Kauniečių Gustų namo svetainėje ant stalo pamerkta įspūdingo dydžio rožių puokštė. „Giedrius neneša kavos ir pusryčių į lovą, tačiau gėles mėgsta dovanoti“, - laiminga šypsena nušvietė Dovilės, kurį po vestuvių pasirinko Gustės pavardę, veidą. Su buvusiu “Žalgirio” krepšininku Giedriumi Gustu susituokę jie gyvena ketvirtus metus.
„Giedrius – ramus, santūrus, šeimyniškas ir ne pagal amžių subrendęs“, - savo vyrą apibūdino D.Gustė.
Maskvos srities „Dinamo“ klube praėjusį sezoną žaidęs G.Gustas Rusijoje gyveno be šeimos. Todėl grįžęs namo dėl žmonos ir dukters stengėsi kaip išmanydamas. Juk neaišku, ar rudenį ir vėl neteks jiems ilgam išsiskirti.
Dovilė atskleidė, kad emocijas retai rodantis jos vyras moka pykti. Tada Giedrius paprasčiausiai nekalba. Tačiau nuolatinė kova už būvį krepšinio aikštėje jo nepadarė piktesnio, nors po nesėkmingų rungtynių jį prakalbinti taip pat būna sunku.
„Aš dažniausiai stengiuosi išsikrauti aikštėje. Po rungtynių drabužinėje visi išsikalbame, kas kam ant širdies guli, kad neigiamų emocijų nereikėtų namo neštis. Todėl ir aš stengiuosi kalbėtis su komandos draugais, pasakau, kas man atrodo blogai. Tylėjimas nepadėtų komandai, o kalbantis gimsta gerų minčių“, - samprotavo G.Gustas.
Žaidimo kreivė svyravo
„Dinamo“ komandoje G.Gustas vidutiniškai žaidė po 20 minučių. Gynėjas neslepia, kad norėjo daugiau laiko praleisti aikštėje: „Visada norisi žaisti ir kuo daugiau, ir kuo geriau. Praėjusį sezoną vertinčiau vidutiniškai, man jis buvo banguotas. Pradėjau sezoną gerai, po to buvo blogesnis periodas, į sezono pabaigą vėl jaučiausi atsigavęs. Negalėčiau įvardyti tikslios priežasties, kodėl taip buvo. Gal nauja komanda, nauji reikalavimai, sunkus čempionatas, o gal ir trenerių kaita turėjo įtakos.“
Kad ir kaip būtų keista, G.Gustui geriau žaisti sekėsi ne tada, kai komandos vyriausiuoju treneriu buvo lietuvis Rūtenis Paulauskas, o vėliau, kai jį pakeitė rusas D.Šakulinas.
„Man lengviau atsiskleisti buvo antroje sezono pusėje, kai R.Paulauską pakeitė jo asistentas.
Lietuvis gerokai daugiau reikalaudavo iš žaidėjų, bet aš tuo metu buvau mažiau naudingas komandai“, - pasakojo G.Gustas.
Nepaisant visko, buvusiam „Žalgirio“ krepšininkui šis sezonas buvo lengvesnis, palyginti su pirmaisiais metais Rusijoje.
„Tuomet pirmą kartą išvykau iš Lietuvos ir tie metai Rusijoje buvo labai sunkūs. Dabar jau baigiau trečiąjį sezoną užsienyje, todėl prie legionieriaus duonos jaučiuosi pripratęs. Tačiau gyventi be šeimos vis tiek labai sunku“, - atsiduso gynėjas.
Žmona pradėjo verslą
Rusija Lietuvos moterų nevilioja. Niekaip Kazanėje neįprato gyventi Sauliaus Štombergo žmona Simona, Maskvoje neapsikentė ir D.Gustė. Taip pat – ir kito „Dinamo“ ekipoje žaidusio lietuvio Andriaus Giedraičio šeima. Tad abu krepšininkai ir leisdavo drauge visą laisvalaikį.
„Per sezoną matėmės du kartus – kartą Dovilė buvo atskridusi, o per Kalėdas aš buvau grįžęs namo. Todėl dukrą matau vis paaugusią. Kai išvykau žaisti į Rostovą, Danielei buvo mėnuo. Kai grįžau, ji jau sėdėjo. Kai grįžau pasibaigus sezonui, ji jau su vaikštyne bandė vaikščioti. Dar nė vieno Danielės gimtadienio nešvenčiau kartu su ja. Norėčiau matyti visą laiką, kaip dukra auga, bet toks gyvenimas“, - kalbėjo G.Gustas.
Rugpjūtį mergaitei sukaks treji metai. Tuo metu G.Gustas dalyvaus Lietuvos rinktinės treniruočių stovykloje Druskininkuose, todėl gali būti, kad bent šiemet jis padės dukrai užpūsti žvakutes ant torto.
Vis dėlto šeima susitaikiusi su mintimi, kad rudenį jiems vėl teks skirtis. D.Gustė dėl dukters ir dėl pradėto verslo negalės ilgam išvykti iš Kauno.
„Danielė lanko darželį, mokosi taisyklingai kalbėti. Nesinorėtų ją išplėšti iš įprastos aplinkos, - kalbėjo D.Gustė. – Be to, Kaune reikia likti ir dėl verslo reikalų.“
Šį pavasarį moteris Kauno Senamiestyje atidarė drabužių parduotuvę. Žmonos sumanymus finansavęs G.Gustas džiaugiasi, kad ji rado įdomų užsiėmimą.
„Aš Dovilei visiškai pritariau. Svarbiausia, kad sektųsi“, - meiliai žiūrėdamas į žmoną kalbėjo G.Gustas.
Žinantis savo galimybes krepšininkas iš gyvenimo neprašo neįmanomų dalykų.
„Man svarbiausia – kad būtų sveiki mano artimiausi žmonės, šitas mažas žmogeliukas“, - glostydamas dukters galvą kalbėjo G.Gustas.
Kvietimas nustebino
Ši vasara G.Gustui – neeilinė. Kai jis jau buvo susitaikęs su mintimi, kad turės ilgas atostogas, sulaukė Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio Ramūno Butauto skambučio – jis buvo pakviestas atvykti į Lietuvos rinktinės stovyklą rengtis Europos čempionatui kartu su stipriausiais šalies krepšininkais.
„Pamatęs pirminį pagrindinės Lietuvos rinktinės sąrašą net negalvojau, kad jame atsiras vietos ir man. Pagalvojau, kad šią vasarą atostogausiu. Todėl sulaukęs trenerio skambučio jaučiausi nustebęs, bet patenkintas“, - šypsojosi 2003 metų Europos čempionas.
G.Gustas žaidė dviejuose Europos čempionatuose, 2007 metų pasaulio čempionate, todėl sukaupė nemažai patirties ir tarp Lietuvos krepšinio žvaigždžių jaučiasi savas.
„Manau, turime visas galimybes pakartoti 2003 metų Europos čempionato scenarijų, jeigu susirinks visi, kurie yra laukiami rinktinėje. Įdomu bus ir dėl to, kad rinktinėje – nauji treneriai, nauji vadovai“, - svarstė G.Gustas. Iki šiol su R.Butautu jam nėra tekę turėti jokių reikalų.
Tačiau šeimos atostogų planai nesugriuvo – G.Gusto žmona slapčia tikėjosi, kad jos vyro pagalbos rinktinei prireiks, todėl atostogas suplanavo anksčiau – birželio mėnesį.
„Galvojau, kad bent vienas procentas yra, jog Giedrių pakvies į rinktinę, todėl taip ir suplanavau atostogas. Giedrius džiaugėsi mano įžvalgumu“, - juokėsi D.Gustė.
Rinktinė - svarbiausia
G.Gustas visada išsiskirdavo savo darbštumu. Kai jis dar žaidė „Žalgiryje“, jį neretai treneriams tekdavo išvaryti iš salės, kad jis nepersistengtų. Ir grįžęs namo iš Rusijos Giedrius dar neskubėjo ilsėtis – jis su Dovile eidavo į sporto klubą.
Birželį pailsėjęs, G.Gustas jautėsi visiškai atsigavęs ir į Lietuvos rinktinės stovyklą Palangoje atvyko kartu su pirmaisiais žaidėjais.
„Būčiau galėjęs sportuoti ir anksčiau. Kai treneris paskambino ir pakvietė atvykti į rinktinę, aš jo klausiau, kaip man elgtis – sportuoti ar ilsėtis. Jis sakė - ilsėtis“, - tarsi teisindamasis sakė krepšininkas.
G.Gustas tiki, kad jo su „Žalgiriu“ ir Lietuvos rinktine iškovotos didžiosios pergalės nebus paskutinės: „Manau, dabar jau atėjo mano, kaip krepšininko, branda. O aš visada, nesvarbu, kokioje komandoje žaisčiau, tikiuosi pergalių ir gero žaidimo. Turiu ambicijų ir žinau, dėl ko sportuoju.“
Jeigu jis galės rinktis komandą, rinksis tokią, su kuria galėtų ką nors laimėti. Pergalių alkis – nenumalšinamas.
„Šiuo metu man svarbiausia – įsitvirtinti Lietuvos rinktinėje. O su šia komanda galima svajoti ir apie dideles pergales“, - sakė G.Gustas.
