„Finalas davė labai aiškų atsakymą apie trenerius. Nors abi komandos yra maždaug vienodo pajėgumo, „Žalgiris“ seriją laimėjo užtikrintai, todėl nekyla klausimų, kad Grigas buvo pranašesnis už Trifunovičių“, – pripažino buvęs „Žalgirio“ žaidėjas ir treneris Algirdas Brazys.
Jam pritarė ir FIBA komisaras Algimantas Pavilonis. „Rezultatai kalba už save. Galima sakyti, kad šiuo atveju lietuviška krepšinio mokykla pranoko serbų, tačiau trenerių dvikovos baigčiai daug įtakos turėjo ir kiti veiksniai“.
Specialistai teigė, kad „Žalgiriui“ antroje sezono pusėje pavyko sustyguoti gynybą. Nors finalo serijoje kauniečiai nesigynė idealiai, tačiau iš „Lietuvos ryto“ rankų išmušė visus svarbiausius kozirius, tarp jų – ir sezono pradžioje idealiai veikusį derinį „du prieš du“ su visais jo variantais.
Atliekant šį derinį vilniečiams labai retai pavykdavo įvesti kamuolį vidurio puolėjams, tad gynėjams tekdavo mesti iš toli. Vienas toks Holliso Price’o metimas per Eurelijų Žukauską atnešė pergalę pirmose serijos rungtynėse, bet vėliau amerikietis beveik nebesugebėjo nubausti „Žalgirio“.
„Esminis „Žalgirio“ trenerių laimėjimas, kad jie parengė tokią gynybą, kuri neleido vilniečiams bėgti, privertė juos daug žaisti penkiese prieš penkis. Tuo greitu žaidimu vilniečiai puikiai naudojosi Eurolygoje, bet tiek LKL, tiek kituose finaluose kauniečiai išmušė varžovams iš rankų šį ginklą. „Žalgiris“ finale nežaidė idealiai, bet puikiai pasinaudojo varžovų trūkumais ir savo privalumais“, – analizavo A. Brazys.
Nepaisant to, jis akcentavo, kad A. Trifunovičius visą sezoną dirbo sėkmingai: „Vilniaus klubas dažnai keičia trenerius, matėme nemažai gerų specialistų, bet serbo stilius man paliko gerą įspūdį. Tačiau trenerio nuopelnai vertinami ne pagal žaidimo grožį, o pagal rezultatus“.
Padėjo tvirtesnis charakteris
Pareigas jau palikęs „Lietuvos ryto“ treneris A. Trifunovičius po paskutiniųjų serijos rungtynių pabrėžė, kad pagrindinė nesėkmės priežastis – pralaimėtos dvikovos vienas prieš vieną.
„Vilniečiai dėl to patys kalti. Nereikėjo taip arti spausti varžovų, kai jie būdavo už tritaškio linijos. „Žalgirio“ krepšininkai labai prityrę ir vis tiek rasdavo galimybę praeiti. Amerikiečiai ypač mėgsta tą vadinamąją kietą gynybą, bet ji ne visada veikia. Europiečiai pakankamai techniški ir tą gynybą įveikdavo be didesnių sunkumų“, – reziumavo buvęs „Žalgirio“ krepšininkas Sergejus Jovaiša.
A. Pavilonio teigimu, LKL čempionai turėjo daugiau patikimų žaidėjų. „Žalgiris“ serijoje turėjo daugiau lyderių su stipriu charakteriu. Vienos rungtynės yra vienos, bet žaidėjo galimybes geriausiai parodo, ką jis padaro per ilgą seriją, – kalbėjo FIBA komisaras. – „Lietuvos rytas“ turėjo tik vieną du žaidėjus, kurie nuolat kūrė žaidimą, pelnė taškus ir laužė gynybą, o „Žalgiryje“ tokių pavardžių galėtume paminėti gerokai daugiau. Žalgiriečiai buvo drąsesni ir išradingesni“.
A. Brazys pritarė šiai minčiai. Jo nuomone, pergalės pamatus paklojo amerikiečių DeJuano Collinso ir Marcuso Browno tandemas: „Kai viena komanda taip gerai pažįsta kitą, daug lemia individualus žaidėjų meistriškumas. Collinsas ir Brownas buvo beveik nesustabdomi, jie buvo labai užsivedę. Vilniečiai išbandė visokius variantus, bet niekas negelbėjo. Amerikiečiai subūrė komandą į vieną kumštį, paskui juos ėjo ir kiti žaidėjai“.
Vilniečiams trūko šviežumo
Ekspertai lyg susitarę kartojo ir tai, kad „Lietuvos rytas“ finale atrodė pavargęs. Nors abi komandos prieš LKL atkrintamąsias varžybas buvo išvykusios į trumpas fizinio pasirengimo stovyklas, akivaizdu, kad tą savaitę produktyviau išnaudojo „Žalgirio“ treneriai.
„Jau daugelį metų matome situaciją, kad galingai sezoną pradedantis „Lietuvos rytas“ antroje sezono pusėje išsikvepia, smenga į duobę. „Žalgirio“ treneriai akivaizdžiai geriau suplanavo fizinio pasirengimo darbą, kad per svarbiausias sezono varžybas žaidėjai nepristigtų jėgų, – savo nuomonę dėstė A. Brazys. – Vilniečiai nebuvo nei tokie švieži, nei tokie aštrūs kaip sezono pradžioje. Todėl „Žalgiriui“ juos stabdyti buvo lengviau“.
„Galbūt vilniečiams atsiliepė emocinis nuovargis. Komanda finale atrodė apatiška. Su nuovargiu atėjo ir nepasitikėjimas savimi“, – pridūrė A. Pavilonis.
