Ramaus būdo klaipėdietis nepuolė protestuoti ar bartis ir Š.Kliokiui tam, jog vadovas atrodytų kaip visi, - tiesiog salėje nusivilko ir paskolino savo marškinėlius.
Vidinė tvirtybė
– Ar nebuvo iki širdies gelmių apmaudu dėl tokio mūsų krepšinio vadovų poelgio?
– Kitam žmogui tikrai būtų didžiulis moralinis smūgis, man tai – ne. Esu labai ramus žmogus, todėl nesumišau. Su Š.Kliokiu apsikeitėme marškinėliais, kad jis neišsiskirtų iš mūsų rinktinės. Aišku, jausmas – įdomus. Ruošiesi lipti, ir staiga tau tai pasako. Jei iš tikrųjų, medalio labiausiai vertas nuo pirmos iki paskutinės minutės su Ramūno Butauto rinktine dirbęs gydytojas Aleksejus Paleckis. O aš su krepšininkais tris savaites buvau stovykloje Druskininkuose ir dvi Europos čempionate. Su A.Paleckiu juokavome, jog masažuotojams skirtą medalį perpjausime per pusę, kad abu turėtumėme.
– Teko nugirsti, kad atsisakėte restorane „laistyti“ bronzos medalius. Gal dėl to akibrokšto?
–Galbūt daugelis manė, kad įsižeidžiau. Ne. Tądien suėjo metai, kai mirė žmona, todėl norėjau pabūti ramiai, išvengti šurmulio.
– Ar daug darbo buvo su rinktinės krepšininkais?
– Gyvenau, kaip kariuomenėje – pagal grafiką. Dirbti pradėdavome nuo 8 val., į lovą krisdavome– 1 val. nakties. Ir taip – dvi savaites.
Įsimintini įspūdžiai
– Ar dar neišblėso čempionato įspūdžiai?
– Įspūdžių – gausa. Labiausiai nustebino Lietuvos sirgalių aktyvumas. Jei mūsų šalis būtų dar labiau ekonomiškai stipresnė, lietuviai, ko gero, užimtų visus rūmus. Kai rūmuose pradėdavo skambėti M.Mikutavičiaus „Trys milijonai“, kartu užtraukdavo lietuviai sirgaliai - kūnas suvirpėdavo. Varžovų komandų žiūrovams mūsų ekipos gerbėjai leisdavo pasireikšti nebent per komandų apšilimą. Vėliau lietuvių skanduotės lyg cunamis nustelbdavo varžovų sirgalius.
– Tikriausiai akis į akį susidūrėte su pasaulio krepšinio žvaigždėmis?
– Madride visos dvylika rinktinių gyvenome viename viešbutyje. Valgydavome vienoje valgykloje, keldavomės tuo pačiu liftu. Didžiausią įspūdį paliko vokiečio Dirko Novickio paprastumas. Elgėsi lyg būtų eilinis žmogus. Rusų krepšininkai irgi buvo draugiški. Tik Ispanijos rinktinės nariams buvo išskirtinės sąlygos. Nors gyveno tame pačiame viešbutyje, tačiau valgydavo atskirai nuo kitų komandų.
Negalėjo patikėti
– Ar ispanai labai sielojosi, kad neiškovojo aukso medalių?
– Dėl rinktinės reikalų nemačiau finalo nuo pirmųjų minučių. Atvykau į rūmus, kai likus dviem sekundėms ispanai buvo paėmę minutės pertraukėlę. Negalėjau patikėti, kad rusai pirmauja. Per žmonių minią nelabai mačiau kas dėjosi aikštelėje, tačiau, kai Pau Gasolis neįmetė kamuolį, rūmuose nuvilnijo gili atodūsio banga. Žiūrovai negalėjo patikėti, kad Ispanija netapo Europos čempione. Šeimininkus spaudė favoritų našta, jų žvaigždė P.Gasolis nuolat buvo televizijos ekranuose. Ispanai matė savo žvaigždes tik su aukso medaliais. Kai žiūrovai skirstėsi iš rūmų, ne pas vieną vyrą mačiau ašarotas akis. Nors nesu krepšinio specialistas, tačiau lenkiu galvą prieš Rusijos rinktinės trenerį Davidą Blattą. Jis kaip stalius iš netašyto rąsto padarė nuostabų kūrinį – vidutiniokų komandą atvedė į čempionų aukštumą. Čempionatas Ispanijoje labai priminė Eurolygos finalą Maskvoje, kai visi pergalę pranašavo CSKA penketukui. Rusai tąkart neatlaikė tokios naštos ir pralaimėjo. Šįkart tokios naštos nepakėlė ispanai.
Prezidentas įteikė medalį
– Sprendžiant iš tiesioginės transliacijos, grįždami krepšininkai linksmai leido laiką?
– Neliūdėjo. Pusketvirtos valandos skrydžio neprailgo. Šventė tęsėsi kitą dieną. Per pusdienį apsilankėme Prezidentūroje, Seime, Vyriausybėje. Prezidentas Valdas Adamkus įteikė medalį „Už nuopelnus Lietuvai“. Gavome dovanų ir Seime, o ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas įteikė milijono litų premiją. Ketvirtadienį medalį atvežiau į klubą, parodžiau vadovams, žaidėjams, už tai, kad išleido į Europos čempionatą – parvežiau lauktuvių.
– Kas lėmė, kad buvote pakviestas į rinktinę?
– Kiek žinau, „Lietuvos rytas“ neišleido į rinktinę masažuotojo Juozo Petkevičiaus. Mane „ruošė“, jog vyksiu su studentų rinktine į Tailandą. Vėliau sakė, kad į tą šalį nebereikės skristi. Po stovyklos Druskininkuose, maniau, kad nereikės mano paslaugų. Vieną dieną vėl paskambino, kad kraučiausi lagaminą į Ispaniją. Ta žinia man nebuvo didelė staigmena, nepuoliau šokinėti iš džiaugsmo.
– Gal tapsite etatiniu rinktinės masažuotoju?
– Neturiu tokių iliuzijų. Rinktinėje yra istorinis masažuotojas – Juozukas. Yra sudėlioti žmonės, o į rinktinę patekau, nes buvo išpūsti pagalbinių žmonių etatai. Man gerai ir „Neptūne“.
„Neptūne“ – 15 metų
– Kaip nutiko, kad žengėte sporto mediko keliu?
– Prieš 15 metų, kai „Neptūnas“ pradėjo žaisti Lietuvos krepšinio lygoje, į komandą pakvietė tuometis ekipos treneris Eugenijus Milkontas. Jis dirbo ir krepšinio mokykloje, kurioje ūkvedė buvo mano mama. Į tą mokyklą dažnai užsukdavau. Be to, E.Milkontas buvo mūsų kaimynas, kai gyvenome Poilsio gatvėje. Žodžiu, per pažintį.
– Po 15 metų darbo su krepšininkais, tikriausiai galėtumėte dirbti net krepšinio treneriu?
– Jei staiga „Neptūne“ negalėtų komandai vadovauti nė vienas iš trijų trenerių – neatsidurčiau aklavietėje. Juokaujama, kad Lietuvoje – vieni treneriai ir visi – krepšinio ekspertai. Žinau derinius, žinau, ką turi daryti gynėjas, sunkusis puolėjas ir kitų pozicijų žaidėjai, žinau, ką reiškia užtvara, dviguba užtvara, net „pikenrolas“.
– O pats ar išbandote rankos taiklumą?
– Mėtau į krepšį. Rytais bėgioju, treniruojuosi atletinėje salėje. Kai įsikūriau Dituvoje, priklausomai nuo savijautos bėgu didįjį arba mažąjį ratą.
Nauji darbai
– Ar spėjote atsigauti prieš prasidedantį naują Lietuvos krepšinio lygos čempionatą?
– Vos ne vos. Reiks iš arčiau susipažinti su komandos naujokais. Žinau, kad laukia sunkus sezonas. Ypač daug jėgų pareikalaus Baltijos krepšinio lygos čempionatas. Pirmajame divizione žais labai stiprios komandos, todėl „Neptūno“ laukia nelengvas gyvenimas. O dėl menko biudžeto „Neptūnas“ negali pasipildyti aukšto lygio krepšininkais. Žiūrovai nelabai gilinasi, kokios pralaimėjimo priežastys. Duok jiems pergalių, - ir gana. Labai svarbu, kad krepšininkų nepersekiotų traumos, o jei ir susižeidžia, reikia kuo greičiau jį sugrąžinti į aikštelę.
