Daugiausia čempionų titulų - net 14 - yra iškovojusi buvusios SSRS rinktinė, o prieš dvejus metus čempione tapusi tuometinė Jugoslavija pelnė aštuntąjį žemyno čempionų titulą.

Visų ligšiolinių čempionatų prizininkai.

1935 (Ženeva) - Latvija, Ispanija, Čekoslovakija

1937 (Ryga) - Lietuva, Italija, Prancūzija

1939 (Kaunas) - Lietuva, Latvija, Lenkija

1946 (Ženeva) - Čekoslovakija, Italija,Vengrija

1947 (Praha) - SSRS, Čekoslovakija, Egiptas

1949 (Kairas) - Egiptas, Prancūzija, Graikija

1951 (Paryžius) - SSRS, Čekoslovakija, Egiptas

1953 (Maskva) - SSRS, Vengrija, Prancūzija

1955 (Budapeštas) - Vengrija, Čekoslovakija, SSRS

1957 (Sofija) - SSRS, Bulgarija, Čekoslovakija

1959 (Stambulas) - SSRS, Čekoslovakija, Prancūzija

1961 (Belgradas) - SSRS, Jugoslavija. Bulgarija

1963 (Vroclavas) - SSRS, Lenkija, Jugoslavija

1965 (Maskva) - SSRS, Jugoslavija, Lenkija

1967 (Helsinkis) - SSRS, Čekoslovakija, Lenkija

1969 (Neapolis) - SSRS, Jugoslavija, Čekoslovakija

1971 (Esenas) - SSRS, Jugoslavija, Italija

1973 (Barselona) - Jugoslavija, Ispanija, SSRS

1975 (Belgradas) - Jugoslavija, SSRS, Italija

1977 (Lježas) - Jugoslavija, SSRS, Italija

1979 (Turinas) - SSRS, Izraelis, Jugoslavija

1981 (Praha) - SSRS, Jugoslavija, Čekoslovakija

1983 (Nantas) - Italija, Ispanija, SSRS

1985 (Štutgartas) - SSRS, Čekoslovakija, Italija

1987 (Atėnai) - Graikija, SSRS, Jugoslavija

1989 (Zagrebas) - Jugoslavija, Graikija, SSRS

1991 (Roma) - Jugoslavija, Italija, Ispanija

1993 (Miunchenas) - Vokietija, Rusija, Kroatija

1995 (Atėnai) - Jugoslavija, Lietuva, Kroatija

1997 (Barselona) - Jugoslavija, Italija, Rusija

1999 (Paryžius) - Italija, Ispanija, Jugoslavija

2001 (Stambulas) - Jugoslavija, Turkija, Ispanija

2003 (Stokholmas) - ?

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją