- Labas, Arvydai. Kokia tavo sėkmingų baudos metimų paslaptis? Sėkmės tau! (Sadikas Ilimanas, Frankurtas, Vokietija)
- Šiomis dienomis visi manęs tik ir klausinėja apie tas baudas! Nežinau jokios paslapties. Galbūt tai susikaupimas. Per treniruotes baudų metimams gerinti nieko ypatingo nedarau. Prieš treniruotę ir po jos kiek pamėtau į krepšį nuo baudų metimo linijos - taip pat, kaip ir iš tritaškių bei dvitaškių zonos. Manau, pagrindinis dalykas yra susikoncentravimas, nes kažkokių kitų ypatingų priežasčių negalėčiau paminėti.
- Arvydai, ką tu galvoji, mesdamas baudą? (Arnas Labuckas, Lietuva)
- Kad mano komandai būtinai reikia vieno, dviejų, kartais ir trijų taškų, ir todėl privalau įmesti. Tai ir viskas, ką tuo metu galvoju - ir tai man yra pagrindinis akstinas pataikyti.
- Savo gimtojoje šalyje Lietuvoje esi dažnai lyginamas su kitu mirtinu snaiperiu - Rimu Kurtinaičiu. Kokie Lietuvos ir užsienio krepšininkai turėjo didžiausią įtaką tavo kaip žaidėjo stiliui?
- Sunku pasakyti. Galbūt tokios žvaigždės, kaip Šarūnas Marčiulionis. Man labai patiko jo žaidimas. Taip pat ir Arvydas Sabonis, nors mes rungtyniaujame skirtingose pozicijose. Iš užsienio žaidėjų, kaip ir daugelis, paminėčiau Michaelą Jordaną (Maiklą Džordaną) - ir to užtenka. Man patinka taikliai metantys žaidėjai, tačiau krepšinis - tai juk žymiai daugiau. Čia svarbu ir kova dėl atšokusių kamuolių, prasiveržimai, perdavimai. Aš niekada nebandžiau būti vien tik metiku.
- Labas, Arvydai. Oficialiai Eurolygos interneto svetainei atlikus žaidėjų apklausą, pasirodė, kad daugelis iš jų mano, jog tapsi šio sezono žvaigžde Europoje. Ką galvoji dėl tokių prognozių? (Dimitris, Graikija)
- Jeigu krepšininkai taip gerai apie mane atsiliepia, man tikrai malonu. Tačiau man žymiai svarbiau yra tai, kad gerai sektųsi "Tau Ceramica" klubui - norėčiau, kad jis pakliūtų į varžybų Finalinį ketvertą.
- Sezono pradžioje tavo tritaškių pataikymo procentas buvo kiek smuktelėjęs, tačiau pastaruoju metu jis vis gerėja. Kas lemia tokį pasikeitimą? (Andrius Šiaudinis, Lietuva)
- Geras klausimas. To manęs teiravosi visi "Tau Ceramica" komandoje bei kai kurie pažįstami treneriai iš Lietuvos. Jie negalėjo patikėti, kad pradėjau taip nepataikyti iš tritaškio zonos. Paprastai tai juk būdavo mano viena stipriausių pusių: Lietuvoje pavyko tris sykius laimėti snaiperių turnyrą per "LKL Žvaigždžių dienas". Ispanijoje, be abejo, gynyba žymiai geresnė, nei Lietuvoje. Norint atsidengti, reikia pasinaudoti daugiau užtvarų, greičiau bėgti. Galbūt dėl to savo žodį tarė nuovargio faktorius. Be to, atakai lieka labai mažai laiko, mesti reikia labai greitai. Dabar aš jau pradėjau taikliau atakuoti iš trijų taškų zonos, ir tikiuosi, ateityje reikalai eis tik į gerąją pusę.
- Arvydai, kokie treneriai tau padarė didžiausią įtaką? (Martynas, Vilnius)
- Mane visada treniravo geri treneriai: Šarūnas Sakalauskas "Lietuvos ryte", o vėliau jį pakeitęs Eurolygos laimėtojas Jonas Kazlauskas. Dabar dirbu su puikiu specialistu Duško Ivanovičium. Esu patenkintas visais treneriais, su kuriais teko dirbti.
- Arvydai, norėčiau paklausti, ar nesunku buvo prisitaikyti prie Ispanijos ACB lygos? Ar nebuvo problemų dėl kalbos barjero ir kt.? Mus labai žavi tavo žaidimas - linkiu tokios sėkmės ir toliau! (Victoria, Barselona, Ispanija)
- Atvykdamas čia, pradžioje kiek baiminausi. Angliškai nešneku ypatingai gerai, o su ispanų kalba reikalai išvis prasti. Tačiau atvažiavęs iš visų sulaukiau tik pagalbos - tiek iš žaidėjų, tiek iš klubo darbuotojų. Visi čia buvo labai draugiški, aprodė man visą miestą, vedžiojo po lankytinas vietas, kartu eidavome užkąsti. Mieste pastoviai būnu su komandos draugais, ir dėl to man tik lengviau. O kas dėl paties sporto - krepšinis visur yra krepšinis, tiek Lietuvoje, tiek Kinijoje, tiek Amerikoje, tiek Ispanijoje. Tai tas pats žaidimas.
- Macai, Lietuvos sirgaliai žino apie tavo santykius su Kauno "Žalgirio" fanais ir ką jūs vienas apie kitą manote. Tai nėra neapykanta, tačiau kažkas netoli to. Ar norėtumei, kad sekančiame etape tektų susitikti su "Žalgiriu" ir atvykti į Kauną?
- Man nesvarbu, ar teks susitikti su Kauno "Žalgiriu". Nors, be abejo, tokiu atveju turėčiau progą vieną dieną praleisti namuose Lietuvoje. Sezono metu per rungtynes ir treniruotes tokios galimybės neturiu, todėl pasiilgstu savo tėvų, draugų ir kitų žmonių.
- Arvydai, iš visų krepšininkų tu man darai didžiausią įspūdį - tiek žaisdamas už "Lietuvos rytą", tiek už "Tau Ceramica", tiek už savo šalies rinktinę. Turint tokį talentą, koks tavo didžiausias tikslas? (Barizas Ozmanas, Stambulas)
- Man atrodo, kad visi Europoje žaidžiantys žaidėjai norėtų kada nors išmėginti save NBA - stipriausioje pasaulio lygoje. Nors aš esu patenkintas ir dabar - Ispanijos pirmenybės yra geriausios Europoje, o Eurolyga - antras pagal pajėgumą turnyras pasaulyje po NBA. Be abejo, aš galvoju apie NBA, tačiau kol kas tai tik nekonkrečios mintys.
- Kaip turėtų treniruotis jaunas krepšininkas, kad taptų tokiu tritaškių metiku, kaip tu? (Povilas, Lietuva)
- Reikia šiek tiek įgimtų gabumų ir daug darbo: prieš treniruotę, po treniruotės. Tikrai daug darbo. Bet reikalingas ir šioks toks įgimtas talentas.
- Arvydai, norėčiau paklausti apie tavo žaidimą kartu su Andresu Nocioniu (Andresu Nočioniu). Atrodo, kad jūs dviese puikiai pritapote vienas prie kito ir tai padeda jums nešti pagrindinę naštą komandoje, kamuojamoje traumų. (Zivas, Izraelis)
- Kai Andresas Nocionis žaidžia "trečiu numeriu" (lengvojo krašto pozicijoje), o aš - "antru" (kaip atakuojantis gynėjas), mums sekasi puikiai. Jis supranta mane, aš - jį. Savitarpio supratimas atsirado labai greitai. Naujoje komandoje paprastai turi praeiti nemažai laiko, kol pradedi vienas kitą jausti aikštelėje, tačiau čia viskas ėmė veikti per vieną savaitę. Jis - puikus žaidėjas tiek puolant, tiek ir ginantis. Andresas gali pakovoti dėl atšokusių kamuolių, jam netrūksta fizinės jėgos. Su juo žaisti - tikras malonumas.
- Arvydai, ar norėtumei žaisti prieš Arvydą Sabonį? Galbūt tai įvyks Finalinio ketverto varžybose? (Lauris Levinskas, Kaunas, Lietuva)
- Be abejo, visuomet svajojau sužaisti prieš komandą, kurioje yra Arvydas Sabonis. Kažkada, kai žaidžiau Lietuvos krepšinio lygoje, o Sabas pažadėjo vieną dieną sugrįžti į "Žalgirį", galvojau: "Tikrai teks su juo susitikti, ir po to galėsiu savo vaikams papasakoti, kad žaidžiau prieš tokį krepšininką". Sabas grįžo, tačiau kaip tik tuo metu aš išvažiavau į Ispaniją! Galbūt pavyks susigrumti su jo komanda Eurolygoje, tačiau kol kas dar anksti pasakyti.
- Macai, ar Ispanijoje spaudimas nugalėti yra didesnis, negu Lietuvoje? (Jurga, Lietuva)
- Čia žaisti sunkiau. Lietuvoje mes paprastai laimėdavome visas rungtynes, išskyrus kovas su "Žalgiriu". Tuo tarpu Ispanijoje niekas negali būti garantuotas, kaip pasibaigs konkretus mačas. Čia lyga tikrai stipri. Eurolygoje - tas pats, daugumoje susitikimų kovojama dėl kiekvieno taško, ir gana retai būna didelis kurios nors komandos pranašumas. Niekad nežinai iš anksto - dėl to tik įdomiau.
- Arvydai, kokį turnyrą labiausiai norėtumei laimėti - Ispanijos krepšinio čempionatą, Ispanijos Karaliaus taurę ar Eurolygą? (Matiasas Rayo, Ispanija)
- Tik vieną turnyrą? Mes bandysime laimėti juos visus, tačiau jeigu jau reikia pasirinkti vieną - tai Eurolyga.
- Arvydai, ko labiausiai pasiilgsti iš Lietuvos? Kuo skiriasi lietuvių ir ispanų sirgaliai? (Eglė, Lietuva)
Žinoma, pasiilgstu Lietuvos, namų, kalbos, maisto, šeimos - daugelio dalykų. To ir reikėjo tikėtis - juk tik pirmą sezoną žaidžiu užsienyje. Galbūt po dviejų ar trijų sezonų bus lengviau. Sirgaliai? Jie Lietuvoje yra puikūs. Visi supranta krepšinį ir myli šį sportą. Jis rūpi visai Lietuvai. Tiesa, mūsų komandos arena ten nebuvo labai didelė. Į salę rungtynėms su Kauno "Žalgiriu" bei žaidžiant Europos taurių turnyruose susirinkdavo apie 3000 žiūrovų. Vitorijoje areną visada užpildo 9000 krepšinio gerbėjų. O kai žaidžiame svečiuose Ispanijoje ar Eurolygoje - gali būti 8000, 9000, 10000 žiūrovų. Krepšininkams tokia aplinka - pats tas. Visiems labai patinka žaisti pilnutėlėje salėje, kai sirgaliai garsiai palaiko savo komandą ir sukuria puikią atmosferą.
- Kaip pasiekei tokį metimų taiklumą? Ar tai - sunkaus darbo, ar įgimto talento pasekmė? Ką galėtumei patarti jauniems žaidėjams? (Arūnas, Lietuva)
- Turbūt apie tai jums geriau papasakotų mano pirmasis treneris. Manau, pradžiai reikia turėti šiek tiek gabumų ir po to daug dirbti. Kai pradėjau žaisti krepšinį, daug treniravausi, tačiau tuo pačiu metu ir daug galvodavau apie savo veiksmus. Aš nesu aukštas, nesu labai stiprus fiziškai - taigi mąsčiau apie tai, kad privalau išmokti mesti labai greitai, užtikrintai, kad būčiau sunkiai uždengiamas. To ir siekiau treniruotėse. Manau, buvo svarbu tai, kaip suformuluodavau savo uždavinį.
- Ar tikėjaisi, kad vos pradėjus žaisti už "Tau Ceramica", tau ims taip sektis?
- Paliekant Lietuvą visi sakė, kad prisitaikyti prie naujos komandos gali būti nelengva. Todėl aš buvau kiek nustebęs tokia įvykių eiga. Tačiau, tiesą sakant, būdamas krepšininku apie tai per daug net negalvoji. Daug ir sunkiai treniruojiesi, treneris tavimi pasitiki ir leidžia daug atakuoti, man tai patinka - ir dėl to nesunku. Visai kas kita būtų, jeigu turėčiau problemų su treneriu, jis manimi nepasitikėtų. Tačiau dabartinėje situacijoje viskas yra tiesiog puiku.
- Tavo statistiniai rodikliai - stebinantys. Negaliu suprasti, ar tai įgimtas talentas, ar sunkaus darbo pasekmė. O gal tiesiog vardas "Arvydas" yra sėkmę nešantis ženklas Lietuvos krepšininkams? (Eglė, Lietuva)
- Manote, kad viską lemia vardas? Na, jeigu jau taip būtų, tai kiekvienas Michaelas pasaulyje žaistų kaip Jordanas!
