Jau pirmosiose Eurolygos sezono rungtynėse asmeninius taškų ir naudingumo rekordus gerinęs R. Jokubaitis baudų metimais padovanojo „Žalgiriui“ pergalę prieš „Olympiakos“, o dar ryškiau 19-metis spindėjo trečiame ture, kai akistatoje su „Crvena Zvezda“ ant parketo praleido 29 minutes ir sustygavęs komandos puolimą atvedė ją į pergalę.

Kol kas įžaidėjas prestižiškiausiame Senojo žemyno turnyre per susitikimą vidutiniškai žaidžia po 20 minučių, per kurias meta po 7,3 taško, atkovoja po 2,3 atšokusio kamuolio, atlieka po 3,8 rezultatyvaus perdavimo bei renka po 9,8 naudingumo balo. O svarbiausia – „Žalgirio“ puolimas su R. Jokubaičiu visada tampa gyvesnis.

Lietuvos krepšinis jau seniai nematė tokio amžiaus krepšininko, galinčio imtis iniciatyvos didelės svarbos rungtynėse. Tvirtu sudėjimu, pasitikėjimu savimi bei krepšinio intelektu iš savo bendraamžių išsiskiriantis „Žalgirio“ atakų organizatorius pasižymi ir puikia darbo etika, kuri puoselėjama nuo ankstyvos vaikystės.

Nors daugumai perspektyvių Lietuvos krepšininkų perėjimas į vyrų krepšinį yra didelis iššūkis, anksti užsikabinęs ir šiuo metu didžiausiu šalies talentu laikomas R. Jokubaitis prie iššūkių buvo pratinamas nuolat, o būtent tai, anot pirmosios jo trenerės Renatos Martinkienės, yra viena pagrindinių brandaus Roko žaidimo priežasčių.

Krepšininkų Aivaro ir Ingos Jokubaičių šeimoje 2000-aisiais gimęs Rokas krepšinio treniruotes pradėjo lankyti sulaukęs 7-erių. Mama atvedė sūnų pas savo buvusią trenerę R. Martinkienę, kuri, nors ir dirbo tik su trejais metais vyresnių berniukų grupe, padėti gerai pažįstamos auklėtinės vaikui neatsisakė.

LaMelo Ballas, Rokas Jokubaitis

„Tuo metu Mažeikiuose niekas dar nerinko 2000-ųjų gimimo vaikų, o aš turėjau berniukus 1997-ųjų gimimo. Kadangi mes pažįstamos su mama, ji pasiprašė: gal galėtų Rokas ateiti pasitreniruoti. Sakiau, kad man salės negaila, bet reikės varžytis su gerokai vyresniais. Inga pasakė: nieko tokio. Taip viskas ir prasidėjo“, – Delfi sakė R. Martinkienė.

„Nuo pat pirmų dienų buvo matyti, kad tai yra geras vaikutis. Rokas dažnai leido laiką gamtoje, nuolat mėtydavo kamuolį kieme. Aišku, gerai, kad kairiarankis, o itin svarbu ir genai. Abu tėvai krepšininkai. Mama savo laiku irgi galėjo būti Lietuvos rinktinės žaidėja, bet gal per mažai kreipė į tai dėmesį. Roko mama tikrai buvo gera krepšininkė, o tėvelis, žinoma, taip pat“, – pridūrė trenerė.

Žaisti kartu su bendraamžiais būsimasis žalgirietis pradėjo sulaukęs 10-ies, kai R. Martinkienė perleido iki tol treniruotą grupę kitam treneriui bei surinko 2000-ųjų gimimo berniukų komandą. Per trejus metus treniruotėse su vyresniais užsigrūdinęs R. Jokubaitis savo amžiaus grupėje buvo sunkiai sulaikomas, tiesa, jo vedama komanda negalėjo varžytis su kitais geriausiais kartos krepšininkais.

„Net ir būdamas vyresnių berniukų grupėje Rokas kitiems nedaug kuo nusileido, nebent ūgiu. O 2000-ųjų grupėje jis iškart tapo lyderiu. Pradėjęs dalyvauti varžybose, Rokas per rungtynes pelnydavo ir po 30, ir po 40 taškų, tačiau komandai nepavyko patekti į aukštesnį divizioną, todėl tėveliai nusprendė, kad reikia išvežti jį kitur“, – prisiminė R. Martinkienė.

Norėdami, kad Rokas žaistų aukštesniame lygyje, tėvai išvežė jį į Plungę. Ten berniukas rungtyniavo metus, o tuomet krepšinio mokyklą nuspręsta keisti dar kartą. Tėtis Aivaras išvežė sūnų į gimtąjį savo kraštą – ten, kur dar nepažinodamas jo mamos pats žengė pirmuosius žingsnius krepšinyje. Į Klaipėdą.

Edmundas Elksnis, Rokas Jokubaitis

„2012-2013 metų sezone Rokas jau žaidė už Plungę, metus pabuvo ten, o tada – į Klaipėdą. Ir ačiū Dievui. Rokui reikėjo iškart į aukštesnį lygį, galėjo į tą Plungę jau ir nevykti, bet toks pasirinkimas buvo tėvelių... O Klaipėdoje Rokui labai pasisekė patekti pas rimtą trenerį – Alfredą Kaniavą. Jis ir pats važinėjo pas Roką, ir į Mažeikius, ir į Plungę. Tai treneris, tam vaikui davęs labai daug“, – sakė R. Martinkienė.

Dabartinis Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos direktorius A. Kaniava nuo pirmųjų dienų taip pat pratino R. Jokubaitį žaisti su vyresniais. 12-mečio talentą įžvelgęs specialistas skyrė jam daug žaidimo laiko ir jo amžiaus grupėje, ir metais vyresnių – 1999-ųjų kartos berniukų komandoje. Anot R. Martinkienės, Rokui niekada netrūko trenerių pasitikėjimo, o tai išaugino ir jo paties pasitikėjimą savimi.

„Nuo pirmų rungtynių viskas matėsi. Matėsi, kad iš Roko kažkas bus. Aišku, vieniems gyvenimas susiklosto taip, kad geras vaikas, bet arba traumos, arba atsiduria ne tuo laiku ir ne toje vietoje. Bet Rokui viskas klostėsi tuo laiku ir toje vietoje. Žaisdamas su vyresniais jis nuolat grūdinosi, ir, žinoma, kai supranti, kad gali varžytis su vyresniais, įgauni kažkokio pasitikėjimo savimi.

Kitiems vaikams žengti į vyrų krepšinį sunku, nes jie ne tiek pasitiki savo jėgom. Be to, ir bendravimas su vyresniais yra kitoks. O Rokas prie vyresnių pratintas ir moksleivių lygoje, ir jaunučių rinktinėje, ir jaunių.

Galiausiai, Šarūnas Jasikevičius taip pat įpūtė Rokui pasitikėjimo, o naujasis „Žalgirio“ treneris – dar labiau. Jei jau duoda pusę valandos žaisti Eurolygoje... Kai pasitiki treneris, pasitiki savimi ir pats. Tuomet esi ant bangos ir žaisti yra didelis malonumas.“

Nors ir džiaugiasi užtikrintu R. Jokubaičio žaidimu, pirmoji jo trenerė mano, kad 19-metis turėtų rungtyniauti dar drąsiau bei dažniau pats imtis iniciatyvos. Tiesa, R. Martinkienė pastebi, kad jaunasis atakų organizatorius yra komandinio stiliaus krepšininkas, o tai lemia ir jo charakteris.

„Aišku, viskas ateis su patirtimi, bet kartais Rokas galėtų ir dar labiau pasitikėti savimi. Matote, jis toks gerietis labai. Galėtų gal dažniau pats eiti ir mesti, bet žiūri, ieško kitų, atiduoda. Žinoma, jis mato, jam geriau žinoti, bet kai iš šono žiūri, atrodo, kad galėtų iniciatyvos imtis ir dažniau. Tikiuosi, kad šiemet tos jo iniciatyvos matysime vis daugiau. Manau, kad jis blizgės visą šį sezoną.“

R. Jokubaitis yra pateikęs paraišką dalyvauti šių metų NBA naujokų biržoje, tačiau dar nėra apsisprendęs, atsiimti ją ar ne. Žalgiriečiu aktyviai domisi Toronto „Raptors“ ir Filadelfijos „76ers“, tačiau treneriai Lietuvoje laiko jį europinio stiliaus įžaidėju, galinčiu lygiuotis į Pirėjo „Olympiakos“ žvaigždę Kostą Slouką.

R. Martinkienė sutinka, kad jos auklėtiniui parankesnis yra Europos krepšinis, tačiau supranta, kodėl 19-metis svajoja apie NBA.

„Taip, tai yra komandinis žaidėjas, labiau tinkamas Europos krepšiniui. Vis dėlto, Rokas visada siekia maksimumo, todėl suprantama, kad jis nori žaisti pačiame aukščiausiame lygyje. Aišku, linkiu jam didžiausios sėkmės to siekiant. Duok Dieve, kad tik nebūtų traumų. Jei pavyks jų išvengti, Rokas tikrai bus pirmo ryškumo žaidėjas. Jis turi viską, ko reikia norint juo tapti“, – tarė R. Martinkienė.