Be to, 1995 metais mūsiškiai pelnė Europos pirmenybių sidabrą.

Tuo tarpu ispanams šis finalas buvo jau penktasis ir jame patirta penktoji nesėkmė.

Daugiausia čempionų titulų - net 14 - yra iškovojusi buvusios SSRS rinktinė, o buvusi Jugoslavija žemyno čempione tapo aštuonis sykius.

Kelyje į Europos čempionės titulą Lietuvos rinktinė Švedijoje iškovojo šešias pergalės ir nepatyrė nė vienos nesėkmės. Grupės varžybose nugalėta Latvija 92:91, Izraelis 94:62, Vokietija 93:71, ketvirtfinalyje - Serbija ir Juodkalnija 98:82, o pusfinalyje - Prancūzija 74:70.

Trys Europos pirmenybių prizininkės - Lietuva, Ispanija ir Italija - kartu su šeimininke Graikija ir pasaulio čempione Serbija ir Juodkalnija iškovojo teisę dalyvauti 2004 metų Atėnų vasaros olimpinėse žaidynėse.

Pagal galiojančią Lietuvos sportininkų premijavimo sistemą už pirmąją vietą Europos pirmenybėse rinktinė gaus 480 tūkst. litų (formaliai - po 40 tūkst. kiekvienam žaidėjui, tačiau komandos vadybė turi teisę perskirstyti pinigus pagal - žaidėjų indėlį į pergales).

Švedijoje Lietuvos rinktinei atstovavo šie dvylika krepšininkų:

įžaidėjai - Šarūnas Jasikevičius (gimęs 1976 m., ūgis - 193 cm) ir Giedrius Gustas (1980, 190);

atakuojantieji gynėjai - Arvydas Macijauskas (1980, 192), Donatas Slanina (1977, 192) ir Dainius Šalenga (1977, 197);

lengvieji krašto puolėjai - Mindaugas Žukauskas (1975, 201), Saulius Štombergas (1973, 204) ir Ramūnas Šiškauskas (1978, 198);

sunkieji krašto puolėjai - Darius Songaila (1978, 204) ir Virginijus Praškevičius (1974, 206);

vidurio puolėjai - Eurelijus Žukauskas (1973, 218) ir Kšyštofas Lavrinovičius (1979, 210);

vyr. treneris - Antanas Sireika, treneriai - Gintaras Krapikas, Valdemaras Chomičius ir Donis Nelsonas (Donnie Nelson), gydytojas - Robertas Narkus, masažuotojas - Juozas Petkevičius, delegacijos vadovas - Algimantas Pavilonis.

Galutinė 2003 metų čempionato Švedijoje rikiuotė (skliaustuose - vieta 2001 metų čempionate).

1. Lietuva (9-12)

2. Ispanija (3)

3. Italija (9-12)

4. Prancūzija (6)

5. Graikija (9-12)

6. Serbija ir Juodkalnija (1)

7. Izraelis (9-12)

8. Rusija (5)

9-12. Slovėnija (13-16), Vokietija (4), Turkija (2), Kroatija (7)

13-16. Bosnija ir Hercegovina (13-16), Latvija (8), Švedija (-), Ukraina (13-16).

Visų ligšiolinių čempionatų prizininkai.

1935 (Ženeva) - Latvija, Ispanija, Čekoslovakija

1937 (Ryga) - Lietuva, Italija, Prancūzija

1939 (Kaunas) - Lietuva, Latvija, Lenkija

1946 (Ženeva) - Čekoslovakija, Italija,Vengrija

1947 (Praha) - SSRS, Čekoslovakija, Egiptas

1949 (Kairas) - Egiptas, Prancūzija, Graikija

1951 (Paryžius) - SSRS, Čekoslovakija, Egiptas

1953 (Maskva) - SSRS, Vengrija, Prancūzija

1955 (Budapeštas) - Vengrija, Čekoslovakija, SSRS

1957 (Sofija) - SSRS, Bulgarija, Čekoslovakija

1959 (Stambulas) - SSRS, Čekoslovakija, Prancūzija

1961 (Belgradas) - SSRS, Jugoslavija. Bulgarija

1963 (Vroclavas) - SSRS, Lenkija, Jugoslavija

1965 (Maskva) - SSRS, Jugoslavija, Lenkija

1967 (Helsinkis) - SSRS, Čekoslovakija, Lenkija

1969 (Neapolis) - SSRS, Jugoslavija, Čekoslovakija

1971 (Esenas) - SSRS, Jugoslavija, Italija

1973 (Barselona) - Jugoslavija, Ispanija, SSRS

1975 (Belgradas) - Jugoslavija, SSRS, Italija

1977 (Lježas) - Jugoslavija, SSRS, Italija

1979 (Turinas) - SSRS, Izraelis, Jugoslavija

1981 (Praha) - SSRS, Jugoslavija, Čekoslovakija

1983 (Nantas) - Italija, Ispanija, SSRS

1985 (Štutgartas) - SSRS, Čekoslovakija, Italija

1987 (Atėnai) - Graikija, SSRS, Jugoslavija

1989 (Zagrebas) - Jugoslavija, Graikija, SSRS

1991 (Roma) - Jugoslavija, Italija, Ispanija

1993 (Miunchenas) - Vokietija, Rusija, Kroatija

1995 (Atėnai) - Jugoslavija, Lietuva, Kroatija

1997 (Barselona) - Jugoslavija, Italija, Rusija

1999 (Paryžius) - Italija, Ispanija, Jugoslavija

2001 (Stambulas) - Jugoslavija, Turkija, Ispanija

2003 (Stokholmas) - Lietuva, Ispanija, Italija.