Sudrebino, bet visai ne taip, kaip tikėtasi. Kaltininkas rastas ir nubaustas - tai latvis Ainaras Bagatskis, kuriam sukioti “Žalgirio” vairą buvo aiškiai per sunku. Galima keikti “Žalgirio” vadovus, pernelyg pasitikėjusius trenerio patirties neturinčiu vakarykščiu žaidėju, galima pykti ant paties latvio, kad pervertino savo galimybes. Dabar jau ne taip svarbu. Svarbiausia, kad iš tokių klaidų būtų pasimokyta.
Antruoju bandymu “Žalgirio” vadovai vienu tiksliu šūviu nušovė du zuikius: “apšaudė” savus trenerius ir laimėjo svarbiausius turnyrus Lietuvoje - Lietuvos krepšinio federacijos taurę ir LKL čempionatą.
Prie “Žalgirio” pergalės prisidėjo visi: komanda rūpinęsi žmonės, ją treniravę, žinoma, žaidėjai, kurie beveik be keitimų grūmėsi aikštėje, ir tie, kurie daugiausia prakaito išliejo treniruotėse ar sirgdami už komandą ant atsarginių žaidėjų suolo. Galime didžiuotis, kad prie “Žalgirio” pergalės svariai prisidėjo savi jauni žaidėjai, užaugę Kaune: Paulius Jankūnas, Jonas Mačiulis, Mantas Kalnietis. Jų pavardes be klaidų jau moka ištarti garsiausi NBA vadybininkai. Dar sulauks savo valandos Vytenis Jasikevičius, Darius Šilinskis, Artūras Milaknis. Pagarbos vertas ir “Žalgirio” senbuvis Vidas Ginevičius, sugebėjęs atsitiesti po išgyventos tragedijos, kuri jo šeimą ištiko beveik prieš metus.
Tegul nepyksta pasaulio piliečiai, kad savi žaidėjai - patys mieliausi. Tačiau be stiprių legionierių “Žalgiris” nebūtų taip sėkmingai finišavęs. O jų žaidimo sėkmė didele dalimi priklauso ir nuo to, kaip jie priima svetimos šalies kultūrą. Brazilą Marcelinho Machado žaidėjai vadino pusiau lietuviu. Šis išsilavinęs, ramus Pietų Amerikos gyventojas į Lietuvą atvyko jau mokėdamas keletą žodžių lietuviškai. Kroato Marko Popovičiaus šypsena, dalijama į dešinę ir į kairę, rodoma meilė sirgaliams, atpirkdavo jo karštakošiškus išsišokimus aikštėje. Tanoką Beardą jau net sunku vadinti legionieriumi - komandos kapitonas Kaune baigė penktąjį sezoną. Trumpiausiai, bet ryškiai “Žalgiryje” žaidė DeJuanas Collinsas ir Lorenas Woodsas.
Visi šie skirtingo amžiaus, tautybių ir pažiūrų vyrai kovėsi vienas už kitą ir už “Žalgirį”. Be tokių savybių kaip pasiaukojimas ir fanatizmas, jokie pasaulio pinigai nepadėtų pelnyti šlovės.
“Žalgiris”, susigrąžinęs LKL čempionų sostą, paklojo tvirtą pamatą naujai sutarčiai su Eurolyga, kuri bus pasirašoma po dvejų metų. Tačiau net dar dviejų pergalių LKL čempionate neužteks, jeigu “Žalgiris” 2009 metais neturės naujos arenos. Šie žodžiai jau turbūt dviem trečdaliams kauniečių atsibodę, bet politikų ginčai, blaškymasis, nerangumas verčia galvoti, kad jie yra kurti. O gal galvoja, kad arena atsiras savaime, nukris tarsi stebuklas iš dangaus. Už dyką.
Baisu pagalvoti, kad iš paskutiniųjų kovojusių ir Kauno garbę gynusių krepšininkų pastangas gali užbraukti mūsų ir pačių krepšininkų rinkti politikai. “Žalgiris”, kaukiant 10 tūkstančių krepšinio mėgėjų, varžovų teritorijoje sugebėjo tapti nugalėtoju. Atlaikė milžinišką spaudimą, įtampą, fizinį skausmą ir sugrąžino Kaunui krepšinio sostinės vardą. Jie savo darbą padarė, dabar - eilė politikams atsidėkoti tautos mylimai komandai už pastangas ir Kauno garsinimą. Vietoje bendros nuotraukos ir rankų paspaudimų “Žalgiris” norėtų naujos arenos.
