Vilniaus universiteto profesoriaus nuomone, skrydžių bendrovės „Air Caraibes“ veiksmai - absoliutus skandalas. Patekę į karantino zoną krepšininkės net neturėjo lipti iš lėktuvo. Paklausta, galbūt apsidraudžiant komandos vadovybei reikėjo paskiepyti sportininkes nuo geltonojo drugio, kelionių medicinos specialistė Ligita Balčiūnienė neturėjo vienareikšmio atsakymo.

„Geltonojo drugio skiepai – vieninteliai kai kuriose šalyse privalomi įstatymiškai, tačiau mažesnės rizikos zonose jie tik rekomenduotini. Žmonės turi būti paskiepyti bent prieš tris savaites iki kelionės, tačiau po vakcinacijos būna šalutinių reakcijų - pasitaiko karščiavimų, gripoidinių reiškinių, kurie sportininkėms būtų trukdę ruoštis varžyboms. Žodžiu, yra dvi medalio pusės – ir saugumas, ir nesaugumo rizika“, - DELFI sakė gydytoja.

V.Usonis: "Geltonojo drugio šaltinis salėje būtų bomba"

Aviakompanijos savavališkai nuskraidinta į Prancūzų Gvianos administracinį centrą Kajeną, Lietuvos moterų krepšinio rinktinė dėl siaučiančios geltonojo drugio epidemijos privalėjo skiepytis nuo pavojingos infekcijos, tačiau brazilai neįsileido sportininkių į šalį. Dėl to rinktinė antradienį nespės laiku patekti į Brazilijos miestą San Paulą ir dalyvauti planuotose rungtynėse su Australijos ekipa.

„Labai gaila, bet uždraudę lietuvėms išsilaipinti šalyje, Brazilijos tarnybos, epidemiologine prasme, priėmė teisingą sprendimą“, - pripažino profesorius V.Usonis. - Įsivaizduokite, jei per 10 dienų paaiškėtų, kad laukimo salėje kuri nors sportininkė susidūrė su užsikrėtusiu žmogumi ir susirgo! Salėje, kur varžybas stebi tūkstančiai žiūrovų, geltonojo drugio infekcijos šaltinis būtų bomba.

Lietuvaitės San Paulą turėjo pasiekti maršrutu – Belemo miestas Brazilijoje - San Paulas, tačiau savavališkai pakeitusi maršrutą aviakompanija „Air Caraibes“ mūsų rinktinę nuskraidino į Kajeno miestą, kuris yra Prancūzijos užjūrio departamento Pietų Amerikoje - Prancūzų Gvianos - administracinis centras.

Nusileidus paaiškėjo, kad Kajene paskelbta geltonojo drugio epidemija. Dėl šios priežasties Brazilijos sanitarinis departamentas pareikalavo Lietuvos moteris skiepytis.

Gydytojos-epidemiologės Romualdos Jocienės įsitikinimu, nutupdydama lėktuvą į infekcijos židinį ir išleidusi jame keleivius, oro bendrovė pažeidė Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtintas tarptautines sveikatos taisykles.

„Pagal jas, į infekcijos židinį niekas neįleidžiamas ir neišleidžiamas. Jei lėktuvui reikia nutūpti dėl techninių priežasčių ar pristigus kuro, keleiviai tokiais atvejais neišlaipinami, kad nepatektų į pavojingą teritoriją. Ši taisyklė galioja ne tik lėktuvams, bet ir laivams, kitoms transporto priemonėms“, - pabrėžė specialistė.

Uodų platinamas geltonasis drugys paplitęs Centrinėje bei Pietų Amerikoje. Čia kasmet suserga 1,5-2 tūkst. žmonių, tropinėse Afrikos šalyse registruojama po 13-15 tūkst. ligonių. Ligos pradžia primena gripą, vėliau pykina, vemiama, kraujuojama, skauda pilvą, išsivysto gelta.

Specifinio geltonojo drugio gydymo nėra. Paskiepijus imunitetas susiformuoja po dešimties dienų ir trunka dešimt metų.

Brazilijoje skiepai tik rekomenduojami

Pasak Infekcinių ligų kontrolės ir informacijos centro direktoriaus pavaduotojos Nerijos Kuprevičienės, geltonojo drugio vakcina kainuoja 70 litų vienam žmogui. Per 8 šių metų mėnesius Lietuvoje ja skiepijosi 890 į egzotiškas šalis vykstančių žmonių.

„Šio skiepo dažniausiai reikalaujama endeminėse infekcijos teritorijose. Brazilija nurodo, kad yra endeminė geltonojo drugio šalis, tačiau atvykstantiems tik rekomenduoja pasiskiepyti. Ypač tiems, kurie planuoja keliauti po kaimo vietoves, būti ne miestuose“, - sakė N.Kuprevičienė.

Paklausti, ar komandos vadovybė, nepasiūliusi sportininkėms skiepytis nuo geltonojo drugio, nerizikavo sportininkių karjera ir sveikata, DELFI kalbinti medikai patarė kreiptis į kelionių medicinos specialistus.

„Bendra taisyklė yra tokia - į infekcijos židinį atvykstantis žmogus turi tai daryti sąmoningai. Jei aš skrendu į geltonojo drugio rizikos teritoriją, turiu būti tam pasiruošęs – turėti tarptautinį skiepų pasą ir būti pasiskiepijęs ne vakar, o prieš tiek laiko, kaip reikalaujama – šiuo atveju, prieš 10 dienų. Kaip supratau iš žiniasklaidos, komandos vadovai nežinojo, kad lėktuvas savavališkai leisis Kajene, o Brazilijoje atvykstantiems iš Europos skiepai nuo šios infekcijos nėra privalomi“, - sakė V.Usonis.

Kelionių medicinos specialistės Ligitos Balčiūnienės teigimu, Brazilijoje ne visur reikalaujama geltonojo drugio sertifikato, tačiau jei lėktuvas atskrenda iš kraštų, kur paplitusi ši infekcija, be jo neišsiversi.

Įsikišo ir politikai

Antradienį ryte Lietuvos rinktinės vadovas Ramūnas Šalūga Lietuvos radijui teigė, kad nepaisant to, šiandien toliau bus deramasi su Brazilijos valdžia dėl galimybės žaisti čempionate. Anot R. Šalūgos, dabar krepšininkės ilsisi tame pačiame Prancūzijos Gvianos Kajeno mieste, iš kurio pirmadienį skrido į Braziliją ir į kurį buvo deportuotos atgal.

Tuo tarpu Tėvynės sąjungos frakcijos Seime narys, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis antradienį kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Petrą Vaitiekūną, prašydamas imtis visų įmanomų priemonių, kad Lietuvos moterų rinktinė nebūtų išstumta iš Brazilijoje prasidedančio pasaulio moterų krepšinio čempionato.

Seimo narys įsitikinęs, kad šioje situacijoje aktyviai turėtų veikti LR ambasada Brazilijos Federacinėje Respublikoje (reziduojama Argentinoje), Lietuvos garbės generalinis konsulas Brazilijos Federacinėje Respublikoje. A. Ažubalio nuomone taipogi turėtų būti kreipiamasi į Brazilijos Federacinės Respublikos ambasadą Lietuvai, esančią Danijoje.

Lietuvos radijas praneša, kad Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Algirdas Raslanas patvirtino bandantis derėtis su FIBA ir Brazilijos valdžia, kad žaidėjos ir treneriai būtų įleisti į šalį, kurioje šiandien prasideda pasaulio čempionatas.

A. Raslanas Lietuvos radijui teigė, kad problema domisi ir Peremjeras Gediminas Kirkilas.

„Mes bandome išspręsti klausimą, kad jeigu šiandien atskris mūsų rinktinė, ji galėtų žaisti rungtynes, jas galbūt atidėjus“, – tvirtina A. Raslanas.

Pasak jo, pagrindinė problema šiuo metu yra ta, kad nežinoma, į ką konkrečiai reikėtų kreiptis dėl Lietuvos rinktinės įleidimo į Braziliją.

„Buvo taupomi pinigai ir ieškota trumpiausio ir pigiausio maršruto. Nežinau, ar tai buvo pačios rinktinės vadovų klausimai, ar bendrovės, kuri organizavo kelionę problema. Tačiau vienas pavyzdys yra labai aiškus. Jeigu Prancūzijos rinktinė skrenda per kitą šalį ir ne tuo pačiu maršrutu, tai jau buvo žinoma, kad tokių problemų gali būti“, – teigia A. Raslanas.

Paskutinėmis BNS agentūros žiniomis, Lietuvos krepšininkės laukia čarterinio reiso bei antradienį vėl skris į San Paulą.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją