Turkija receptą keliais žodžiais atskleidė kaunietis Tomas Dimša, kurio rezultatyvumo vidurkis varžybose buvo 10,2 taško per mačą.
Kėdainietis Justas Tamulis mano, kad tapti sidabrine Europos čempionato komanda lietuviams padėjo gera atmosfera rinktinėje.
„Nežinau, išlikome komanda, nesipykome, buvo gera atmosfera, susikaupėme ir turėjome rimtą pokalbį (su treneriais)“, – keturių pergalių čempionate sudėtines dalis vardino Lietuvos rinktinės puolėjas.
Pasak krepšininko, sunkiausias jam buvo turnyro finalas ir ketvirtfinalis.
„Aišku finalas. Gal per daug buvo noro, visi labai norėjome laimėti. Gal tas begalinis noras tik ir sutrukdė. Ketvirtfinalis buvo nelengvas, bet pavyko atsitiesti ir tiek. Stengėmės apie žiūrovų spaudimą negalvoti, susikaupti ir mums tai pavyko. Žaidėjai buvo lygiaverčiai, kam geriau sekdavosi, tas ir buvo rezultatyviausias. Nebuvo sureikšminta, kas turi būti lyderis, nes žaisdavome, kaip komanda“, – apibendrino J. Tamulis.
„O dar visai neseniai būta niūrių prognozių, kad Lietuvos krepšinis skęsta ir nyksta, o štai iš šios šešiolikmečių komandos auga puiki pamaina ateičiai. Aštuoniolikmečiai tapo Europos čempionais, septyniolikmečiai pasaulyje liko ketvirti“, – Lietuvos krepšinio įvairių amžiaus grupių rinktinių sėkmę šį sezoną pabrėžė V. Garastas.
