Vienas iš jų pažadus dalija ypač drąsiai ir netgi patikina, kad bus geresnis už patį Tyusą Edney, kuris Lietuvoje ir Eurolygoje suspėjo tapti Dievu. Tačiau šie pažadai subliūkšta itin greitai.

Lyderio pozicijoje 1999–2000 metų sezone turėjęs įsitvirtinti amerikietis Lietuvoje užtrunka vos kelis mėnesius ir yra atleidžiamas, o grįžęs namo sėda į kalėjimą. Pirmą, bet ne paskutinį kartą gyvenime. Dėl tokio savo nuopuolio Corey Beckas iki pat šios dienos kaltina būtent „Žalgirį“.


Mindaugas ir Eurelijus Žukauskai, Tomas Masiulis, Jiri Zidekas (pusei sezono) bei Kęstutis Šeštokas – tik šie penki žaidėjai po legendinio triumfo Eurolygoje liko Jono Kazlausko treniruojamame „Žalgiryje“ kitam sezonui. Visi kiti išsibarstė po Europą.

Tarpsezoniu Saulius Štombergas pasirašė milijono dolerių vertės kontraktą su Bolonijos „Kinder“, Dainius Adomaitis tapo Montekatinio „Zucchetti“ žaidėju, Darius Maskoliūnas išvyko į Sopoto „Prokom Trefl“, Anthony Bowie už 800 tūkst. dolerių nusipirko Atėnų AEK, o Tyusą Edney už 450 tūkst. dolerių į savo gretas pasikvietė Trevizo „Benetton“.

Kauno ekipa rado naujų legionierių, o fizinio rengimo treneris Aleksandras Kosauskas taip pat tikino, jog naujokų fizinis pasirengimas netgi geresnis už išvykusiųjų.

Tiesa, vasarą pačiupinėti treneris galėjo tik du naujuosius komandos užsieniečius – krepšinio gerbėjų irgi nepradžiuginusius Darreną Henry ir Ivaną Grgatą.

O paties C. Becko teko palaukti – dėl asmeninių problemų naujasis „Žalgirio“ atakų organizatorius Lietuvoje pasirodė tik rugsėjį. Ir tylėjo iki šiol. Prabėgus daugiau nei 20-mečiui nuo įvykių Lietuvoje C. Beckas kalbėjosi su Delfi žurnalistu ir pripažino, kad būtent asmeniniai reikalai, o ne krepšinis tą 1999-ųjų rudenį jam rūpėjo labiausiai.


„Fiziškai buvau Lietuvoje, bet psichologiškai – ne. Turėjau asmeninių rūpesčių ir negalėjau išmesti jų iš galvos. Be to, žaidimas Europoje man buvo visiškai nauja patirtis – didelis pokytis mano gyvenime. Jaučiau, kad mano karjera artėja prie pabaigos. Neturėjau žaisti tinkamo nusiteikimo ir aistros, kurią jaučiau anksčiau. Be to, Kaune išgyvenau didelį kultūrinį šoką – žaidžiau ten, kur nė vienas žmogus neatrodo taip, kaip aš. Rūbinėje visi kalbėjo tik lietuviškai, komandoje jaučiausi vienišas“, – dabar bendraudamas su Delfi prisiminė C. Beckas.

„Žalgiris“ prieš 1999–2000 metų sezoną turėjo galimybę pasirašyti sutartį su Šarūnu Jasikevičiumi, tačiau klubo viduje tuomet buvo nuspręsta, kad gerokai patikimesnis variantas bus C. Beckas.

Vėliau žvaigžde aikštėje ir už jos ribų tapęs 23-ejų lietuvis jau buvo blykstelėjęs rinktinėje, tačiau klubiniame krepšinyje tuometiniam žalgiriečių treneriui Jonui Kazlauskui jo pasiekimai dar neatrodė įtikinantys. Nuspręsta pasirinkti ne Vilniaus „Lietuvos ryto“ įžaidėją, o 28-erių C. Becką.

Šarlotės „Hornets“ ir Detroito „Pistons“ ekipose rungtyniavęs atletiškas atakų organizatorius, 1994-aisiais tapęs NCAA čempionu, buvo pagarsėjęs dėl neva savo ypatingų savybių ginantis.

Visgi kai po metų Šaras kraustėsi į Kataloniją ir „Barceloną“, C. Beckas kėlėsi į įkalinimo įstaigą Arkanzase.

Corey Beckas

Pirmą kartą per karjerą JAV palikusiam C. Beckui Europos krepšinis pernelyg klampus pasirodė jau nuo pirmųjų rungtynių.

Debiutiniame mače LKL amerikietis per 21 minutę į Klaipėdos „Neptūno“ krepšį įmetė 5 taškus, o po kiek mažiau nei savaitės jis nesuspindėjo ir atėjus pirmajam Eurolygos išbandymui – vykstant akistatai su Atėnų „Panathinaikos“ per 34 minutes pavyko pelnyti vos 3 taškus.

„Stiprioji“ krepšininko pusė – gynyba – naudos taip pat davė mažai; daugelyje rungtynių jis greitai surinkdavo 4 asmenines pražangas bei likusį laiką saugodavo save nuo 5-osios. Kauno ekipos gerbėjams teliko apmaudžiai stebėti, kaip neįvertintas Liublianos „Olimpijos“ naujokas Š. Jasikevičius sparčiai kopia karjeros laiptais.

„Bandžiau komandai padėti, tačiau man trūko ne tik nusiteikimo, bet ir fizinio pasirengimo. Atvykau pavėluotai, todėl praradau daug laiko, per kurį galėjau sustiprėti fiziškai ir geriau perprasti komandos žaidimo niuansus.

Sunkiai sekėsi perprasti ir Europos teisėjus – jie nuolat švilpdavo man pražangas vos pabandžius išmušti kamuolį iš varžovo rankų. Griežtas taisyklių traktavimas tikrai nepridėjo pasitikėjimo savimi“, – dabar prisimena buvęs žalgirietis.

Prie T. Edney stebuklų pripratusiems krepšinio gerbėjams C. Beckas tapo dideliu nusivylimu, o sirgalius išlepinęs „Žalgiris“ skendo pralaimėjimų liūne.

Per pirmuosius devynis Eurolygos turus kauniečiai laimėjo tik kartą, kai išvykoje labai netikėtai palaužė Madrido „Real“.

Antausį Eurolygos čempionai gavo ir vietiniame fronte – lapkričio pabaigoje J. Kazlausko auklėtiniai Vilniuje neatsilaikė prieš „Sakalus“, nutraukusius žalgiriečių 37 pergalių LKL čempionate seriją.

Po eilinio nesėkmingo pasirodymo krepšininkas rado savo automobilį apspjaudytą, o tuomet, kaip teigia pats, suprato tapęs atpirkimo ožiu. Įžaidėjo meilė krepšiniui galutinai išblėso.

„Sirgaliai Lietuvoje buvo negailestingi. Juk tai – tik krepšinis. Jų neapykantos aš nenusipelniau. Kita vertus, gerbėjai tiesiog norėjo pergalių. Pergalių norėjau ir aš.

Kalbant atvirai, „Žalgiris“ buvo blogiausia komanda, kurioje esu rungtyniavęs. Tai vienintelė mano komanda, kuri nežaidė pergalingai. Būti tokioje komandoje tikrai nebuvo didelis malonumas: sezonas tragiškas, rinkome vieną pralaimėjimą po kito, todėl galiausiai visiškai sutelkiau dėmesį vien į save“, – pasakojo C. Beckas.

Vienu blogiausių legionierių „Žalgirio“ istorijoje vadinamas atletas Lietuvoje 2000-ųjų nesulaukė – komanda sezonui įpusėjant paleido visus tuometinius savo užsieniečius, o į jų vietą pasikvietė NBA žaidusius Chrisą Garnerį ir Mitchellą Butlerį.

C. Becko užfiksuoti vidurkiai Eurolygoje – 6,1 taško ir 2,9 rezultatyvaus perdavimo, LKL pirmenybėse – dar kuklesni 5,6 taško bei 2,4 rezultatyvaus perdavimo. Visgi, nors amerikiečio patirtis Lietuvoje buvo karti, jam dar labiau apkarto sugrįžimas į gimtinę.

„Pagarbą „Žalgirio“ organizacijai visiškai praradau jau palikęs komandą. Namuose manęs laukė dalykai, dėl kurių šią komandą prisimenu tik bloguoju.

Pasirašant sutartį su „Žalgiriu“ klubas pažadėjo dalį mano atlyginimo sumokėti avansu. Man buvo reikalingi pinigai, nes tuo metu turėjau problemų su teisėsauga – teismas nusprendė, kad esu skolingas daugiau nei 30 tūkst. dolerių alimentų vaikui išlaikyti. Paprašiau „Žalgirio“, kad jie tokią sumą nuskaičiuotų nuo mano algos bei pervestų ją į nurodytą sąskaitą. Klubas sutiko.

Tačiau grįžus į JAV manęs laukė staigmena. Pasirodo, pinigai pervesti nebuvo. Buvau pripažintas pažeidusiu įstatymą bei turėjau praleisti devynis mėnesius kalėjime“, – pasakojo C. Beckas, leidęs suprasti, jog tuometinė Kauno klubo vadyba nebuvo pati skaidriausia.

Corey Beckas

Buvęs žalgirietis ant Kauno ekipos labiausiai pyksta dėl nenoro padėti. Amerikietis tvirtina bandęs aiškintis, kur minėtieji 30 tūkst. dolerių galėjo pradingti, tačiau „Žalgiris“, anot jo, patikino, jog pinigai buvo pervesti, ir toliau diskutuoti su krepšininku neketino.

„Rašiau klubo vadovybei laiškus, skambinau, bet jie teigė, kad pinigai yra pervesti, – tai įrodė notaro pasirašytu laišku. Jie negalėjo man pasakyti, kas šiuos pinigus atsiėmė. Mane labiausiai nuvylė tai, kad jie net nebandė apsimesti norintys man padėti. Man tik reikėjo jų paaiškinimo apie tai, kur tiksliai atsidūrė jų tariamai išsiųsti pinigai, tuomet būčiau galėjęs paduoti į teismą asmenį, kuris pinigus atsiėmė neteisėtai. Nesulaukęs „Žalgirio“ pagalbos to padaryti negalėjau.

Ilga istorija trumpai – taip niekada ir neradau man priklausančių 30 tūkst. dolerių, kuriuos pasisavino arba „Žalgiris“, arba skolos sumokėjimo procesą administravęs teisininkas. Per juos sėdau į kalėjimą ir turėjau ten leisti ilgą laiką“, – kalbėjo C. Beckas.

Verta pažymėti, kad rudenį C. Becku „pasistiprinęs“ Kauno klubas Eurolygoje tą sezoną neįveikė grupės varžybų etapo (4 pergalės ir 12 pralaimėjimų). Maža to, komanda fiasko patyrė ir Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate – pirmą sykį čempionų sostą užleido „Lietuvos rytui“. Pusfinalyje buvo suklupta ir tuometinėse NEBL (Šiaurės Europos krepšinio lygos) pirmenybėse – žalgiriečiai neatsilaikė prieš tą patį „Lietuvos rytą“.

Jerry Stackhouse'as ir Corey Beckas

C. Beckas 2001-ųjų pabaigoje dar bandė rungtyniauti Venesuelos ir Italijos klubuose, tačiau juose neįsitvirtino bei buvo priverstas baigti karjerą. Amerikietis Memfio apylinkėse įsidarbino dažytoju, bet jo bėdos su teisėsauga nesibaigė.

2002-aisiais buvęs žalgirietis buvo pripažintas kaltu dėl kokaino ir marihuanos vartojimo bei nubaustas 10 metų lygtinio laisvės atėmimo bausme. Dėl to jis turėjo nuolat registruotis policijos komisariate, tačiau tai daryti sekėsi sunkiai – dėl lygtinio paleidimo sąlygų nesilaikymo C. Beckas grįžo į kalėjimą ir 2003-aisiais bei 2004-aisiais.

2007-aisiais C. Becko gyvybė apskritai pakibo ant plauko – vykdydamas apiplėšimą jis buvo pašautas ir pateko į kritinę būklę. Medikai krepšininko gyvybę išsaugojo, o nuo tada į gyvenimą amerikietis, anot jo paties, pradėjo žiūrėti kitomis akimis. Išsigydęs priklausomybę nuo narkotikų, 2010-aisiais C. Beckas pradėjo nuosavą verslą.

„Esu dėkingas Dievui už galimybę išlipti iš duobės, užauginti penkias dukras ir įkurti savo įmonę „Corey Becko dažymas pagal užsakymą“, kuri specializuojasi gyvenamųjų namų bei komercinių patalpų dažymo rinkoje“, – pokalbio pabaigoje tarė pašnekovas.

Rasti laimę galiausiai C. Beckui padėjo ir krepšinis, nuo kurio vyras niekuomet neatitolo. Krepšinio treniruotės, pasak amerikiečio, jam padėjo stiprinti ryšį su dukra Coriah, ši nusprendė žengti tėvo pėdomis ir tapti krepšininke – mergina dabar yra viena Memfio universiteto krepšinio komandos lyderių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Krepsinis.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (263)