Nacionalinės ekipos vyriausiasis treneris Algirdas Paulauskas jau anksčiau buvo užsiminęs, kad į pasaulio moterų čempionatą, rugsėjo 12-23 dienomis vyksiantį Brazilijoje, derėtų vežtis vieną iš dviejų perspektyviausių Lietuvos krepšininkių - G.Petronytę arba 16-metę 178 cm ūgio gynėją Aurimę Rinkevičiūtę. Pastaroji su Lietuvos jaunučių (iki 16 metų) rinktine prieš savaitę grįžo iš Europos pirmenybių Slovakijoje. O štai G.Petronytė jau kelias savaites treniruojasi su Lietuvos moterų komanda.

- Gintare, ar krepšiniu tave sudomino treneriu dirbantis tėtis?

- Taip. Anksčiau žaisti krepšinio visiškai nenorėjau. Mano svajonė buvo skambinti pianinu, tačiau dabar tai man atrodo juokinga. Į pirmas treniruotes pas Birutę Jankauskienę privertė nueiti tėvai, o vėliau pamėgau šį žaidimą. Savo pirmąją trenerę labai gerbiu ir esu jai už viską dėkinga.

- Šią vasarą dalyvavai dviejuose čempionatuose - jaunių ir jaunimo. Ar dar liko jėgų dirbti moterų rinktinės treniruočių stovyklose?

- Komandos treneriai po Europos čempionato Tenerifėje leido man savaitėlę pailsėti. Jėgas atgavau Druskininkuose, nors ir ten kiekvieną vakarą lankydavausi treniruoklių salėje. Nejaučiu labai didelio nuovargio, jėgų ir noro treniruotis man tikrai netrūksta. Ši vasara nebuvo išskirtinė - dviejuose Europos čempionatuose rungtyniauju jau trečius metus iš eilės. Tiek pat laiko neturėjau ir atostogų.

- Ar kvietimas žaisti moterų rinktinėje tau buvo netikėtas?

- Kai pirmą kartą apie tai išgirdau, labai nustebau. Man tai buvo netikėta, tačiau maloni žinia. Komanda mane priėmė labai šiltai ir draugiškai.

- Kuo skiriasi jaunimo ir moterų rinktinių treniruotės?

- Atvykusi į moterų ekipą iš karto pajutau skirtumą. Esu fiziškai silpnesnė už kitas žaidėjas, todėl man čia kur kas sunkiau. Treniruotės visiškai kitokios, daugumą pratimų išvydau pirmą kartą, tad kiekvienos pratybos, aišku, labai naudingos. Moterų rinktinės treniruotės yra ilgesnės - trunka 2 valandas.

Visą interviu skaitykite "Lietuvos žinių" priede "Sporto tribūna".