Netrukus paaiškėjo, kad Ž. Ilgausko noras nėra įsakymas. Klivlendo „Cavaliers“ klubas užėmė užsispyrusio ožio poziciją – iš naujo suformuotos lietuvio pėdos ar išvarginta nugara gali neatlaikyti papildomo krūvio vasarą, todėl jis turi ilsėtis ir rengtis naujam NBA sezonui.
Nuo to laiko vyksta Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) kova dėl Ž. Ilgausko. Praėjusią savaitę, kai startavo parašų rinkimo akcija „Už Lietuvą su Ilgausku“, į šią kovą stojo visa Lietuva.
Pačiu laiku, nes kaip tik dabar prasidės lemiamas kovos raundas. Šią savaitę NBA vadovybę, draudimo kompaniją „Lloyd’s“ ir patį „Cavaliers“ klubą pasieks LKF siųsti dokumentai, po kurių pradės aiškėti pirmieji atsakymai.
Kokios pajėgos sutelktos kovojant dėl Ž. Ilgausko, geriausiai iliustruoja ir tas faktas, kad NBA komisaras Davidas Sternas netrukus savo rankose vartys laišką su Prezidento Valdo Adamkaus parašu.
Ar šių priemonių užteks? LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas pripažino, kad paskutiniu momentu iškilo bent keletas problemų.
Precedentas su J. Garbajosa
Neseniai NBA Toronto „Raptors“ klubas padavė į teismą Ispanijos krepšinio federaciją. Kanadiečiai reikalauja 6,5 mln. eurų už tai, kad puolėjas dėl neva per Europos čempionatą gautų krūvių patyrė traumą ir negali žaisti šį sezoną. Kuo tai susiję su Ž. Ilgausku?
„Dar tikrai neaišku, kaip pasibaigs teismai, bet šis atvejis labai jautrus. Tai gali tapti precedentu kitiems klubams, šiuo atveju – „Cavaliers“, dar griežčiau saugoti savo žaidėjus“, – pažymėjo M. Balčiūnas.
Esmė ta, kad LKF apdraustų Ž. Ilgauską tik pasirengimo ir olimpiados laikotarpiui, o „Cavaliers“ nuogąstauja, kad vasarą nepailsėjęs vidurio puolėjas patirs traumą būsimo sezono metu.
Jei lietuvis susižeistų pėdas arba nugarą, „Cavaliers“ 2008-2009 metų algą – 10,8 mln. dolerių – jam turėtų mokėti iš savo kišenės. Mat Ž. Ilgauskas yra vienas iš 14 lygos žaidėjų, kurie neturi viso draudimo poliso. Vidurio puolėjui pritaikytos išimtys dėl krištolinių pėdų ir nugaros.
Lyg tyčia vasario mėnesio pabaigoje Ž. Ilgauskas patyrė būtent nugaros traumą, dėl kurios negalėjo žaisti apie dvi savaites.
„Žydrūnas dėl nugaros seniai nebuvo praleidęs rungtynių, todėl ši trauma tik pasunkino padėtį. Tiek draudikai, tiek pats klubas dabar dar atidžiau stebi padėtį. Negalėčiau pasakyti, kad mums tai į naudą“, – pabrėžė ir M. Balčiūnas.
Ž. Ilgauską apdrausti sutikusi garsi kompanija „Lloyd’s“ tuoj pat pareikalavo naujo lietuvio sveikatos įvertinimo, nes analogišką 200 lapų dokumentą, sudarytą praėjusį lapkritį, laiko pasenusiu.
„Turiu nuojautą, kad draudimo suma gali dar padidėti, bet nemanome, kad labai smarkiai“, – kalbėjo LKF sekretorius.
Draudimui – milijonai
Kiek padidės draudimo įmoka, M. Balčiūnas konkrečiai neprognozavo. Kol kas suma siekia 1,2 mln. dolerių (apie 2,65 mln. litų). Bent šiuo metu išlyginti numatomą draudimo ūgtelėjimą gali vertę sparčiai prarandantis doleris, tačiau ir dabartinė suma atrodo milžiniška.
Kita vertus, visos svajonės turi savo kainą. Lietuviškos Svajonių komandos kaina šiuo metu siekia per 3,5 mln. litų – tiek reikės pakloti vien už Ž. Ilgausko ir kitų rinktinės krepšininkų draudimą.
LKF ižde šiemet tėra 5,5 mln. litų, bet M. Balčiūnas užtikrino – pinigai nebus problema. „Aišku, federacijai teks susiveržti diržus, bet jau turime aiškų planą, kaip paskirstyti išlaidas. Pinigų pažadėjo skirti Sporto departamentas, Olimpinis komitetas ir Vyriausybė, – aiškino LKF generalinis sekretorius. – Be to, galiu pakartoti, kad investicija į Ž. Ilgausko draudimą įvairiais būdais atsipirks per kelias savaites. Tuo net neabejoju“.
Nors einant gilyn į mišką medžių vis daugėja, lietuviškos Svajonių komandos architektai išlieka optimistai. „Svarbiausia, kad pats Žydrūnas labai nori žaisti rinktinėje. Kol kas dar tikrai per anksti džiaugtis ar nusivilti, bet manau, kad tos kliūtys yra įveikiamos“, – dienraščiui tvirtai pareiškė ir rinktinės strategas Ramūnas Butautas.
M. Balčiūnas savo ruožtu įsitikinęs, kad galutinį tašką šioje istorijoje padės emocijos. Kitaip tariant, kaip „Cavaliers“ virtuvėje baigsis mikrodvikova tarp Ž. Ilgausko troškimo apsivilkti rinktinės marškinėlius ir klubo vadovų pragmatiškumo.
Rūpinsis NBA specialistas
Paskutinį kartą rinktinei 1994 metais atstovavęs Ž. Ilgauskas neabejotinai yra svarbiausias būsimos Svajonių komandos ingredientas. Tačiau tam, kad lietuviai Pekine pateiktų patį skaniausią patiekalą, reikia dar 11 sudedamųjų dalių.
Įvykiai viso pasaulio krepšinio aikštėse kol kas nevisiškai atitinka Lietuvos rinktinės kulinarų – trenerių – planus.
Sunkią kojos raiščių traumą vis dar gydosi R. Kaukėnas, po čiurnos ir nugaros traumų sunkokai atsigauti sekasi A. Macijauskui, o prieš kelias savaites ir L .Kleiza prabilo, kad dėl įsisenėjusio čiurnos sužeidimo gali praleisti Pekino olimpiadą.
Rinktinės strategui R. Butautui tai kol kas nekelia didelio nerimo. Juolab kad žinios iš Sienos, kur sunkiausią traumą gydosi vienas rinktinės variklių R. Kaukėnas, daugiau nei džiuginančios.
„Prieš kelias savaites kaip tik kalbėjausi su Rimu. Net gydytojai stebisi, kad jo kelis gyja taip greitai. Macijauskas irgi pradėjo žaisti, nemanau, kad Kleizos trauma yra tokia sudėtinga, kad reikėtų praleisti žaidynes. Laiko dar turime. Iš prigimties esu optimistas ir tikiu, kad visiems žaidėjams pavyks išsigydyti traumas“, – vylėsi R. Butautas.
Kad traumos netaps nuolatiniu rinktinės galvos skausmu, leidžia tikėtis ir nemažos permainos pernai atsinaujinusiame rinktinės personale. Praėjusią vasarą visi žaidėjai prieš stovyklas perėjo nuodugnų medicininį patikrinimą, visiems sudaryti individualūs planai, o šiemet rinktinės narių sveikata rūpinsis ir patyręs NBA specialistas.
Už Atlanto žaidžiančių D. Songailos ir L. Kleizos prašymu, į rinktinę pakviestas Niujorko „Knicks“ komandos fizioterapeutas Anthony Goenaga. 12 metų NBA dirbantis medikas specializuojasi medicininės terapijos ir gydymo procedūrų taikymo, žaidėjų reabilitacijos programų įgyvendinimo srityse.
Trumpas pasirengimo laikas
Net pavykus išspręsti visas organizacines ir sveikatos problemas, Svajonių komandos mechanizmą dar reikės suderinti aikštėje.
Praėjusią savaitę sudarytas preliminarus rinktinės tvarkaraštis, bet treneriui R. Butautui daugiausia galvos skausmo kelia itin trumpas pasirengti skirtas laikas. Kadangi olimpiada prasidės visu mėnesiu anksčiau nei Europos čempionatai, rinktinė suderinti visas stygas šią vasarą turės kiek daugiau nei keturias savaites.
„Tikėtis, kad visi žaidėjai į pirmą stovyklą suvažiuos kartu, beveik neįmanoma. Aišku, kalbėsiu su krepšininkais, bet visi suprantame, kad Graikijos, Italijos čempionatai baigiasi birželio pabaigoje, žmonėms reikia duoti laiko atsikvėpti. Laikas mus tikrai spaus, bet su tomis pačiomis problemomis susidurs ir mūsų varžovai“, – pliusų keblioje situacijoje bandė ieškoti R. Butautas.
Kad nepritrūktų žaidėjų ir nuolat būtų palaikomas darbinis treniruočių ritmas, į rinktinę šiemet pakviesti net 25 krepšininkai. Kandidatai sportuos dviejose rinktinėse pagal tuos pačius planus, kad galimas perėjimas iš vienos komandos į kitą būtų kuo lankstesnis. Be oficialių draugiškų rungtynių, šalies rinktinė sužais bent kelis draugiškus mačus su artimiausia pamaina.
„Norime sau pasilikti kuo didesnį pasirinkimą ir taip apsidrausti nuo įvairių nenumatytų atvejų. Mano nuomone, dabartinis pasirengimo projektas yra optimalus. Lieka klausimas, ar pavyks viską realizuoti“, – svarstė R. Butautas.
Paskutinis mohikanų šansas
Projektas „Svajonių rinktinė“ darosi vis aiškesnis. Liūdniau tai, kad ši svajonių komanda sudrebinti krepšinio pasaulį tikriausiai turės vienintelę galimybę.
Tas pats Ž. Ilgauskas pripažino, kad nebėra pirmos jaunystės ir į rinktinę atvyks (jei atvyks) vienai vasarai, neseniai apie tai, kad Pekinas bus paskutinės varžybos su žalios ir baltos spalvų marškinėliais, prabilo ir D. Songaila. Panašių pamąstymų nevengia ir kiti 30-metį jau perkopę ar prie jo artėjantys rinktinės žaidėjai.
Didžiajai daliai dabartinio rinktinės branduolio Pekino žaidynės bus bene paskutinis šansas garsiai trinktelėti durimis. Šia prasme Svajonių komandos architektams tenka atsakomybė ne vien prieš nepasotinamus Lietuvos sirgalius, bet ir prieš pačius rinktinės senbuvius.
Laikrodis tiksi ir iki Pekino olimpiados pradžios rodo 121 dieną. Pernai Europos bronzą į Lietuvą parvežęs R. Butautas tikino padarysiąs viską, kad rinktinės mohikanai vėl galėtų iššauti šampano už sėkmę.
„Aš tikiu, kad tai bus stipriausia rinktinė nuo tų laikų, kai kartu žaidė Sabonis, Marčiulionis, Kurtinaitis, Chomičius. Ne taip svarbu, kaip mus tituluos – svajonių ar ne svajonių komanda, – vis tiek esame tarp 6-7 rinktinių, kurios pretenduos į medalius. Su tokiu tikslu ir vyksime į Pekiną“, – karingus lietuvių tikslus aiškiai pakartojo R. Butautas.
