Iki tol visą karjerą tik Lietuvos ir Rusijos komandų marškinėlius vilkėjęs puolėjas abejojo dėl daug ko: ko tikėtis Vakaruose, ar pavyks prisitaikyti prie visiškai kitokio gyvenimo, ar nesutrukdys kalbos barjeras.
Tačiau „Montepaschi“ vadovai buvo atkaklūs ir pagaliau K. Lavrinovičius suraitė parašą ant dvejų metų sutarties su galimybe ją pratęsti dar vienam sezonui. Ir dabar tikina, kad dar nė sekundės nesigailėjo savo sprendimo.
„Norėjau pabandyti žaisti Europoje. Iš pradžių buvo baisu, nežinojau, ko laukti. Nelabai gerai kalbėjau angliškai, nežinojau, kaip pavyks prisitaikyti. Tačiau pirmomis savaitėmis labai padėjo Rimantas Kaukėnas, o dabar jau jaučiuosi savo rogėse. Pasirodo, ne taip viskas baisu, kaip atrodė“ , – šyptelėjo naują karjeros puslapį po penkių sezonų Rusijoje atvertęs 28 metų 209 cm ūgio K. Lavrinovičius.
Puolėjas pripažino, kad kartais dar kamuoja nostalgija Rusijai, o ypač tai pajuto, kai su naująja komanda atvyko žaisti Eurolygos rungtynių į Maskvą. „Jausmas išties buvo keistas, nostalgija jaučiasi, juk Rusijoje pragyvenau penkerius metus, – pasakojo K. Lavrinovičius. – Bet nieko, atprasiu. Toks mūsų, krepšininkų, gyvenimas. Negali per daug prisirišti prie vienos vietos, nes nežinai, kur kelias pasuks kitą sezoną“.
Aukštaūgis – lyg iš kosmoso
O kol kas „Montepaschi“ K. Lavrinovičiui duoda viską, kad jį kuo rečiau kamuotų prisiminimai apie Rusiją. Su žmona Tatjana ir metukų dar nesulaukusiu sūnumi Danieliumi jis įsikūrė keturių kambarių bute Sienos centre.
Apartamentus legionieriui perleido „Montepaschi“ viceprezidentas ir generalinis vadybininkas Ferdinando Minucci.
Klubas skyrė naują „Peugeot 607“ automobilį, ir Kšyštofas džiaugiasi, kad iki „Pala Menssana“ arenos važiuoti tereikia kelias minutes. Vos 50 tūkstančių gyventojų turinčioje Sienoje transporto spūstys apskritai yra negirdėtas dalykas.
K. Lavrinovičius jau pirmosiomis savaitėmis apžiūrėjo ir visas Sienos įžymybes, o gidu buvo trečią sezoną „Montepaschi“ pradėjęs R. Kaukėnas.
„Siena yra gražus, senovinis miestas, yra ką pažiūrėti.
Kad ir prisėdus lauko kavinėje atsigerti kavos. Pramogos? Gal ir yra kokių klubų, bet nesidomėjau, nėra laiko – daug sportuojam, daug žaidžiam, nėra kada pramogauti“, – kalbėjo K. Lavrinovičius.
Lietuvį sužavėjo ir karšto temperamento italai, kurie visada pasitinka ir išlydi su šypsena. „Ir ūgis man neleidžia gyventi nepastebėtam. Jiems atrodo, kad aš lyg iš kosmoso atskridęs su tokiu ūgiu, – juokėsi K. Lavrinovičius. – Be to, Sienoje krepšinis yra labai svarbus, net gali varžytis su futbolu. Jei po pergalės nueinu į parduotuvę, iškart visi pradeda sveikinti, klausinėti. Toks dėmesys glosto širdį“.
Vienija pergalės
Ir „Montepaschi“ komandoje K. Lavrinovičius greitai pasijuto savas. Vos paklausus apie atmosferą komandoje, „Pala Menssana“ arenos drabužinės tarpduryje pasirodė kitas Sienos ekipos puolėjas Shaunas Stonerookas, nutaisė kelias išraiškingas veido minas ir draugiškai pasišaipė iš K. Lavrinovičiaus.
„Mūsų kapitonas. Labai linksmas ir geras vyrukas“ , – nusišypsojo K. Lavrinovičius.
Progų šypsotis „Montepaschi“ ekipos nariams kol kas netrūksta. Sienos bankininkai jau laimėjo Italijos supertaurę, o „Lega A“ sezoną pradėjo net dvylikos pergalių serija, kurioje daugelį varžovų tiesiog šlavė nuo kelio 20-30 taškų persvara. Ar K. Lavrinovičiaus nenuvylė Italijos pirmenybių lygis?
„Lygis geras, komandos turi buvusių NBA žaidėjų. Gal kiek nustebau, kad tokios žinomos komandos, kaip „Benetton“ ar „Fortitudo“ , kol kas yra apatinėje lentelės dalyje, bet visi sako, kad tai tik sezono pradžia, visi dar įsižais, – svarstė Lietuvos rinktinės puolėjas. – O mes esame neblogai susižaidę, gal šiuo metu ir sekasi. Tiesiog kiekvienas rungtynes žaidžiame susikaupę ir stengiamės visas 40 minučių rungtyniauti visa jėga“.
Tarp lyderių „Montepaschi“ yra ir Eurolygos A grupėje, kurioje žaidžia ir Kauno „Žalgiris“. Rudenį kalbėdami apie sezono tikslus Sienos bankininkai net prabilo, kad sieks po ketverių metų pertraukos sugrįžti į Eurolygos finalo ketvertą.
„Viskas įmanoma. Bet nesitikime, kad bus lengva. Kol kas mūsų užduotis – išeiti iš šios „mirtininkų“ grupės į kitą etapą, o ten jau žiūrėsime, kokie bus varžovai ir mūsų pačių sportinė forma“, – dėstė K. Lavrinovičius.
Atsiliepia parduotos vasaros
K. Lavrinovičiui prireikė vos kelių mėnesių, kad Sienoje taptų sirgalių numylėtiniu ir vienu komandos lyderių. Tačiau pats „Montepaschi“ legionierius prisipažino, kad jaučia Lietuvos rinktinei paaukotų vasarų padarinius.
„Jau šešerius metus žaidžiu rinktinėje, todėl viskas pamažu susideda. Dabar geriu vitaminus ir stengiuosi pailsėti kiekvieną laisvą minutę – namie laikau iškėlęs kojas, ilgiau pamiegu. Bet vis tiek kartais atėjus į treniruotę labai sunku prisiversti rimtai dirbti“, – aiškino K. Lavrinovičius.
Bet tuomet jis prisimena savo credo – kaip dirbsi treniruotėse, taip ir žaisi, ir dar atkakliau kimba į darbą.
Tiesa, „Montepaschi“ strategas Simone Pianigiani kol kas randa galimybių patausoti milijoną eurų per sezoną uždirbantį svarbiausią vasaros pirkinį. Per Eurolygos rungtynes lietuvis aikštėje praleidžia 22, o Italijos lygoje – vos 17 minučių.
Tačiau tai beveik neturi įtakos universalaus puolėjo naudingumui. Eurolygoje tik debiutuojantis Kšyštofas greitai tapo viena ryškiausių turnyro žvaigždžių: vidutiniškai renka po 15 taškų (69 proc. dvitaškių, 63 proc. tritaškių), atkovoja po 4,5 kamuolio, blokuoja po 2,2 metimo (tai – geriausias rezultatas Eurolygoje) ir surenka po 19,2 naudingumo balų (9-oji vieta). Italijoje jis įmeta po 13,4 taško ir atkovoja po 4,6 kamuolio.
Prakalba tūkstančius litų
Kazanės „Uniks“ klube likęs K. Lavrinovičiaus brolis dvynys Darjušas kol kas negali pasigirti tokiais gerais rezultatais. Jis vis dar gydosi įsisenėjusią nugaros traumą ir šį sezoną žaidė tik epizodiškai.
Sienoje savo vietą greitai radęs K. Lavrinovičius nepamiršta paguosti Tatarstano sostinėje gyvenančio brolio. Pernai dvyniai pagaliau įgyvendino svajonę žaisti vienoje komandoje, bet po sezono juos išskyrė Sienos bankininkų pinigai.
Bet išskyrė tik fiziškai, nes Kazanę ir Sieną nuo šiol jungia beveik nenutrūkstantis telefono ryšys. Broliai vienas kitam skambina 2-3 kartus per dieną ir kartais kalba po valandą ar net ilgiau.
„Telefono sąskaitoms kartais išleidžiu po kelis tūkstančius litų. Panašiai – ir brolis“, – prisipažino K. Lavrinovičius.
Jis vis dar tiki, kad kartu su broliu žais ne vien Lietuvos rinktinėje, bet ir klube. Juolab kad „Montepaschi“ vadovai pažadėjo kitą vasarą pasiūlyti sutartį ir Darjušui Lavrinovičiui. „Galvoju, kad jis Rusijoje uždirbs pinigų, o paskui atvažiuos į Europą. Gal ir čia, į Sieną. Tai būtų nuostabu“, – svajonės rungtyniauti vienoje komandoje neatsisako K. Lavrinovičius.
