"Nesigailiu, kad mano kelias pasuko į Kiniją", - treneris J. Kazlauskas reziumuoja savo darbo rezultatus didžiausioje Azijos valstybėje. Prieš aštuonerius metus Sidnėjuje Lietuvos rinktinę atvedęs ant bronzinės pakylos J. Kazlauskas per Atėnų ir Pekino olimpines žaidynes padėjo Kinijos nacionalinei komandai iškopti į ketvirtfinalį.

Lietuvį keičia kinas

Kitą dieną po ketvirtfinalio Lietuvos sporto specialistams ir rėmėjams Pekine buvo surengtas vakarėlis, kuriame pasirodė ir J. Kazlauskas su žmona Otilija. Treneris tapo džiaugsmingų akimirkų liudininku: šventei įpusėjus visus pasiekė žinia, sutikta audringais šūksniais ir smagiais plojimais. Mat prieš kelias minutes Lietuvos olimpinių medalių taupyklė buvo papildyta dar dviem apdovanojimais - sidabrą ir bronzą iškovojo penkiakovininkai Edvinas Krungolcas ir Andrejus Zadneprovskis.

Euforiškame šurmulyje LŽ korespondentas "pasigavo" J. Kazlauską, kuris po kiekvienų rungtynių per spaudos konferencijas buvo pristatomas kaip "misteris Jonas".

"Darbas Kinijoje baigtas?" - pasidomėjome.

"Dar turiu parašyti ataskaitą, rekomendaciją, - ramiai kalbėjo treneris. - Bet mano darbas jau baigtas".

Nors ir buvo siūlymų toliau dirbti Kinijoje, treneris atsisakė. Tad neabejojama, kad netrukus lietuvį prie Kinijos rinktinės vairo pakeis vietos treneris Guo Shiqiangas. Prieš kelias dienas taip ir įvyko - minėtas specialistas buvo patvirtintas naujose pareigose. Du sezonus iš eilės geriausiu Kinijos krepšinio lygos treneriu pripažintas ir "Liaoning" klubą į šalies lygos finalą atvedęs treneris Pekino olimpinėse žaidynėse buvo vienas svarbiausių J. Kazlausko asistentų. Įdomu, jog 2004 metų Atėnų olimpinėse žaidynėse G. Shiqiangas dar pats rungtyniavo Kinijos ekipoje, kurią tuo metu treniravo amerikietis Delas Harrisas ir J. Kazlauskas.

Reikėjo tik graikus įveikti...

J. Kazlausko biografijoje pergalių netrūksta. Pradžia buvo 1994-aisiais, kai jo vadovaujama Lietuvos jaunių rinktinė tapo Europos čempione. Toliau pergales treneris skynė su Kauno "Žalgiriu" - 1998 metais laimėta Europos taurė, po metų komanda tapo Eurolygos čempione. 2002 metais jau Vilniaus "Lietuvos rytui" J. Kazlauskas padėjo tapti Lietuvos krepšinio lygos čempionu. 2004 metų pradžioje garsus treneris atsisveikino su "Lietuvos rytu". Sulaukęs pasiūlymo dirbti su Kinijos rinktine, lietuvis nutarė išbandyti laimę. Tapęs Kinijos rinktinės trenerio asistentu prieš ketverius metus Atėnuose jis padėjo komandai patekti į ketvirtfinalį. Šiemet, Pekine, J. Kazlauskas tą patį kelią nuėjo jau būdamas vyriausiuoju treneriu.

Kaip pats pripažįsta, per abejas olimpines žaidynes Kinijos rinktinės žaidimas skyrėsi kaip diena ir naktis. Pekine nedaug trūko, jog Kinija būtų perrašiusi savo krepšinio istoriją.

"Iš kur visi ištraukė, kad norėjau ketvirtfinalyje žaisti su lietuviais?" - neslėpė nuostabos J. Kazlauskas. Tokios kalbos kilo prieš paskutines Pekino olimpinio turnyro grupės rungtynes su graikais. Pergalės prieš Graikiją atveju kinai ketvirtfinalyje būtų išvengę akistatos su lietuviais.

"Įveikę graikus būtume perrašę Kinijos krepšinio istoriją, nes iki šiol olimpiadose buvome užėmę tik aštuntąją vietą, o nugalėję Graikijos ekipą ir grupėje pelnę trečiąją vietą, būtume bent šešti", - tvirtai kalbėjo treneris.

Jono patirtis padėjo

Perrašyti istorijos nepavyko. "Gaila, kad nepatekome į pusfinalį ir nepakeitėme Kinijos krepšinio istorijos, - trenerio mintims pritarė ir NBA rungtyniaujantis Kinijos rinktinės lyderis Yao Mingas. - Nors ir apmaudu dėl ketvirtfinalio, esu patenkintas mūsų pasirodymu".

Kinijoje garbinamas Y. Mingas dar vylėsi, kad J. Kazlauskas persigalvos ir liks komandoje, tačiau lietuvį jis puikiai supranta - sunku dirbti būnant toli nuo šeimos.

"Kaip rodo mūsų rezultatai, Jono patirtis ir pastangos davė daug naudos", - trenerį gyrė 226 cm ūgio Hjustono "Rockets" klubo ir NBA žvaigždė.

Kitas rinktinės lyderis Wang Zhizhi tikino, kad Jonas išmokė rinktinę gintis.

"Iki Kazlausko buvome geriausi Azijoje, o dabar galime kovoti su pajėgiausiomis pasaulio komandomis".

Niekam nenuolaidžiavo

J. Kazlauskas, reikalaujantis iš žaidėjų geležinės drausmės, komandoje niekam nenuolaidžiavo. Netgi Y. Mingui, kuris kinams yra tarsi šventasis. Per vėliavos kėlimo ceremoniją apsauginiai, išvydę Y. Mingą, pamiršo savo tiesioginį darbą, tad vien dėl šio žaidėjo buvo atsisakyta minties rinktinei apsigyventi olimpiniame kaimelyje.

Per rungtynes su graikais Kinijos milžinas nemažai laiko praleido ant atsarginių suolelio. Po rungtynių Y. Mingas buvo įniršęs, tačiau rinktinės treneris argumentuotai išdėstė tokio poelgio motyvus.

"Yao nori žaisti ir kuo daugiau padėti komandai, tačiau jis yra žaidėjas, o aš esu treneris. Aš priimu sprendimus, - sakė J. Kazlauskas. - Jei tik būtume sugebėję išlaikyti lygų rezultatą nuo pat mačo pradžios, Yao būtų žaidęs gerokai ilgiau. Dabar tiesiog nebuvo prasmės laikyti krepšininką aikštelėje".

Populiarumas netrukdė

Pekine vietos žmonėms žodis Lietuva nieko nesako. Bet kai pasakai, kad mes žaidžiame krepšinį, sportą išmanantieji iškart nušvinta: "O, Kazlauskas!"

Tad apie populiarumą trenerio klausti net nereikia - jo sulaukia visur.

"Kiek mes laiko kalbėjomės? Dešimt minučių? - LŽ žurnalisto klausia J. Kazlauskas. - Ir matai, kas darėsi?"

Treneris, kol kalbėjosi su korespondentu, ne kartą buvo priverstas nutraukti pokalbį - viešbučio darbuotojai kinai ir kinės vienas paskui kitą rikiavosi į eilę, kad gautų Lietuvos stratego autografą. Šie trukdžiai J. Kazlausko visiškai neerzino. Su treneriu pasikalbėjome apie jo darbą Kinijos rinktinėje ir ateities planus.

Galimybes vertina realiai

- Darbas Kinijos rinktinėje baigtas liūdna gaida?

- Kodėl visi mano, kad viskas baigėsi liūdnai? Kai sužinojome Pekino olimpinio turnyro grupių burtus, visi sakė, kad neturime jokių šansų patekti į kitą etapą. Bet patekome ir demonstravome gerą krepšinį. Gal tik norėjosi mažesniu skirtumu ketvirtfinalyje pralaimėti lietuviams. Bet reikia realiai vertinti savo galimybes.

Jei sistema funkcionuoja ne visiškai gerai, siekti pergalių vien tik per treniruotes ir varžybas neįmanoma. Ne kartą siūliau vadovams daug ką keisti krepšinio sistemoje. Jie turėtų pagaliau pasiryžti tiems žingsniams.

Atėnuose visi triuškino

- Bet ir Pekine, ir prieš ketverius metus Atėnuose pasirodymą baigėte ketvirtfinalyje

Manau, dabar viskas buvo pakankamai gerai, nes, pavyzdžiui, prieš ketverius metus nebuvome konkurencingi. Atėnų olimpiadoje taip pat buvome aštunti, bet tą vietą užėmėme atsitiktinai. Tada rungtynes pralaimėdavome 30 ir daugiau taškų, tad kitų variantų neturėjome. Atėnuose mes įveikėme Naująją Zelandiją ir paskutinę dieną - serbus. Nežinau, kiek tiesos kalbose, kad jie drabužinėje susimušė. O serbai nepateko į kitą etapą ir užėmė grupėje paskutinę vietą.

Be to, Atėnų olimpiadoje mums trukdė dirbti ir kalbos problema. Teko bendrauti per kinų ir anglų kalbų vertėjus. Pasikeisdami dirbo trys vertėjai. Nutarėme, kad pagrindinė krepšinio kalba bus anglų, tačiau bendravimas per vertėjus sunkino padėtį. Ypač per varžybas - labai sunku žaidėjams duoti tiesioginius nurodymus per vertėją. Visi šie dalykai Kinijos rinktinei nepadėjo Atėnų olimpiadoje.

O šįkart Pekine kovėmės su visais. Beveik turėjome rankose pergalę prieš ispanus, tačiau dėl nepatyrusių įžaidėjų per paskutines sekundes dukart praradome kamuolį. Teko žaisti pratęsimą. Jei tuo momentu būtume žaidę be klaidų ir kamuolį perdavę Y. Mingui, rungtynės galėjo baigtis kitaip.

Mes įveikėme Vokietijos rinktinę, kuri, pasipildžiusi Los Andželo "Clippers" 213 cm ūgio žaidėju Chrisu Kamanu, tapo labai stipri. Su graikais rungtynės nebuvo tokios, kaip anksčiau, kai jie mus daužydavo. Manau, mus labai išsekino dvikova su vokiečiais - ji iš mūsų atėmė daug fizinių, moralinių ir psichologinių jėgų.

Sportas su politika nepainiojamas

- Kinijos rinktinė gerokai pažengė į priekį?

- Prieš ketverius metus žaidėme su komandomis, kurios nebuvo stipriausių pasaulio komandų penketuke, tačiau pralaimėdavome joms po 30 taškų. Dabar kovėmės su pasaulio čempionato finalininkais ispanais ir graikais, su amerikiečiais, su vokiečiais, kurie planetos pirmenybėse buvo penkti. Žaidėme su lietuviais, kurie visada yra elite. Nė per vieną mačą ginklų nesudėjome. Ir jei kas nors nenori matyti Kinijos rinktinės pažangos - jų reikalas.

- O kas jums iškeldavo tikslus? Komunistų partija?

- Kuo čia dėta partija? Žmonės, kurie dirba krepšinio srityje, kurie viską supranta, normaliai priima tuos rezultatus. Yra sportas, krepšinis ir kiti dalykai.

Atidavė žinias ir širdį

- Nesigailite, kad savo laiku pasirinkote darbą su Kinijos rinktine?

- Man buvo nelengva. Jau buvau įleidęs šaknis į Pirėjo "Olympiakos", buvo neblogi rezultatai. Ir buvo Kinija, kuri atakavo, terorizavo, kad likčiau čia. Pasirinkau Kiniją. Nežinau, kas geriau, nes neišbandžiau antrojo kelio - kas būtų buvę, man likus dirbti Graikijoje. Bet nesigailiu. Atidaviau visas savo žinias, širdį. Labai stengiausi. Kinijos fanai ir visuomenė mane ir mano darbą gerai priima.

Lietuvoje pailsės

- Kalbama, jog dabar vėl grįšite stažuotis į NBA

- Buvo kalbų apie NBA, bet grįžtu į Lietuvą. Reikia kiek nors pailsėti. Kurį laiką pabūsiu namie.

- Kauno "Žalgiris" ir Vilniaus "Lietuvos rytas" jau turi vyriausiuosius trenerius, tad dabar atvirai galite pasakyti, ar šie klubai jums siūlė dirbti?

- Būtent dabar ir negerai apie tai kalbėti, nes šie klubai jau turi trenerius.

Turėjo šaunų asistentą

- Kinijoje nebuvote vienintelis lietuvis. Vienas jūsų asistentų - Alvydas Pazdrazdis, Barselonos olimpiadoje su Lietuvos rinktine iškovojęs bronzos medalį

- A. Pazdrazdis šaunus jaunas perspektyvus treneris. Lietuvos ir kiti klubai turėtų į jį atkreipti dėmesį. Jis daug išmoko, įgijo patirties, atlieka didelį darbą. Jis daug kam gali labai padėti.

Kontrastų šalis

- Kaip Kinija pasikeitė per tą laiką, kai atvykote dirbti iki dabar?

- Maisto atžvilgiu Pekine yra gerai. Čia daug įvairiausių šalių kavinių, restoranų. Jeigu nepatinka kinų virtuvė, gali rinktis itališką, vokišką, ispanišką ar rusišką restoraną. Be to, Kinijoje jų gamintas maistas skiriasi nuo to, kurį gauname Lietuvoje.

Tačiau Kinija - kontrastų šalis. Nori - gali atrasti blogų dalykų, nori - gali atrasti gerų. Žiūrint, ko ieškosi. Bet blogo ir Lietuvoje pakanka. Laikausi tokio principo - pirmiausia apsivalykime savo kiemą, o paskui jau žiūrėkime į kitus.