Atvirame, valandą trukusiame pokalbyje, A. Karnišovas atskleidė, kad šiuo metu sostinėje stebi Europos jaunių (iki 18 metų amžiaus) čempionato kovas ir čia turi savo favoritus.
Už plepumą – 25 tūkst. dolerių bauda
„Aš, kaip Lietuvos rinktinės sirgalius, norėčiau, kad mūsiškiai išloštų. Aš kitais sumetimais žiūriu varžybas, stebiu individualius krepšininkų veiksmus. Nepasakyčiau, kad yra daug įsimenančių krepšininkų, bet keli žaidėjai ateityje potencialūs rungtyniauti net NBA lygoje.
Iki šiol reginys Vilniuje buvo gražus. Tai – produktyvus turnyras Europos komandoms, Europos krepšinio ateitis. Mano vertinimas – atsargus. Už dėmesį patraukusių žaidėjų pavardžių atskleidimą man gresia 25 tūkst. JAV dolerių bauda. Pačiam neteko mokėti tos baudos. Bet visi – nuo generalinio vadybininko ar klubo direktoriaus iki skauto – supažindinti su NBA taisyklėmis. Aš žinau, ką galiu kalbėti“, – sakė A. Karnišovas.
Jaunųjų krepšininkų pasirengimo spragos
Patyręs krepšinio specialistas išvardino akivaizdžias jaunųjų žaidėjų daromas klaidas.
„Jaunieji krepšininkai dabar nemoka žaisti be kamuolio, per daug naudoja derinį „du prieš du“, nėra krepšininkų galinčių suklaidinti varžovą „vienas prieš vieną“, nėra žaidėjų, galinčių imtis asmeninės iniciatyvos, kaip sakoma, „pasiimti žaidimą ant savęs“.
Keičiasi krepšinio karta ir stilius. Jaunimas sako: „duokite man kamuolį, o aš jau parodysiu, ką moku“. O mus anksčiau mokė, kad 80 proc. krepšinio yra žaidimas be kamuolio. Dabar vienas turi kamuolį, o keturi žiūri, ką jis darys. Norėtųsi laisvesnio krepšinio. Čia kalbu ne tik apie lietuvius. Visi nori žaisti tik su kamuoliu“, – akcentavo A. Karnišovas.
Pasak jo, Serbijoje grįžta prie krepšinio pradžiamokslio, ten negalima gintis „zona“ žaidėjams iki 15 metų amžiaus, serbų jaunimui jau leidžiama kamuolį atakoje laikyti 35 sek., kad aikštėje būtų judėjimas.
Rinktinė garbingai pasirodys Turkijoje
Paklaustas apie Lietuvos vyrų krepšinio perspektyvas, A. Karnišovas nesureikšmino nacionalinėje komandoje dabar vykstančios kartų kaitos.
„Visais laikais turėjome jaunimo. Vieni išeina, kiti ateina. Daug gerų krepšininkų nepasirodo rinktinėje, bet ta nauja grupė žaidėjų, aš manau, garbingai pasirodys Turkijoje.
Lietuvoje krepšinio struktūra – viena geriausių pasaulyje. Nuo 2000 iki 2008, kai JAV nelaimėjo nei Olimpinių žaidynių, nei pasaulio čempionato, amerikiečiai ėmė dairytis pavyzdžių kitur. O pavyzdys numeris vienas jiems buvo Lietuva. Pas mus yra gerų trenerių, visoje Lietuvoje ir dideliuose miestuose, ir mažuose miesteliuose. Po mokyklų jaunieji lietuviai išvyksta žaisti į užsienį, kur tobulėja. Lietuvoje krepšinis visą laiką klestėjo. 90 proc. Lietuvoje žino, žiūri ir žaidžia krepšinį. Nėra daugiau pasaulyje tokios šalies“, – optimizmo neslėpė vienas iškiliausių Lietuvos istorijoje krepšininkų.
A. Karnišovas informavo, kad Lietuvos krepšinio finalo serija, kurioje Kauno „Žalgiris“ žaidė be trenerių, neliko nepastebėta net už Atlanto.
„Liūdnai į tai žiūrėjau. Yra kaip yra. Ne, žinoma, taip neturėtų būti. Žinia nuaidėjo iki pat Amerikos. Kita vertus, bet kokia informacija – ar pozityvi, ar negatyvi – padeda krepšinio populiarumui“.
Nematomo darbo fronto karys
A. Karnišovas penkerius metus dirbo NBA struktūrose, o dabar yra „Rockets“ klubo narys.
„Daug metų dirbau NBA, penkerius metus rengiau „NBA be sienų“ stovyklas. Darbas „Rockets“ klube man patinka, jis įdomus, kaip lietuviai sako, administracinis. Užsiimu krepšinio skautingu. Mano pareigos apima visus sluoksnius: nuo bendravimo su generaliniu vadybininku iki vaizdo koordinatoriaus. Aš labai patenkintas.
Gyvenu Naujajame Džersyje. Esu samdomas darbuotojas, man priklauso Rytų pakrantės NBA ir koledžų komandų analizė. Kai būna krepšininkų keitimai - klubas naudojasi mano žiniomis. Aš stebiu ir vertinu trijų stilių – NBA, NCAA ir Europos – krepšinį. Aš tame kelyje, kuriame ir noriu būti, žinau, ko siekiu“, – savo darbo specifiką atskleidė A. Karnišovas.
A. Karnišovo sunkus darbas, kurio jis neketina keisti, nėra viešai pastebimas, bet specialistų vertinimas ir pripažįstamas.
„Džiaugiamės, kad išlaikėme Hiustone Luisą Scolą ir Yao Mingą. Daug investavome ir tikimės rezultatų. Krepšinyje man turėti savo verslą būtų labai sunku. Man svarbios žinios, įgytos per tuos penkerius metus, kuriuos dirbau NBA. Artimas ir trenerio darbas, bet ilgiau pagalvojęs, nusprendžiau, kad nesugebėčiau ilgai jo dirbti. Tai susiję su taktika, žaidėjų įgūdžių tobulinimu. Ne, darbo nekeisiu. Mano darbo specifika – surasti talentus ir suburti komandą, domėtis uždarbio „kepurėmis“ ir NBA taisyklių kaita“.
Europos ir NBA krepšinyje – milžiniški skirtumai
A. Karnišovas apgailestauja, kad krepšinis Europoje dar nėra verslas.
„Sunkūs laikai Europos krepšinyje, reikia finansų. Daug skirtumų yra tarp Europos ir NBA. Kaip diena ir naktis skiriasi krepšinio lygis ir požiūris į krepšinį, kaip verslą. Europoje dar negalima parduoti krepšinio televizijoms. Europoje krepšinis niekada neaplenks futbolo, bet gali vytis.
Man įdomu, kaip JAV išgyvena visi sportai – amerikinis futbolas, ledo ritulys, beisbolas, krepšinis... O Europoje jie kovoja dėl būvio. Truputį gaila, kad ir Lietuvoje krepšinis užgožia kitas sporto šakas. Aš, pavyzdžiui, Naujajame Džersyje mielai einu žiūrėti „Devils“ ledo ritulio klubo rungtynių ir Dainius Zubraus žaidimo“, – kalbėjo 1996 metų geriausias Europos krepšininkas.
Amerikoje krepšinį žiūrėti saugiau
A. Karnišovas yra europinio krepšinio šalininkas, bet giria saugumą JAV arenose.
„Mano virtuvė – Europos krepšinis, esu europietiško krepšinio fanas, bet žiūrėti krepšinį su šeima Amerikoje yra saugiau, negu Belgrade ar Atėnuose. Kitokia žiūrovų kultūra ir salių apsauga. Nenorėčiau, kad mano vaikai matytų ir girdėtų, kas skanduojama kai kuriose Europos krepšinio arenose. O „Rockets“ aistruoliai savo lojalumą klubui įrodo pirkdami sezoninius abonementus ir bilietus“.
Krepšinį iškeitė į mišrius Rytų kovų menus
Dėl traumos krepšinio negalintis žaisti A. Karnišovas tapo Rytų kovų menų meistru.
„Mano vaikai eina į mokyklą. Sūnums – 6-eri ir 8-eri metai, o žmona dirba psichologe. Mano aistra Rytų kovoms – nuo mokyklos laikų. Krepšinis tai užstabdė, bet dabar atgaivinau. Visa mano šeima – žmona ir vaikai – tuo užsiimame.
Krepšinio žaisti jau negaliu dėl kelio traumos. Persimečiau į Rytų kovas, kur palaikau fizinę formą. Turiu du diržus skirtingose kovose. Amerikoje jos sumaišytos. Vienas mano diržas – taekvondo, kikbokso ir Tailando bokso, antras – brazilų džiudžitsų imtynių“, – savo pasiekimus ant tatamio vardino NBA skautas iš Lietuvos.
Jaunylis A. Karnišovo sūnus taip pat jau turi juodą diržą.
„Paskutinį kartą krepšinį žaidžiau per Rusijos studentų lygos renginį Joškar Oloje. Ten žaidė Alvydas Pazdrazdis, aš, Sergejus Kuščenka (Maskvos CSKA klubo vadovas – DELFI). Po trejų su puse metų pertraukos galvojau tik apie tai, kaip nesusižeisti. Kovinėse sporto šakose aš galiu save kontroliuoti. Krepšinis su blogais keliais ir čiurnomis – labai sunkus“, – prisipažino dviejų olimpiadų dalyvis.
Lietuvoje ilsėjosi prie jūros
Per trumpą viešnagę Lietuvoje A. Karnišovas ilsėjosi Palangoje ir pastebėjo, kad gimtinėje žmonės dažniau šypsosi.
„Poilsiavau, bandžiau su šeima ilsėtis pajūryje. Derinau klubo interesus ir poilsį. Lietuvoje susitinku su šeima, draugiais, pažįstamais, krepšinio visuomene ir klubų vadovais. Tiek su Vilniaus „Lietuvos ryto“, tiek su „Žalgirio“. Domiuosi, kas nauja, kokie atsirado žaidėjai, kokia Eurolygos ar Europos taurės turnyrų struktūra. Man tai įdomu.
Lietuvoje aš daugiau žiūriu į gatves ir miestus. Padaugėjo žmonių šypsenų. Nors ilgai Lietuvoje nebūnu, man čia prie širdies, labai gražu pajūryje. Aš Lietuvoje gyvenu per trumpai tam, kad įsigyčiau čia nekilnojamo turto. Kai atvažiuoju, gyvenu pas tėvukus, o savo neturiu nieko. Dažnai prisimenu senus laikus. Kartais skaudu, kartais – linksma“, – apibendrino A. Karnišovas.
A. Karnišovas. Faktai:
1987-1990 m. - Vilniaus „Statyba“
1990-1994 - Seton Hall universitetas (JAV, NCAA)
1994-1995 - Šolė „Pitch Basket“ (Prancūzija)
1995-1997 - Barselonos „Barcelona“ (Ispanija)
1997-1998 - Pirėjo „Olympiakos“ (Graikija)
1998-2000 - Bolonijos „PAF“ (Italija)
2000-2002 - „Barcelona“ (Ispanija)
Laimėjimai:
– 1992 (Barselonos) ir 1996 (Atlantos) metų olimpinių žaidynių
bronzos medalininkas
– 1995 metų Europos vicečempionas (Atėnai)
– 1997 metų Europos „Žvaigždžių rungtynių“ naudingiausias žaidėjas
– 1996 metų geriausias Europos krepšininkas
– 2001 metais Ispanijos taurės (Copa del Rey) laimėtojas
– 2000 metų Italijos lygos čempionas
– 1996, 1997 ir 2001 metų Ispanijos lygos čempionas.
