1997 metais klaipėdietis Svajūnas Airošius tapo pirmuoju lietuviu, laimėjusiu LKL organizuojamą snaiperių konkursą. 1999 metais jis pergalę šventė dar kartą, o tuomet perleido estafetę kitiems savo krašto krepšininkams: 2000-2003 metais konkurse dominavo Arvydas Macijauskas, vėliau pergales skynė Petras Šalvis, Marius Kasiulevičius, triskart triumfavęs Marius Runkauskas ir kiti.

Net ir šiemet Karaliaus Mindaugo taurės turnyro metu vykusį konkursą laimėjo, nors ir ne klaipėdietis, bet „Neptūno“ marškinėlius vilkėjęs Osvaldas Olisevičius.

Buvo prisižiūrėta į pastarųjų metų „Žalgirį“. Jasikevičiaus viskas buvo griežtai surežisuota ir leista labai mažai improvizacijos žaidėjams. Žaidėjai tapo reikalingi kaip išpildytojai, o tokių kaip kūrėjų ir nereikia. O juk norint užauginti talentą, reikia jį auginti kūrėju, kad jis sukurtų – ir sau, ir kitiems.
Stasys Kaupys

Anot S. Kaupio, Klaipėdos krepšininkų sėkmė snaiperių konkursuose niekada nebuvo atsitiktinumas, o didelę dalį nuopelnų gali prisiimti pagrįstai Lietuvos snaiperių kalve vadinama V. Knašiaus krepšinio mokykla, kurioje iškilo ir tokie tolimų metimų specialistai kaip Saulius Štombergas, Tomas Delininkaitis, Eimantas Bendžius ar Deividas Gailius.

„Knašiaus sporto mokykloje tolimiems metimams visada buvo skiriamas didžiulis dėmesys. Mesdavome labai daug. Mesdavome, mesdavome ir mesdavome. Šimtai metimų prieš treniruotę, per treniruotę ir po treniruotės. Ir, aišku, laimėdavo visus konkursus tie, kurie buvo pripratę prie to nuolatinio mėtymo. Kurie galėjo užsimerkę pataikyti. Airošius, Macijauskas ir visa paletė po jų“, – sakė nusipelnęs Lietuvos treneris.

Arvydas Macijauskas

Su tinklalapiu Delfi bendravęs S. Kaupys trenerio karjerą pradėjo dar 1970 metais. Strategas treniravo Vilniaus „Statybos“ dublerius, Lietuvos jaunių bei jaunimo vaikinų rinktines, o 15 metų praleido ir „Neptūno“ komandos trenerių štabe. Didelio pripažinimo specialistas sulaukė ir dėl to, kad buvo pirmasis legendinio A. Macijausko treneris.

Man įdomu, kai komentatoriai sako „padirbėjo ant metimo“. Nieko tu nepadirbėsi. Jeigu tu turi medinę rankelę, tu nieko nepadarysi. Rankos yra įgimta ir viskas. Kad būtum snaiperis, turi turėti įgimtą rankelę ir snaiperio psichologiją.
Stasys Kaupys

1999 metais išleidęs A. Macijauską į Vilnių, S. Kaupys tapo V. Knašiaus krepšinio mokyklos direktoriumi ir šias pareigas ėjo iki pat 2016 metų. Pastaruoju metu iš šalies aktyviai jaunųjų krepšininkų ugdymo procesą stebintis treneris apgailestauja – kito tokio kaip Macas gali tekti laukti labai ilgai.

„Yra tų talentingų vaikų, auga, pilna, bet metikai yra „žudomi“. Klaipėda pametė savo seną gerą krepšinį. Snaiperių nebėra“, – liūdnai tarė treneris, pridūręs, jog tolimų metimų specialistai nebėra ugdomi ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje.

„Pasikeitė visa Lietuvos krepšinio mokykla. Neliko stipriųjų savybių akcentavimo ir ugdymo, kuris užaugintų išskirtinius žaidėjus. Todėl šiuo metu krepšinio žvaigždžių Lietuvoje ir nesimato. Per dešimtmetį neparuošėme nė vienos žvaigždės. Linas Kleiza ko gero buvo paskutinis.

Labai sunku. Lietuvoje vaikų ir jaunių krepšinis nuėjo neteisingu keliu: ruošiami komandiniai žaidėjai, sraigteliai ir varžteliai. Individualiam paruošimui ir talentų ugdymui dėmesio neskiriama. Taip yra visos Lietuvos mastu“, – teigė S. Kaupys.

Šarūnas Jasikevičius

Dėl naujų Lietuvos krepšinio mokyklos madų specialistas duria pirštu ir į buvusį Kauno „Žalgirio“ vairininką Šarūną Jasikevičių.

„Į krepšinį tiesiog atėjo tokia mada. Buvo prisižiūrėta į pastarųjų metų „Žalgirį“. Jasikevičiaus viskas buvo griežtai surežisuota ir leista labai mažai improvizacijos žaidėjams. Žaidėjai tapo reikalingi kaip išpildytojai, o tokių kaip kūrėjų ir nereikia. O juk norint užauginti talentą, reikia jį auginti kūrėju, kad jis sukurtų – ir sau, ir kitiems.

Ir Kaunas, ir Vilnius, ir visos krepšinio mokyklos dabar jau ugdo komandinius žaidėjus. Įsivaizduokite, 10-12 metų vaikai žaidžia tokias kombinacijas, kad niekas neišsiskirtų, viskas vyktų komandiškai. Jie yra sraigteliai. Pasižiūrėkite į moksleivių lygos statistiką: kiek daug rasite tokių vaikų, kurie komandose pelnytų po 30 ar 25 taškų? Visi meta po 8, 6, 4. Visi vienodi. Visi pilki. Čia ir yra mūsų bėda.“

S. Kaupys neabejoja, kad dėl tokių tendencijų Lietuvos krepšinis kentės stipriai, o neigiamos ugdymo proceso pasekmės yra matomos ir dabar. Treneris skeptiškai žvelgia į šiuo metu geriausiais laikomus šalies krepšininkus, tačiau žavisi Roku Giedraičiu bei viliasi, kad situaciją Lietuvoje kiek pataisys nauji „Žalgirio“ ir „Ryto“ komandų strategai.

Rokas Giedraitis ir Dovydas Giedraitis
Foto: twitter

„Mūsų krepšinis jau nukentėjo. 10 metų neturime nė vienos žvaigždės. Ką mes laikome žvaigždėmis? Nebent Joną Valančiūną. Tas pats Domantas Sabonis yra Ispanijos krepšinio mokyklos produktas. Ne Lietuvos. O snaiperių turime? Pasakykite nors vieną, kuris būtų kažką laimėjęs, turėtų aukštą procentą ir galėtų įmesti 50 iš 50.

Dabar matome, kad gerai žaidžia Rokas Giedraitis. Atrodė, kad Lietuvoje jis nepritampantis. O kaip atsiskleidė dabar? Ten blizga ir jis, ir Dovydas Giedraitis, ir Laurynas Birutis. O kodėl? Nes jie ten gauna daug laisvės – gali susikurti sau ir sukurti kitiems. Teisingai?

Rokas apskritai yra žmogus, kuris dar metus Ispanijoje pažais ir bus paties aukščiausio lygio krepšininkas. Jis turi greitį, turi tritaškį ir gerą prasiveržimą. Svarbiausia, jam nereikia laukti, kad mesti į krepšį. Turi progą ir meta. Ir pataiko. Lietuvoje, deja, jis taip negalėjo.

Dabar tendencijos Lietuvoje gal kažkiek keičiasi. Donaldas Kairys duoda savo žaidėjams improvizuoti, kurti, veržtis. Martinas Schilleris taip pat duoda nemažai laisvės. Reikia tikėtis, kad tai kažkiek pakeis ir vaikų krepšinio madas. Vaikas turi turėti laisvę, kitaip iš jo nieko neužauginsi.“

S. Kaupys pozityviai žvelgia ir į pokyčius Klaipėdoje – nors „Neptūnas“ akivaizdžiai nusilpo, tai suteikia šansą miesto jaunimui.

Matas Jogėla blokuoja metimą
Foto: FIBA

„Klubas nusilpo, nes kažkas prieš keletą metų norėjo iškart turėti rezultatą ir viskas ėjo į skolą. Va bank. Pridarė skolų, o dabar nėra pinigų. Bet yra gerai, kad žaidžia visi lietuviai, daug jaunų žaidėjų, kurie gauna daug pažaisti. Ateityje tai bus didelis pliusas. Dabar „Neptūne“ nėra pinigų. Klaipėdiečiai žaidžia kituose klubuose, žaidžia užsieniuose. Kai atsiras pinigų, išsimokės skolas, galbūt sugrįš ir rimti žaidėjai.“

Nors Lietuvos jaunųjų krepšininkų ugdymo procesą S. Kaupys vertina kritiškai, Delfi pašnekovas džiaugiasi, jog talentingų vaikų šalyje netrūksta. Anot specialisto, būtent talentas ir tinkamas psichologinis nusiteikimas krepšinyje yra svarbiausia, o talentingiausiems vaikams turi būti skiriamas didžiausias dėmesys bei suteikiamos galimybės individualiam tobulėjimui.

„Viską vaidina psichologija ir talentas. Jei neturi metiko psichologijos, nieko nepasieksi. Man įdomu, kai komentatoriai sako „padirbėjo ant metimo“. Nieko tu nepadirbėsi. Jeigu tu turi medinę rankelę, tu nieko nepadarysi. Rankos yra įgimta ir viskas. Kad būtum snaiperis, turi turėti įgimtą rankelę ir snaiperio psichologiją.

Jeigu tu netiki savimi, tai kaip tu pataikysi? Snaiperis turi mąstyti taip: laisvas esu – pilu ir yra, jokių problemų. O jeigu nėra, snaiperis žino, kad bus kitą kartą. Tai nugalėtojo charakteris. Tas dažniausiai yra įgimta“, – dėstė S. Kaupys.

Deividas Sirvydis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Tų talentingų vaikų Lietuvoje yra. Dabar mačiau vaikus ir Kaune, ir Vilniuje. Turi tokius metimėlius.. Auksinius metimus. Bet... jau iki jaunučių amžiaus jie yra uždaryti į sistemą – leidžiama mesti tik tada, kada sistema leidžia. O žaidėjas pats sau nesusikuria, nes negali mesti. Tada jis ir kitiems nesukuria, nes kiti irgi mesti negali.

Ką reikia daryti? Paprasta. Vaikams nuo 10 metų reikia duoti žalią šviesą. Kad jie kurtų. Kad ant savęs eitų, o ne treneris viską sustatytų „tu taip, tu ten, nubėgsi-išbėgsi ten, gausi kamuolį, tada gal ir mesi“. Vaikas dabar turi laukti savo metimo keturias-penkias atakas. O juk negali visi būti lygūs. Talentingiausi vaikai privalo būti smaigalyje. Kurti sau, kurti kitiems. Pelnyti taškus, turėti nugalėtojo charakterį.“

Anot S. Kaupio, kuo daugiau šansų turi būti suteikiama iš toli gerai pataikantiems krepšininkams, nes būtent jiems pasitikėjimas yra svarbiausias. Iliustruodamas šią mintį treneris pateikė Vilniaus „Ryto“ gretose neatsiskleidusio ir dabar laimės Jeruzalės „Hapoel“ klube ieškančio Deivido Sirvydžio pavyzdį.

„Negalima žudyti metikų. Jei matai, kad vaikas per treniruotę gali pataikyti 9 iš 10 tritaškių, ar bent 7 iš 8, na tai leisk tu jam mesti ir rungtynėse. Tegul meta kiek nori. Nes jei nužudysi, tai ir viskas, nebus snaiperio. Sistema tokia, kito kelio nėra.

Pažiūrėkite, buvo Sirvydis pas Dainių Adomaitį. Poros tritaškių nepataiko ir jį jau sodina. Ir kas čia yra? Čia yra žmogaus žlugdymas. Jeigu treneris nori užauginti metiką, jis gali leisti jam pramesti penkis tritaškius iš eilės. Bet jis paskui pataikys šeštą, septintą, aštuntą ar devintą. Arba prames devynis, bet rungtynių pabaigoje, kai rezultas bus lygus, jis įmes dešimtą ir laimės rungtynes“, – tikino S. Kaupys.

Nickas Calathesas
Foto: twitter

Bet jei žaidėjas prames devynis metimus iš eilės, jo komanda ko gero stipriai atsiliks nuo varžovų?

„Na ir kas? (juokiasi) Visko būna krepšinyje. Žiūrėkite, komanda 25 taškais pirmauja ir pralaimi rungtynes. Pradeda kristi metimai ir viskas keičiasi labai greitai. Problemos čia nėra“, – sakė patyręs treneris.

Pokalbio pabaigoje Delfi paklausė, ko šiais laikais vertas krepšininkas, negalintis pataikyti iš tolimos distancijos. Pirmasis A. Macijausko treneris vėl atsigręžė į Š. Jasikevičių.

„Matote, kaip Šaras dabar dega su Nicku Calathesu? „Barcelona“ porą rungtynių jau pralošė situacijose, kai paskutinėmis sekundėmis visi varžovai atsitraukia nuo Calatheso, o jis krašte tupi, gauna kamuolį ir nepataiko.

Be tritaškių dabar krepšinyje nėra kas veikti. Matote, niekas nedengia tų, kas nepataiko. Jei žaidėjas ne metikas, su juo puolimas nėra efektyvus, jį gali dengti 20-30 proc. pajėgumu ir visą dėmesį sutelkti ties tais, kurie pataiko. Be metimo nėra ką veikti, krepšinis dabar toks dalykas.“