Kadaise Kauno krepšinio mokyklos „Aisčiai“ auklėtinis pats ieškojo „Žalgirio“ direktoriaus Pauliaus Motiejūno kontaktų, kad pasiprašytų į klubo dublerių komandą.
2010 metais jį kvietė su tuometiniu Vilniaus „Lietuvos rytu“ susijusi „Perlo“ ekipa. Bet kaunietis nenorėjo palikti gimtojo miesto, turinčio giliausias krepšinio tradicijas šalyje.
Nuo to laiko E. Ulanovas ištisą dešimtmetį vienaip ar kitaip buvo susijęs su „Žalgiriu“.
Auksine tituluojamos Lietuvos jaunimo rinktinės atstovas kartu su Jonu Valančiūnu raškė titulus įvairių amžiaus grupių Europos ir pasaulio pirmenybėse, bet turėjo dvigubai pasistengti, kol tapo visaverčiu reprezentacinės Kauno ekipos nariu.
Po pirmojo sezono rezervinėje komandoje puolėjas paeiliui buvo skolinamas Kauno „Baltams“, Pasvalio „Pieno žvaigždėms“, Panevėžio „Lietkabeliui“, Klaipėdos „Neptūnui“.
E. Ulanovo norą prieš tai patenkinęs P. Motiejūnas 2013-2014 metų sezone iš tribūnos ne kartą stebėjo, kaip „Žalgiriui“ priklausantis, bet į uostamiestį išsiųstas jaunuolis neriasi iš kailio žaisdamas prieš kauniečius.
Kai galiausiai abejonių neliko, naujos rūbinės „Žalgirio“ arenoje durys E. Ulanovui atsivėrė – dar šešeriems metams.
Per juos dabar jau 28-erių sulaukęs krepšininkas tapo vienu brangiausių ir naudingiausių daugkartinių Lietuvos čempionų gretose.
Arba, kaip atvirumo valandėlėmis – tiesa, išprovokuotomis ne susižavėjimo, o pykčio dėl nevykdomų nurodymų – sakydavo Šarūnas Jasikevičius, tiesiog svarbiausiu.
Nuo šiol svarbiausias bus kažkas kitas ar kiti. E. Ulanovas pasirašė dvejų metų sutartį su Stambulo „Fenerbahče“.
„Kiek turkai turėjo pasiūlyti, kad ištrauktų Edgarą iš „Žalgirio“? Labai daug!“ – Delfi paklaustas apie rūbinės kaimyną ir dažną kambario draugą, šūktelėjo Marius Grigonis.
Tačiau pats E. Ulanovas tildo bičiulį.
Atrodytų, paliekant aplinką, kurioje ištisą dešimtmetį žinojai turįs savo vietą, nežinomybė turėtų kamuoti smarkiai.
Vis dėlto ilgametis „Žalgirio“ žaidėjas teigia, jog sprendimą išvykti svetur brandino ne vienerius metus.
„Sakyčiau, kiekvienais metais ryžto norint išeiti iš „Žalgirio“ reikėjo vis mažiau. Jei praėjusį kartą pratęsdamas savo sutartį į užsienį dar ne taip drąsiai žiūrėjau – nors galimybių išvykti buvo, bėgant metams vis smalsiau buvo pabandyti, pasižiūrėti savo lygį stipresniuose čempionatuose. Jaučiu, kad tikrai dedu žingsnį į priekį, ir tik nuo manęs paties priklausys, ar sugebėsiu juo pasinaudoti“, – sakė „Ulė“.
Praėjusią savaitę jis atviravo laukęs, kuo pasibaigs Š. Jasikevičiaus išvykimo drama. Kai „Žalgirio“ veidu tapęs specialistas oficialiai atsisveikino su sirgaliais, nebedelsė ir E. Ulanovas.
Tiesa, panašu, kad permainos vyriausiojo trenerio kėdėje nebuvo pagrindinė priežastis, dėl kurios puolėjas pirmą kartą gyvenime tapo legionieriumi.
Delfi paklaustas, ar būtų susiturėjęs, jei „Žalgiriui“ būtų pavykę prisivilioti nuo jaunimo rinktinės laikų pažįstamą ir vertinamą Kazį Maksvytį, E. Ulanovas atsakė vienu žodžiu – „ne“.
Šiaip ar taip, Kaune nuo šiol darbuosis ne Permės „Parma“ klubo neišleistas K. Maksvytis, o iš NBA G lygos atvykstantis austras Martinas Schilleris.
Jam E. Ulanovas turi vieną palinkėjimą.
„Būtų gerai, jei naujas treneris su gerbėjais rastų tokį patį ryšį kaip Šaras. Visiems buvo įdomu, visi Šarą sekė, kartodavo jo citatas. Labai svarbu, kad jo įpėdinis taip pat sugebėtų išlaikyti fanų užnugarį“, – įsitikinęs buvęs žalgirietis.
Šią savaitę jis paliko Lietuvos rinktinės stovyklą Palangoje ir išskrido į Stambulą, kur sėkmingai įveikė medicininę patikrą bei pirmą kartą pozavo nuotraukoms vilkėdamas geltonus „Fenerbahče“ marškinėlius.
Tačiau gerokai anksčiau E. Ulanovas susipažino su naujuoju Stambulo superklubo vairininku iš Serbijos Igoriu Kokoškovu, kurio užduotis bus ne ką lengvesnė nei M. Schillerio – 48-erių Europos čempionui su Slovėnijos rinktine reikės avėti tautiečio Željko Obradovičiaus paliktus milžiniškų lūkesčių batus.
Apie I. Kokoškovą šviežiai iškeptas „Fenerbahče“ legionierius iš Lietuvos atsiliepia šiltais žodžiais – regis, vienas kitą jie suprato akimirksniu.
„Visi, kieno klausiau, apie jį yra labai teigiamos nuomonės. Ir pats per mūsų pokalbį susidariau tokį patį įspūdį. Atrodo, tai – labai geras žmogus, ir galimybė su juo dirbti intriguoja.
Tikiuosi kuo greičiau save atrasti prie naujo trenerio, naujų komandos draugų. Nesiruošiu „gimdyti“ kažko naujo. Aš esu aš, ir geresnis nebūsiu. Ir I. Kokoškovas sakė, kad neketina keisti mano žaidimo. Tai man labai svarbu, aš kaip tik to norėjau.
Treneris žino, ko iš manęs tikėtis, ką aš prieš tai duodavau „Žalgiriui“. Tad žaidimo stilius nesikeis. Jeigu man jį pavyks išpildyti gerai, vaidmuo komandoje bus neblogas, o jei ne – bus kitaip“, – į naują sezoną Eurolygoje ir Turkijos čempionate žvelgė E. Ulanovas.
