„Rimas – filosofas, psichologas, dūšios žmogus, o aikštelėje – tikras lyderis. Tokią rankelę Lietuvoje turėjo gal tik Algirdas Linkevičius ar Liudas Žukaitis. Rimo charakteris – ne saldainiukas, bet kas pasiekia rezultatą, tas būna sunkaus charakterio“, – įteikdamas jubiliejų švenčiančiam R. Kurtinaičiui vienintelį jo dar neturimą LTOK „Auksinių olimpinių žiedų“ apdovanojimą sakė šalies olimpinio judėjimo vadovas Artūras Poviliūnas.

„Žmogus gimsta mažas ir užauga didelis, jei daug valgo. Žmogus tampa didis, jei daug ir sąžiningai dirba. Rimai, tu esi didis“, – R. Kurtinaitį sveikino KKSD naujasis generalinis direktorius Klemensas Rimšelis.

„Rimas yra čempionas, kaip krepšininkas, kaip žmogus ir, kaip treneris. Jį gerbiu ir džiaugiuosi, kad jis yra šio LKL čempionato finalo su Kauno „Žalgiriu“ dalyvis. R. Kurtinaitis yra „Lietuvos ryto“ komandos smegenys, protas, dvasia, dirigentas ir vadovas“, – pastebėjo LKL prezidentas Šarūnas Kliokys.

„Nereikia tiek liaupsių. Jaučiuosi, kaip miręs. Legendinis treneris Stepas Butautas yra sakęs, jei dirbsi sąžiningai ir su širdimi – rezultatas visada ateis, – kuklinosi R. Kurtinaitis. – Niekada gyvenime nesimėčiau, savo darbus vertinu kritiškai, analizuoju, nešokinėju ne į savo vietą. Ilgai dvejojau net eidamas dirbti į KKSD. Ar aš sugebėsiu? Aš moku lakstyti, mėtyti ir dar linksmintis. Buvo gerai ar blogai, ne man vertinti. Krepšinyje ar sporte apskritai gali pasverti rezultatą aukščiu ar svoriu, o politikoje – to nepadarysi“.

Visada norėjo būti geriausių Europos klubų treneriu

Po oficialių iškilmių R. Kurtinaitis mielai bendravo su žiniasklaidos atstovais.

„Niekada negalvojau, kad būsiu KKSD generalinis direktorius, bet taip įvyko. Suradau savo nišą krepšinyje ir labai džiaugiuosi, nes mano charakteriui tas darbas tinka, čia galiu išsilieti ir emociškai, ir fiziškai. Ne visada geri sportininkai būna gerais treneriais. Pradžia nebloga, tikiuosi kažko geriau“, – pabrėžė dabartinis „Lietuvos ryto“ klubo treneris.

Didžiausia savo karjeros pergale R. Kurtinaitis vadina 1988 metų Seulo olimpinių žaidynių aukso medalį.

„Aš manyčiau, kad vis tik olimpinių varžybų auksinis apdovanojimas nežiūrint aplinkybių, yra aukščiausias sportininko pasiekimas planetoje Žemė“.

R. Kurtinaitis neslepia, kad darbas „Lietuvos ryte“ jam mielas.

„Man pavyko, kad aš su „Lietuvos rytu“ pasiekiau daug, kaip treneris. Tiek „Rytas“, tiek aš suradau savo komandą. Čia tokia abipusė sėkmė. Norėčiau priminti, kad gyvenimas aukštai iškelia, bet skaudžiai pargriauna. Būna (net) tokios neįprastos situacijos, kaip žaisti Kaune prieš komandą be trenerio ir jai pralaimėti...

Bandau suprasti, kaip tai gali įvykti. Tai istorinis pralaimėjimas. Jei būtų geriau žaisti be trenerio, tada komandos trenerių nesamdytų. Ta negraži istorija įvyko būtent man būnant „Lietuvos ryto“ treneriu. Reikia ruoštis gyvenime ir tokiems netikėtiems posūkiams. Šiuo metu mes mobilizavomės ir bandysime tą situaciją ištaisyti“.

LKL finalo seriją lydintis gandai ir skandalai, anot R. Kurtinaičio, yra skaudus smūgis Lietuvos viso krepšinio prestižui.

„Šiuo metu (tvyro) tas chaosas, kai visiškai viskas susipynė. Ne krepšinio varžybos trukdo švęsti gimtadienį, bet tos visos užkulisinės kalbos. Mane tai labiausiai žeidžia: kam aš dirbu, jei viskas sutarta? Tai – nevykę pasisakymai ir niekam nereikalingi. Nei mūsų sportui, nei mūsų krepšiniui. Lietuva žinoma kaip krepšinio šalis ir dabar kažkokie pasisakymai sugriovė visą įvaizdį“.

R. Kurtinaičio nuomone, krepšinyje korupcija itin retas dalykas.

„Mes krepšinyje neturėjome pirktų-parduotų rungtynių. Pasaulinė futbolo korupcija – niekam ne paslaptis, bet krepšinyje to nėra. Aš 100 proc. už tai galiu atsakyti. Krepšinyje niekur nėra tokių dalykų. Tai ne vieno golo įspyrimo esmė. Čia yra kur kas sudėtingiau. Mestas tas purvas, o jį nuplauti reikės laiko. Man, Lietuvos krepšinio kaip produkto kūrėjui, yra skaudu, kad tas mūsų vaikas, kurį šimtą metų puoselėjome, dabar taip suniokotas. Būna kai griūni, bet reikia keltis ir tą įvaizdį Europoje taisyti“.

R. Kurtinaitis po biurokratinio darbo į krepšinį grįžo po 4,5 metų pertraukos ir neatmeta galimybės ateityje treniruoti NBA klubą.

„Mažiausiai trejų metų reikia, kad pradėtum suprasti (krepšinį) ne kaip žaidėjas, o kaip treneris. Juk dabar turi atsakyti už visus, už strategijas ir gynybas. Dėsningai ėjau trenerio karjeros keliu ir jis nebuvo pasirinktas blogai.

Visada norėjau būti Europos geriausių klubų treneriu, čia ne paslaptis. Kodėl gi mums ne laikas papulti į NBA trenerių gretas? Kodėl to nepadarius? Juk žaisti NBA irgi buvo tolima svajonė, o (Šarūnas) Marčiulionis ir (Arvydas) Sabonis sukrovė tokį lietuviški krepšinio įvaizdį anapus Atlanto, kad ir dabar smagu klausyti, kad jie į Lietuvą žiūri, kaip į didžiausią pasaulio valstybę. Manau, kad trenerių gretose tą patį galime padaryti. Bet tokie drabstymaisi purvais, neprideda dividendų trenerių ir krepšininkų darbui užsienyje“, – pokalbį baigė R. Kurtinaitis.