Garsūs sportininkai – turtingi žmonės, tačiau dažnai atsitinka taip, kad jie neatgauna nemažos dalies savo uždirbtų pinigų. Atletus paprastai apgaudinėja sukčiaujantys klubų vadovai.

Praėjusią savaitę paskelbta, jog trys žinomi Lietuvos krepšininkai Virginijus Sirvydis, Kęstutis Šeštokas ir Rolandas Jarutis kreipėsi į skolų išieškojimo bendrovę, kad ši padėtų iš Limasolio AEL (Kipras) ekipos susigrąžinti jiems priklausančius atlyginimus – iš viso per 100 tūkstančių litų. 2006 metais su šia komanda Kipro čempionais tapę krepšininkai klubo vadovybę kaltina nesąžiningumu.

Lietuvių sportininkų, iki šiol neatgaunančių sau priklausančių pinigų, yra ir daugiau – kai kuriems jų klubai liko skolingi įspūdingas sumas.

Pinigai – dėžėse

Absoliutus šios srities rekordininkas – ilgametis Kauno „Žalgirio“, Lietuvos rinktinės vidurio puolėjas Gintaras Einikis. Dienraščiui L.T. jis prisipažino, jog Saratovo „Avtodor“ klubas, kurio garbę lietuvis gynė keturis sezonus (1995–1999 m.), jam liko skolingas net pusę milijono JAV dolerių (tuomečiu kursu – apie 2 mln. litų).

Tada buvo vieša paslaptis, kad klubo prezidentas Vladimiras Rodionovas algas žaidėjams mokėdavo „iš kišenės“.

„Pasitaikydavo, kad V.Rodionovas į sporto salę atitempdavo kartotines dėžes, kuriose būdavo krūvos pinigų, ir juos visiems dalydavo“, – prisiminė Pūkiu pravardžiuojamas G.Einikis. Jis teigė turįs buvusio Saratovo komandos vadovo pasirašytą skolos lapelį, tačiau atgauti pinigų nebesitiki: „Viską seniai pamiršau ir nuoskaudos nebejaučiu.“

Dienraščio L.T. žiniomis, maždaug 200 tūkst. litų „Avtodor“ neatidavė ir kitam mūsų šalies krepšininkui Dariui Lukminui.

Apgavo advokatas

Vieni didžiausių nelaimėlių tarp Lietuvos krepšininkų – V.Sirvydis, Giedrius Aidietis, Vidas Ginevičius.

V.Sirvydis iš Kipro ekipos reikalauja per 50 tūkst. litų. Maždaug tokia pačia suma jį nuskausmino Jekaterinburgo (Rusija) klubas. Į bėdą šis žinomas snaiperis pateko ir praėjusį sezoną, kai vilkėjo Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) žaidžiančios Panevėžio komandos aprangą. Pasak V.Sirvydžio, panevėžiečiai jo piniginę paplonino 45 tūkst. litų. Taiklią ranką turintis gynėjas nebepuoselėja vilties sulaukti gerų žinių iš Jekaterinburgo.

„Šį klubą padaviau į teismą. Pažįstamas rusas advokatas iš Jekaterinburgo kartojo, kad bylą nesunkiai laimėsiu, nes turiu visus reikiamus dokumentus. Nusiraminęs išvykau namo. Bet paskui sužinojau pribloškiamą naujieną – teisme nugalėjo klubas. Įtariu, kad komandos prezidentas atseikėjo pinigų mano advokatui, todėl viskas taip ir baigėsi“, – piktinosi pašnekovas.

Rado aukso gyslą

G.Aidietį, kuris jau baigė žaidėjo karjerą ir dirba vadybininku „Lietuvos ryto“ ekipoje, apmovė Kauno „Atletas“ bei dabar jau bankrutavusi Plungės „Olimpo“ komanda. G.Aidiečiui kauniečiai nesumokėjo daugiau nei 40 tūkst. litų. Plungiškiai šiam puolėjai liko skolingi 15 tūkst. litų.

Kauno „Žalgirio“ gynėjui V.Ginevičiui Alytaus „Alitos“ klubas, kurio nebeliko LKL pirmenybėse, liko skolingas 62 tūkst. litų. Įskaičiavus bylinėjimosi išlaidas ir delspinigius, krepšininkas neteko 88 tūkst.

Ir G.Aidietis, ir V.Ginevičius teisybės ieškojo teismuose. Juose sportininkai pasiekė pergalę, bet pinigus matė kaip savo ausis. Pasirodo, finansų problemų kamuojami tuomečiai LKL klubai rado aukso gyslą, kaip vedžioti už nosies krepšininkus. Nenorint mokėti algų paprasčiausiai būdavo įkuriamas kitas klubas, kuris tapdavo nauju juridiniu vienetu ir neprisiimdavo savo pirmtako finansinių įsipareigojimų. Tokiai savivalei LKL valdyba ilgai neužkirto kelio, nes dalis lygos komandų vadovų tuo nebuvo suinteresuoti ir galėjo toliau apgaudinėti sportininkus. Ši tvarka buvo ypač įsigalėjusi 1998–2004 metais.

Ne šventi – ir stipriausieji

Kurį laiką skolos kamavo ir stipriausią šalies komandą Kauno „Žalgirį“. Ne vienas krepšininkas su šiuo klubu kovojo teismuose. Pavyzdžiui, 2001 metais puolėjas Andrius Jurkūnas iš kauniečių bandė prisiteisti 700 tūkst. litų už neva neteisėtą kontrakto nutraukimą. Tiesa, abi pusės išsiskyrė gražiuoju – kauniečiai sumokėjo krepšininkui dalį prašytos sumos ir jis pretenzijų „Žalgiriui“ nebeturėjo. Su kauniečiais bylinėjosi ir G.Einikis. Ieškovas ir atsakovas taip pat pasiekė kompromisą.

L.T. žiniomis, pastaruoju metu „Žalgiris“ laiku ir visiškai atsiskaito su krepšininkais ir finansinių bėdų neturi.

Anksčiau ne šventas buvo ir Vilniaus „Lietuvos rytas“. Buvęs šios ekipos treneris Šarūnas Sakalauskas neseniai skundėsi, kad vilniečiai jam nesumokėjo mėnesio dydžio algos ir premijos. Klubo viceprezidentas Sigitas Židonis neigė, kad „Lietuvos rytas“ yra skolingas Š.Sakalauskui.

Atsiskaito dalimis

Klubų valdžios godumo ir suktumo aukomis dažnai tampa ne tik krepšininkai, bet ir futbolininkai. Samaros „Krylja Sovetov“ komanda neatsiskaitė su Lietuvos rinktinės ir dabartiniu Sankt Peterburgo „Zenit“ puolėju Robertu Poškumi, nors jis Samaros ekipoje rungtyniavo jau senokai – nuo 2002 iki 2005 metų.

Žaidėjo teigimu, „Krylja Sovetov“ vadovai iš pradžių jam buvo skolingi net 200 tūkst. JAV dolerių (to meto kursu – apie 800 tūkst. litų).

Rusijos klubas įsiskolinimą likviduoja dalimis, kas mėnesį – dabar jis sumažėjo maždaug septynis kartus.

Mūsų šalies nacionalinės komandos ir Vilniaus „Vėtros“ gynėjas Andrius Skerla pasiguodė, kad jį apgavo kitas Rusijos klubas – Tomsko „Tom“. Futbolininkas neprarado vilties, kad rusai jam atiduos 30 tūkst. JAV dolerių (apie 75 tūkst. litų). A.Skerla teigė, jog ši suma – žadėtos premijos už laimėtas ir sužaistas lygiosiomis rungtynes.

„Susigrąžinti pinigus bus nelengva, nes sutartyje su klubu nebuvo įrašytas aiškus punktas apie premijas“, – atsiduso gynėjas, vis dar tikintis rusų garbės žodžiu. Jei rusai numos ranka į pažadus, A.Skerla ketina kreiptis į Rusijos aukščiausiosios lygos Drausmės komisiją. Ji turi didelius įgaliojimus priremti prie sienos klubus, kurie neatsiskaito su žaidėjais.

Ilgai žaidė už dyką

Skaudžiai yra nudegęs buvęs Lietuvos rinktinės žaidėjas Gražvydas Mikulėnas, rungtyniaujantis Chožuvo „Ruch“ (Lenkija) ekipoje. Prieš keletą metų jis atstovavo šios šalies Katovicų klubui, kuris tada bankrutavo ir iš elitinės lygos buvo išmestas į ketvirtąją. G.Mikulėnas pusę sezono prakaitą liejo už dyką, bet iš Katovicų ekipos nieko nebepešė.

„Dauguma Lenkijos komandų žada aukso kalnus, bet neretai tai būna tik tuščios kalbos. Lenkai labai painiai ir suktai surašo kontraktą. Reikia būti itin atsargiam prieš dedant parašą sutartyje, pasikonsultuoti su šią sritį išmanančiu teisininku. Kitaip kyla grėsmė likti tuščiomis rankomis. Didelės sumos galima netekti nepastebėjus, kad, tarkim, kurioje nors sakinio vietoje padėtas kablelis“, – Lenkijos komandų vadovų išradingumą dienraščiui L.T. atskleidė sportininkas.

Spaudoje ne kartą buvo rašyta apie tai, kad į tikrą vergiją beveik dešimt metų buvo patekę Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai. Daugumai jų tekdavo žaisti už grašius, o tie, kas išdrįsdavo ieškoti teisybės, būdavo auklėjami fizinėmis bausmėmis. Situacija pasikeitė tik prieš porą metų, kai pasikeitė klubo savininkai.