- Po dviejų kėlinių kalbėjomės, jog nereikia leisti "Lietuvos ryto" snaiperiams atakuoti iš toli, prasiveržti į vidurį ir apsaugoti savo žmones, kad nebūtų "numetimų". To padaryti nepavyko, o oponentai spurtavo. Susigrąžinti tai, ką praradome, buvo labai sunku. Neįvykdėme trenerio reikalavimų.
- Skaudžiai pralaimėjote dvejas Eurolygos turnyro rungtynes, suklupote ir prieš "Lietuvos rytą". Komanda papuolė į duobę?
- Iš tikrųjų atsidūrėme kažkokioje duobėje. Iškritome iš Eurolygos ir nieko čia nepakeisime. Dabar reikia atgauti jėgas bei įgauti pasitikėjimą savimi. Kai kurie žaidėjai jį prarado. Tai puikiai matėsi. Prametame laisvi, o juk retai išvysi nepataikantį Marcusą Browną, kai jo niekas nedengia. Reikia tikėtis, jog iki finalų išlipsime iš tos nelemtos duobės.
- Kokia atmosfera komandoje po šių nesėkmių?
- Nei mes pykstamės, nei ką. Nėra asmeninių pykčių ar įžeidinėjimų: tu, asile, prametei kažką (juokiasi). Vienas kitam nereiškiame priekaištų. Žaidėjai turi bendrą tikslą ir čia ne moterų komanda, kad verktume dėl nesėkmių. Mes vyriškai pasikalbame: darome taip, darome anaip. Jei neišeina, tada renkamės ir mąstome kažką naujo. Komanda nėra iširusi.
- Jonai, kodėl tavęs taip nemyli teisėjai?
- Myli, nemyli… Jie nėra gėjai, kad mane mylėtų (juokiasi). Rungtynėse nutinka visokių situacijų, jie švilpia, kaip jiems atrodo. Jeigu arbitrai užfiksuoja man pražangą, tai nereiškia, kad jie asmeniškai nusiteikę prieš mane. Jie daro savo darbą teisingai. Pasikalbame ir kartais teisėjai pripažįsta padarę klaidą. Visi žmonės klysta.
- Priešakyje sunki akistata su Tel Avivo "Maccabi" ekipa. Užteks jėgų bei motyvacijos garbingai užbaigti Eurolygos sezoną?
- Stengsimės. Reikia susikaupti. Patys sau norime įrodyti, kad galime laimėti.
