Darbu Ukrainoje nesiskundžia
Po lietuviams nesėkmingo Europos čempionato treneris iškart išvyko į Italiją, kur pasiruošimą sezonui tęsė Donecko krepšininkai.
„Po Europos čempionato trumpam grįžau į Kauną, pasikeičiau daiktus ir išvykau į Italiją, vėliau į Ispaniją, kur Donecko krepšininkai ruošėsi sezonui. Vėliau atvykome į Ukrainą, tiesiai į rungtynes. Manau, kad žaidėjai buvo surinkti tikrai neblogi. Galbūt, iš jų buvo per greit reikalaujama rezultatų ir gero žaidimo. Bet aš nemanau, kad žaidėme blogai, kad įvyko kažkas tragiško, tačiau įvyko taip, kaip įvyko. (...). Daugiau aš nenorėčiau eskaluoti šios temos – mes išsiskyrėme civilizuotai ir daugiau nėra ką komentuoti“, – DELFI teigė R. Butautas.
Treneris liko patenkintas darbo, gyvenimo bei poilsio sąlygomis Ukrainoje, tačiau ukrainiečiai krepšiniui skiria kur kas mažiau dėmesio, nei lietuviai.
„Tokio požiūrio į krepšinį, koks yra Lietuvoje, Europoje sunkiai rasi. Be abejonių, Lietuvoje tai yra sporto šaka Nr.1. Ukrainoje futbolas yra daug populiaresnis. Ukraina gavo teisę rengti Europos čempionatą, čia yra puikus stadionas, kur į rungtynes renkasi po 40 tūkst. žiūrovų.
Šiaip ar taip Donecke susidomėjimas krepšiniu taip pat nemažas – į rungtynes ateidavo po 3 tūkst. žiūrovų. Aišku, turbūt dauguma vaikų bent pabando lankyti krepšinio treniruotes, bet tiek vaikų sporto mokyklose, kiek mes, ukrainiečiai neturi. Tačiau Ukraina yra didelė ir talentų čia niekada netrūko – jei prisiminsime Tarybų Sąjungos laikus tai buvo kelios stiprios komandos“, – teigė R. Butautas.
Beje, trečiadienį „Doneck“ klubo prezidentas Sergejus Diadečka šokiravo krepšinio visuomenę, pareiškęs apie savo pasitraukimą iš komandos ir jos paleidimą. Tačiau R. Butautas teigia, kad darbas Ukrainoje – jau praeitis ir komentuoti situacijos buvusiame klube nepanoro.
Svajonė treniruoti „Žalgirį“
Treneris neslepia – gavęs pasiūlymą treniruoti Lietuvos vicečempionų klubą neabejodamas jį priėmė.
„Visiškai nesigailiu, nes atvykau į „Žalgirį“, kurį visada svajojau treniruoti. Noriu padėkoti už pasitikėjimą. Kaune radau labai gerą kolektyvą bei atmosferą, radau gerą įdirbį trenerio Gintaro Krapiko.
Puikiai radau bendrą kalbą tiek su klubo vadovais, tiek su žaidėjais. Aišku, „Žalgiriui“ dabar ne pačios geriausios dienos, tačiau komanda dar labai jauna. Tikėtis daug iš jaunų žaidėjų, kurie visai neseniai žaidė Lietuvos krepšinio antroje lygoje, yra per daug optimistiška. Tačiau žaidėjai yra talentingi, labai stengiasi, kolektyve gera atmosfera ir aš manau, kad „Žalgirio“ laukia šviesi ateitis“, – tikina krepšinio specialistas.
45-erių metų treneris pripažįsta, kad „Žalgiris“ išgyvena ne pačius geriausius laikus, tačiau tai jo neišgąsdino.
„Yra tokia patarlė – bijai vilko, neik į mišką. Panašiai yra su trenerio darbu. Jei bijai streso, sunkumų, tai tau ne vieta ir už komandos vairo. Tai yra mano darbas ir ne tik. Aš labai džiaugiuosi, kad mano gyvenimas taip susiklostė, kad mano hobis sutampa su darbu. Toks yra mano gyvenimo stilius – aš augau krepšinio šeimoje ir krepšinis man yra ne darbas, o gyvenimo būdas. Gavau pasiūlymą iš „Žalgirio“ ir nedvejodamas jį priėmiau“, – teigia R. Butautas.
„Aš esu kaunietis, mano tėvas dirbo „Žalgiryje“, aš svajojau žaisti „Žalgiryje“, – priduria legendinio krepšininko bei buvusio „Žalgirio“ trenerio (1975-1978 m.) Stepo Butauto sūnus.
Savęs griežtu nelaiko
R. Butautas teigia, kad vargo su žalgiriečiais neturi – krepšininkai vykdo visus trenerio nurodymus bei reikalavimus, tačiau pats jis savęs griežtu nelaiko.
„Visų pirma reikalauju drausmės aikštelėje ir už jos ribų. Taip pat labai vertinu darbštumą – negaliu pakęsti žaidėjų, kurie skirsto rungtynes į „silpnas“ ir „stiprias“. Negaliu pakęsti žaidėjų, kurie žaidžia visa jėga tik rungtynėse. Nemanau, kad esu labai griežtas. Tiesiog nustatau žaidimo taisykles ir jei žaidėjai jų laikosi nėra jokių problemų.
Priversti žaidėją laikytis taisyklių yra trenerio kompetencija. Aš pasakau žaidėjams, ko iš jų noriu ir jie vykdo. Labai džiaugiuosi – į kiekvieną treniruotę einu su dideliu malonumu“, – DELFI sakė R. Butautas.
A.Mažutį kvietė ne iš gero gyvenimo
Po Europos čempionato R. Butauto pavardė krepšinio mėgėjų lūpose tapo neatsiejama nuo įžaidėjo Andriaus Mažučio.
Šis krepšininkas žaidė trijose R. Butauto treniruojamose ekipose – Rygos ASK, „Doneck“ bei Lietuvos nacionalinėje rinktinėje.
R. Butautas tikina, kad kitos išeities dėl aukšto lygio įžaidėjų stygiaus Lietuvoje neturėjo. Be to, prieš Europos čempionatą A. Mažutis demonstravo gerą sportinę formą.
Tačiau R. Butautas pripažįsta, kad žaidėjas neatlaikė psichologinės naštos.
„Andrius tuo metu sužaidė gerą sezoną. Taip pat jis gerai žaidė kontrolinėse rungtynėse. Vėliau galbūt jis nesusitvarkė psichologiškai. Tačiau tai nėra jo kaltė – A. Mažutis yra tokio lygio žaidėjas, kokio yra ir jis padarė viską ką galėjo. Ta kritika, kuri buvo reiškiama jo atžvilgiu, aš manau, yra nepelnyta. Žaidėjui tai labai pakenkė“, – sakė R. Butautas.
Kalbėdamas apie šiais metais Turkijoje vyksiantį pasaulio čempionatą, į kurį Lietuva gavo vardinį kvietimą, buvęs Lietuvos nacionalinės rinktinės strategas nedrįso prognozuoti, kaip seksis mūsų šalies krepšininkams.
R. Butauto teigimu, didžiulę įtaką rezultatams turės rinktinės sudėtis. Taip pat treneris tikina, kad Lietuvos krepšinį kamuojantis įžaidėjų stygius nedingo.
„Aš manau, kad problemos niekur nedingo. Galbūt Kęstučiui Kemzūrai pavyks į rinktinę susigrąžinti lyderius. Jei taip įvyktų, tai būtų didelė paspirtis.
Tačiau įžaidėjo problema niekur nedingo ir dar greitai nedings. Žaidėjo virsmas meistru yra ne pusės ir ne metų darbas. Mes turime talentingų žaidėjų, tačiau reikia laiko. Šiuo metu šita „skylė“ mums trukdys. Tai galbūt sporto mokyklų strategijos klaida, kai dėmesys buvo skiriamas tik aukštiems žaidėjams. Netolimoje praeityje, prieš 20 metų, didžiausia konkurencija buvo būtent tarp žemų žaidėjų“, – teigia R. Butautas.
