Lietuvos rinktinė į Rytų Aziją išvyko rugpjūčio 10-ąją. Dvejos rungtynės ir kelios treniruočių dienos Pietų Korėjoje leis krepšininkams aklimatizuotis iki pasaulio pirmenybių, kurios startuos rugpjūčio 19 dieną.
Galvosūkių liko nemažai
Taip jau atsitiko, kad žaidėjų permainas išgyvenanti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė po auksinio 2003 metų Europos čempionato ir 2004-ųjų olimpinių žaidynių į svarbiausias varžybas vyksta be kai kurių lyderių.
Praėjusiais metais labiausiai išgyvenome dėl Arvydo Macijausko, šiemet - dėl Ramūno Šiškausko. Jau nekalbant apie Šarūną Jasikevičių, su kuriuo pagal esamą situaciją rinktinėje vėl galėtume svajoti apie pačias aukščiausias viršūnes.
Tačiau lietuvių krepšinio mokykla jau ne kartą įrodė, kad nors Šaro ir niekas neatstos, žaidėjų ji nepritrūks, nes mūsų šalyje krepšinis daugeliui yra bene pirmoji religija.
Galima neabejoti, kad Lietuvos krepšininkai iš visų jėgų kausis pasaulio čempionate Japonijoje ir nebus mušami berniukai. Tačiau kelintą vietą lietuviai bus pajėgūs iškovoti, kol kas sunku spėti.
Aišku viena - lietuvių tautai reikia mažų mažiausiai pusfinalio, nes visos kitos vietos jos lūkesčių nepatenkins, nors pasaulio čempionate Lietuvos krepšininkai bus debiutantai.
Paskutinysis jėgų išbandymas turnyre Pietų Korėjoje nesumažino galvosūkių, kurių netrūko ir iki savaitgalio dvikovų su Pietų Korėja ir JAV ekipomis.
Apie Lietuvos rinktinės pasirengimą pasaulio čempionatui ir lūkesčius - “Kauno dienos” pokalbis su komandos vyriausiuoju treneriu Antanu Sireika. Interviu vyko turnyro Pietų Korėjoje išvakarėse.
Žaidimo kreivė kils palaipsniui
- Treneri, kaip vertinate pasirengimą pasaulio čempionatui?
- Kaip studentams pritrūksta vienos nakties, taip ir treneriams atrodo, kad dar galėjome tai vieną, tai kitą dalyką pagerinti. Bet viskas vyko pagal planą ir stengėmės “sutilpti” į tą laiką, kurį turėjome.
- Jūsų skaičiavimais, kada komanda turėtų įgyti geriausią sportinę formą - jau grupės varžybose ar vėliau?
- Visą laiką nuo 2003 metų mes sunkokai pradėdavome varžybas, o vėliau komanda įsibėgėdavo. Taip būname suplanavę savo darbus. Tikiuosi, taip bus ir Japonijoje - žaidimo kreivė kiekvieną dieną kils aukštyn.
- Kada buvo labiau neramu - prieš 2005 metų Europos čempionatą ar šįmet?
- Nors dirbu jau ne pirmus metus, bet man visada neramu - ir prieš kiekvieną čempionatą, ir prieš kiekvienas rungtynes. Pačios neramiausios dienos ir valandos būna laukiant kitų rungtynių. Prie to neįmanoma priprasti.
- Praėjusiais metais Lietuvos rinktinė turėjo universalųjį Ramūną Šiškauską, taip pat vienu patyrusiu įžaidėju daugiau. Šįmet turite vieną galingiausių pasaulyje priekinę liniją ir metus ant suolo prasėdėjusį Arvydą Macijauską. Kuri komanda, Jūsų akimis, stipresnė?
- Jūs pati ir atsakėte į klausimą. Lazda turi galus. Praėjusiais metais prieš Europos čempionatą Lietuvos rinktinės galimybės nekėlė optimizmo, tačiau vyrai maloniai nustebino savo kovingumu ir ryžtu. Šių savybių, manau, neužmiršime ir šiemet.
Šiškauskas buvo labai reikšminga figūra, jo netektį galbūt kompensuosime komandiniu žaidimu.
Taktiką renkasi pagal žaidėjus
- Kuo stipriausia bus Lietuvos rinktinė - savo dvasia, fizinėmis savybėmis, o galbūt - taktiniais sprendimais?
- Norėčiau, kad viskuo būtume stiprūs.
Dvasios niekada nepamirštame, fiziškai, manau, esame kaip tik sustiprėję, Japonijoje kartu bus ir fizinio parengimo treneris Aleksandras Kosauskas. Tikiuosi, kad ir taktiškai elgsimės teisingai.
- Spaudoje buvo pasirodę kritikos dėl neva skurdžios komandos taktikos. Ką galėtumėte atsakyti?
- Man keistai nuskambėjo mintis, kad rezultatai prastėja ir esame beveik niekas. Absurdas. Dėl taktikos skeptikams galiu atsakyti, kad taktiką treneris renkasi pagal turimus žaidėjus.
Jeigu yra individualiai stiprių krepšininkų, jiems reikia suteikti laisvės, o ne sukišti į kažkokius rėmus ir daryti iki preciziškumo nušlifuotus derinius.
Krepšinio laikai keičiasi, niekas nestovi vietoje. Pažiūrėkime, kaip žaidžia NBA, kuri vadinama stipriausia pasaulio lyga - ten stengiamasi išnaudoti individualius sugebėjimus. Ar matėte iki smulkmenų atliekamus derinius NBA čempionate?
2003 metais turėjome Šarūną Jasikevičių - kūrėją, kuriam suteikėme laisvės aikštėje, o ne spraudėme į rėmus. Būtume elgęsi kitaip, vargu ar būtume tapę čempionais.
Atmetu ir priekaištus dėl brolių Lavrinovičių, kad jie per daug meta iš toli. Reikia pažiūrėti į jų pataikymo procentą prieš kritikuojant - jie meta ne blogiau už snaiperius. Toks aukštaūgių taiklumas yra didelis komandos privalumas. Jie gali ne tik po krepšiu kautis, bet ir atitraukti varžovų puolėjus iš po krepšio. Jeigu tik įmanoma, tokį žaidėjų įvairiapusiškumą reikia išnaudoti.
Macui reikia vieno gero mačo
- Visi aplinkui kalba apie įžaidėjų problemą. Kiek teko kalbėti su pačiais krepšininkais ir skaityti jų mintis, jie šios problemos visiškai nesureikšmina ir netgi neįžvelgia. Kaip Jūs galvojate - yra problema dėl “pirmojo numerio”, ar nėra? Ar ramia sąžine į aikštę leisite Mantą Kalnietį?
- Visiškai ramia. Turiu tam paaiškinimą - niekas negimė žvaigžde. Kažkada ir Jasikevičius buvo “žalias”, taip pat ir Macijauskas bei Šiškauskas. Superžaidėjais jie tapo bėgant laikui ir gavę galimybę pasireikšti.
Kalbant apie problemą - visada galima norėti daugiau ir geriau. Aš tikiu ir Mantu Kalniečiu, ir Giedriumi Gustu, kuris jau turi pakankamai patirties. Įžaidėju galėsiu leisti ir Tomą Delininkaitį. Visi jie yra skirtingo stiliaus, tai stengsimės išnaudoti. Tikiuosi, jie nesutriks ir padarys tai, ką reikia.
- Kokios Arvydo Macijausko nuotaikos? Kaip manote, ar jis spės įgyti sportinę formą?
- Arvydo sportinė forma visai nebloga, jam svarbiausia atsigauti psichologiškai. Jis neriasi iš kailio, galvoja, kad gali padaryti daug daugiau. Tačiau metus nežaidęs jis truputį prarado žaidimo pojūtį. Bet psichologiškai atsigauti jis gali ir po vienų sėkmingų rungtynių. Fizinei formai įgyti reikia kelių savaičių ar mėnesio, bet Arvydui tereikia vieno ar kelių gerų mačų. Reikia tik išlaukti.
- Tačiau jis yra užsiminęs, kad neranda vietos komandoje ir dėl “kažkieno kaltės”. Tai tarsi akmuo į trenerių daržą?
- Taip, esu girdėjęs šį jo pasakymą. Apie tai kalbėjausi su Arvydu. Pasakiau jam, kad prieš pradedant kaltinti kitus, reikia atidžiau pažiūrėti ir į save. Jis darė pernelyg daug klaidų turnyre Ispanijoje, tačiau niekas jam nieko nesakė, nesakome ir dabar. Tik laukiame ir prašome, kad jis daugiau žaistų komandai, o ne darytų tai, kas jam nepriklauso. Arvydas ramiai reagavo į mūsų pokalbį ir sakė, kad nieko blogo nenorėjo pasakyti, nors neneigė, kad kol kas sunkiai supranta mūsų žaidimą.
Apie žaidėjo nuotykius - puse lūpų
- Iš snaiperių neblizga ir Simas Jasaitis. Kodėl?
- Norėtųsi, kad jis būtų geresnės formos, bet, tikiuosi, iki pasaulio čempionato jis ją įgis. Treniruotėse Simui akcentuojame metimus, jis pats tai supranta ir, manau, per likusį laiką viskas stos į savo vietas.
- Ar nemanote, kad šio krepšininko žaidimui įtakos turėjo ir neseniai viešai nuskambėję jo pasilinksminimai Palangoje?
- Mano manymu, apie tai nereikėtų dabar kalbėti ir rašyti. Kas čia žino, kiek ir kokios įtakos kas turėjo? Apie viską ir tos nakties įvykius galima tik spėlioti.
- Žadėjote su puolėju vyriškai pasikalbėti.
- Taip, kalbėjomės. Simas mane nuramino, kad nieko baisaus nebuvo. Bet nenoriu daugiau šia tema kalbėti.
Komandoje nėra nei senių, nei jaunų
- Pernai, kai situacija buvo dar sunkesnė, džiaugėtės, kad komanda - labai vieninga. Kaip yra šiemet, kai prisijungė trys NBA žaidėjai?
- Aš tik pradėjęs dirbti rinktinėje sakiau, kad visi žaidėjai nacionalinėje komandoje turi būti kaip vienas. Ir tą patį skiepiju iki šiol.
Viskas yra gerai, komanda vieninga, jokių nesutarimų nėra.
NBA žaidėjai neišsiskiria arogancija ir man tai buvo malonu pastebėti. Visi naujokai greitai pajuto, koks kolektyve mikroklimatas, pritapo ir atrodo taip, tarsi visi seniai būtų “susigroję”.
Nėra nei senių, nei jaunų, nei gerų, nei blogų. Visi esame viena komanda.
- Ar neatsilieps tarpusavio santykiams tokie pasižodžiavimai, kaip su Arvydu Macijausku?
- Be abejo, geriau, kad tokių dalykų nebūtų. Tikiuosi, viskas išeis į gera.
- Rinktinės trenerių štabo branduolys nesikeičia jau keletą metų, tai turbūt galima įvardyti kaip privalumą. Priminkite, kaip esate pasiskirstę funkcijomis?
- Iš tiesų man pradėjus dirbti rinktinės treneriu mūsų kolektyvą papildė tik Kęstutis Kemzūra, nors kai kurie oponentai rinktinę vadina “pereinamuoju kiemu”.
Varžovų žaidimą paprastai išanalizuoja ir jų pagrindinius gynybos bei puolimo principus mums pateikia Donas Nelsonas. Jis apibūdina, kokio žaidimo varžovai nemėgsta ir panašiai.
Kęstutis Kemzūra daugiau atsakingas už greitą puolimą, Gintaras Krapikas - už metimus, už rungtynių pradžią, tai yra už apšilimą. Šiaip priimdami rungtynių taktiką tariamės visi, bet aš esu atsakingas už viską, tad lemiamas žodis priklauso man.
Paskutiniajame pasirengimo pasaulio čempionatui etape jau nedalyvavo Valdemaras Chomičius. Kazanės “Uniks” klube susiklostė tokia pati situacija, kaip anksčiau būdavo “Žalgiryje”. Pernai dėl darbo klube į Europos čempionatą nevyko Krapikas, šiemet su klubu liko dirbti Chomičius. “Uniks” nuo rugpjūčio pirmosios jau pradėjo pasirengimą naujam sezonui.
Namų ilgesį stengsis nuslopinti
- Linksmų krepšininkų, pažiūrėjus į pavardes, rinktinėje netrūksta. O kas šiemet tyliausias?
- Nemačiau nė vieno pernelyg tylaus. Galbūt tylesni Linas Kleiza, Darius Songaila, Giedrius Gustas. Turime ir tauškalių, kurie visada ras, kaip pajuokauti ar kokią repliką pasakyti. Žodžiu, komandoje yra viskas, ko reikia.
- Iš namų žaidėjai ir treneriai išvyksta keturioms savaitėms. Japonijoje kovas stebės tik Jūsų, Mindaugo Žukausko ir brolių Lavrinovičių žmonos. Ar po kurio laiko krepšininkų žaidimui neatsilieps namų ir artimųjų ilgesys?
- Suteikėme visišką laisvę vežtis žmonas, tad kurios galėjo, tos atvyks stebėti pasaulio čempionato. Yra kaip yra. Aišku, gali atsibosti ir neįprasta aplinka, ir maistas, bet visos komandos turės vienodas sąlygas. Vykstame savaite anksčiau, kad spėtume aklimatizuotis. Manau, šalutinės mintys mums netrukdys.
Silpnų varžovų nebus
- Ką manote apie grupės varžovus pirmajame pasaulio čempionato etape?
- Nenoriu nieko išskirti. Favoritai yra tie, su kuriais tą dieną žaidžiame. Nesutinku, kad šiemet silpna Turkijos rinktinė. Juk ji neseniai Prancūzijoje įveikė šios šalies ekipą, taip pat - ir Vokietiją.
Brazilija vos neįveikė amerikiečių. Visos komandos stiprios, juk žaisime prieš Pietų Amerikos, Europos čempionus. Australai su Endriu Bogutu priešakyje tradiciškai pajėgūs. Tad nurašyti nieko negalima, o favoritais galima vadinti beveik visus.
- Jeigu Jūsų paprašytų paminėti keturias komandas, kurios pasieks pusfinalį, kurias išvardytumėte?
- Įsivaizduoju maždaug aštuonias komandas, kurios gali būti priekyje. Labai norėčiau, kad ir Lietuva ten atsidurtų.
