„Delfi TV“ laidoje „Sportinė forma“ M. Kuzminskas pasakojo apie keistas paskutines rungtynes VTB Vieningoje lygoje, karantino pradžią, atradimus ir darbus namie, treniruotes, krepšininko amžių, svarstė galimybes pratęsti Eurolygos ir NBA sezonus bei vertino Lietuvos rinktinės šansus olimpinėje atrankoje.
„Pasakysiu gal kiek savanaudiškai: kol kas karantinas man visai į naudą, nes niekada nesu tiek buvęs namie, tiek laiko skyręs sau. Tai kol kas mėgaujuosi“, – sakė M. Kuzminskas.
– Kiek svarbu tas laikas sau, laikas su šeima?
– Laikomės visų karantino taisyklių, mano tėvai taip pat patenka į rizikos grupę, todėl su jais nesusitinkame, tik atvežame ir paliekame prie durų maisto. Iš tos pusės net ir skaudu, kad esame tame pačiame mieste, mus skiria vos keli kilometrai, bet su pačiais artimiausiais žmonėmis susimatyti negaliu.
– Oficialiai paskutinį kartą „Lokomotiv“ žaidė VTB Vieningosios lygos rungtynes išvykoje su Talino „Kalev“, tačiau pats dėl ligos į aikštę nežengėte. Kaip pačiam viskas klostėsi toliau?
– Iš tikrųjų buvo labai keista praleisti rungtynes, nes per pastaruosius kelerius metus ant vienos rankos pirštų galėčiau suskaičiuoti tokius atvejus. Kad ir kas būdavo, visuomet žaisdavau, bet tuo metu buvau tikrai labai stipriai apsinuodijęs.
Mėginau apšilti prieš mačą, bet kai turi nuolat išbėgti į rūbinę, nes darosi bloga, žaisti tikrai nebuvo išeitis. Pasitarus su treneriais ir gydytojais nutarėme, kad nežaisiu. Po to paaiškėjo, kad tai buvo visai geras sprendimas ne tik dėl mano sveikatos, bet ir dėl viruso, kurį turėjo vienas iš varžovų.
Paskui turėjome dvi laisvas dienas, su Mantu Kalniečiu grįžome į Lietuvą tokiu pustuščiu lėktuvu, skrido gal 9 žmonės ir, kai norėjome skristi į Krasnodarą bei prisijungti prie komandos, paskambino klubo atstovai ir liepė save izoliuoti dviem savaitėms, nes galimai turėjome kontaktą su tuo užsikrėtusiu asmeniu. Su tais žmonėmis, su kuriais bendravau, kartu užsidarėme ir turiningai leidome laiką.
– Kokių žingsnių ėmėsi klubas?
– Klubas viską pateikė oficialiai. Visi, kurie grįžo į Krasnodarą ir kurie liko Maskvoje, buvo patikrinti, visų testo atsakymas buvo neigiamas. Klubas sukūrė specialų susirašinėjimą, kur dukart per dieną turėjome matuotis temperatūrą, mums skambino, klausė, kaip jaučiamės. Į situaciją klubas reagavo labai rimtai, profesionaliai. Kiek žinau, Maskvoje likusius žaidėjus tikrino, ar jie tikrai laikosi saviizoliacijos.
– Ar pačiam buvo nerimo dėl susidūrimo su COVID-19?
– Kaip ir su kiekviena liga. Kol ji tiesiogiai nepaliečia, atrodo, kad ji kažkur toli, kad nutinka tik kitiems. Kai pats susiduri su tuo žmogumi, tai to nerimo kažkiek yra. Pats esu jaunas, imunitetas geras, tai net jei turėčiau tą virusą, viskas būtų gerai. Labiausiai neramu, kad gali tapti COVID-19 nešiotoju ir nunešti tėvams, giminėms, vyresnio amžiaus žmonėms, kurie yra rizikos grupėje. Kartais nereikia tiek galvoti apie save, bet laikytis taisyklių būtent dėl kitų.
– Jei skaičiuotume iki kito sezono, pertrauka išeina gana didelė – penki ar net šeši mėnesiai, panašiai kaip koks kelio raiščio plyšimas. Kaip išsaugoti sportinę formą tiek laiko?
– Mes, tie, kas žaidžia ir už klubą, ir už rinktinę, niekada neturime tiek laisvo laiko. Žiūrint į NBA krepšininkus, didžioji jų dalis tiek laiko turi. Į JAV rinktinę patenka ne visi, reguliarusis sezonas baigiasi apie balandžio vidurį, o pradeda sportuoti rugsėjo pabaigoje. Kiekvienais metais jiems taip pat. Priklauso nuo žmogaus, kaip išnaudos tą laiką.
Per penkis mėnesius tiek savo fizines savybes, tiek individualų žaidimą galima pakelti į visiškai kitą lygį. Tad mums ta pertrauka yra neįprasta, bet dauguma žaidėjų ją išnaudoja teigiamai. Žiūrint į amerikiečius, jie individualiai yra nerealiai stiprūs. Prie to prisideda tai, kad jie turi visą vasarą ir gali skirti laiko poilsiui, traumoms gydyti ir save tobulinti.
– Ar Krasnodaro klubas rengia treniruotes nuotoliniu būdu, ar pats esate nusibraižęs individualų treniruočių planą?
– Kol buvo vilčių pratęsti sezoną, klubas kasdien siuntė treniruočių planus, o dabar susisiekiau su Lietuvos rinktinės fizinio parengimo treneriu Martu Skrabuliu, su juo derinu visą planą. Yra nemažai mėnesių, todėl dirbdamas ne ta linkme galiu savo kūnui netgi pakenkti, kad ir kokią patirtį esu sukaupęs. Treniruočių planą derinu su Krasnodaro klubu. Tikiuosi, kad iš šios priverstinės pertraukos, vasaros, kuri turėjo būti be galo užimta, išeisiu geresnis nei buvau prieš tai.
– Kaip konkrečiau išnaudojate šį laisvą laiką?
– Ganėtinai sunku dirbti. Privalome laikytis taisyklių, negalime nei gyvai su treneriu bendrauti, nei į salę eiti. Mėginu išspausti maksimumą iš to, ką turiu namie, nusipirkau daugiau inventoriaus. Po sezono pabaigos dabar man šioks toks poilsis, traumų prevencija, bet nuo šios savaitės prasideda rimtos treniruotės. Mėginsiu pakelti jėgos parametrus, dirbsiu ties ištverme ir panašiai.
– Kaip atrodo Mindaugo Kuzminsko karantino diena?
– Kaip ir visi žmonės, atsikeliu, nusiprausiu, treniruotė, tuomet papietauju. Mėgstu skirti daugiau laiko dabar maistui ruošti, ypač lauke, bandau kažką įdomiau: parūkyti, pakepti...
– Atrandate tai, ko anksčiau nedarėte?
– Taip. Skiriu laiko tiems dalykams, kuriems anksčiau neturėjau laiko. Kad ir tokios smulkmenos kaip piktžolių tarp trinkelių rovimas, sandėliuko, kur nebuvau įlindęs ketverius metus, sutvarkymas. Vakare pamėginu padaryti kažką naujo, prie ko nesu pratęs. Pavyzdžiui, jogos pratimai. Internete apstu informacijos, kartais net per daug, žmonėms nėra lengva atsirinkti. Be abejo, patinka skaityti, ačiū Dievui, turiu namie knygų, kurių nebuvau skaitęs. Taip ir eina tos dienos, gal net per greitai, norėčiau, kad slinktų lėčiau.
– Taip pat rodote savo treniruotes socialiniame tinkle „Instagram“.
– Man asmeniškai nėra sunku, nes turiu individualias programas, žinau, kas mano kūnui gerai ir negerai po tiek metų sporte. Norėjau pasidalinti treniruotėmis, nes kai kuriems žmonėms sunku – internetas gali būti draugas, kai randi naudingos informacijos, priešas – kai randi blogos informacijos ar laiką praleidi naršydamas nereikšmingus dalykus.
Įkėliau porą treniruočių, gavau teigiamų atsiliepimų, pagalvojau, kodėl gi nepasidalinus daugiau. Jei žmonėms patinka treniruotės su namų apyvokos reikmenimis – vandens buteliais, rankšluoščiais ir kitais daiktais – įkelsiu ir daugiau.
– Sezonas baigėsi anksčiau nei planuota, bet kažkokias išvadas galima padaryti. Kaip pats vertinate komandos pasirodymą ir asmeninį žaidimą?
– Sezonas buvo įdomus, teko keisti komandą jo viduryje. Priėmiau sunkų sprendimą iš „Olympiakos“ persikelti į „Lokomotiv“. Vienareikšmiškai tai buvo geras sprendimas. Tai parodė ir rezultatai – tiek asmeniniai, tiek komandos. Gailiuosi, kad prisijungiau prie komandos per vėlai, nes tikiu, kad būtų pavykę patekti į Europos taurės kitą etapą ir nuveikti neblogų dalykų, jei nebūtų sustabdytas sezonas.
VTB Vieningoje lygoje likome treti. Deja, vieną iš paskutinių mačų pralaimėjome Maskvos CSKA ekipai, su kuria ėjome koja kojon. Kad ir kaip būtų, VTB Vieningoji lyga yra antra pagal pajėgumą po Ispanijos. Čia yra trys Eurolygos, dvi Europos taurės komandos ir kitos ekipos, galinčios pasigirti solidžiais biudžetais. Gaila, kad VTB lyga nusprendė neskelbti čempionato vietų.
Sezonas buvo dviprasmiškas, nes iki lapkričio vidurio buvau pakeitęs penkis vyriausiuosius trenerius, bet nė vieno sprendimo šį sezoną nesigailiu. Viskas į gera. Labai gaila tik dėl to, kad negalėjome baigti sezono, nes mūsų žaidimo kreivė kilo tik į viršų, šių metų pradžioje du mėnesius nepatyrėme pralaimėjimo.
– Tai tikriausiai optimistiškai nuteikia kitam sezonui?
– Taip, sutartį su Krasnodaro klubu turiu. Žinant dabartinę situaciją pasaulyje, manau, kad bus sunku visai krepšinio rinkai. Krepšinis nėra pirmaeilis dalykas, rėmėjai, savivaldybės, valstybė ir be jo turės kur dėti pinigus. Jie bus skiriami pirmiausia sveikatai, paskui – ekonomikai atgaivinti, o tik kas liks – sportui ar kažkam kitam. Neabejoju, kad klubų biudžetai trauksis, duok Dieve, kad visos komandos išgyventų. Todėl labai sunku pasakyti, kas vyks kitą sezoną.
– NBA, Eurolyga ir kitos šalių lygos vis dar svarsto galimybę pratęsti sezoną. Ar pavyks žaidėjams po tokios pertraukos vėl greitai sugrąžinti buvusį žaidybinį rimtą ir sportinę formą?
– Sveikata yra pirmoje vietoje – fanai, žiūrovai, žaidėjai, teisėjai, sekretoriatas. Mano asmenine nuomone, sunku tikėtis, kad lygos tęsis. Iškyla nemažai problemų – sienų kirtimas, daugelis žaidėjų išvykę, o jiems reikia grįžti. Vienintelė lyga, kuri gali sklandžiai pratęsti sezoną, yra NBA. Ten didžiuliai finansiniai ištekliai, milžiniškos TV transliacijų sutartys. Jiems nebūtų problema kažkur išplaukti ir sužaisti likusias rungtynes. Būtų net įdomesnė idėja žiūrovams, kai visas pasaulis neturi sporto, prie kurio yra įpratęs. Tačiau pirmiausia – sveikata, užtikrintas visų dalyvių saugumas.
– Krepšininkams nebūtų problema po tokios pertraukos sugrįžti?
– Neabejoju, kad krepšinio lygis nebus toks, koks buvo prieš prasidedant karantinui, kai visi baigė įgauti geriausią sportinę formą prieš atkrintamąsias varžybas. Tas pats „Žalgiris“ puikiai žaidė. Bet visiems vienodos sąlygos. Nebuvo taip, kad viena komanda sportavo, kita – ne. Visiems reikia spręsti panašias problemas. Jei kas nors klaustų mano nuomonės, bus labai sunku.
– Daugelis nacionalinių lygų baigė sezonus, gal tuo pačiu keliu reikėtų eiti ir Eurolygai?
– Gal ir gerai, kai nebereikia galvoti, ar tau reikės grįžti, ar ne. Pats treniruočių procesas visiškai keistųsi. Sveikinčiau tas lygas, kurios dar stengiasi ir mato galimybes pratęsti čempionatus. Sužaidus 6-7 mėnesius gaila nutraukti čempionatą. Man pikčiausia, kad esant tokiai situacija kažkas bando pasinaudoti tuo tiek finansiškai, tiek kitais būdais. Ir ne tik krepšinyje. Manau, jei lygos kitų variantų neras, tuomet ir pabaigs sezonus.
– Ši vasara turėjo būti įtempta ir turtinga – atranka, olimpiada. Atsirado tuštuma. Kaip jaučiasi krepšininkai nukėlus atranką ir olimpiadą į kitus metus?
– Kelios pusės. Lyginant su kitomis sporto šakomis krepšininkai nukenčia mažiausiai. Individualiose sporto šakose atletai reguliuoja savo dienotvarkę, kad olimpiniais metais pasiektų tą piką, jiems tai daro nemažą įtaką. Krepšininkams jokio skirtumo, ar žaisti 2020, 2021, ar 2022 metais. Mes kiekvieną vasarą turime čempionatus, forma tai aukštesnė, tai žemesnė. Jei vieną dieną pats nesužaisiu, tai sužais mano komandos draugas. Mums tai didelės įtakos nedaro.
– Kaip manote, ar visi rinktinėje bus pasirengę žaisti po metų? Juk kai kurių mūsų rinktinės narių karjera jau krypsta į pabaigą.
– Daug priklausys nuo trenerių, žaidėjų formos. Tie dalykai neišvengiami. Pats suprantu ir matau: atrodo, neseniai buvau jaunas ir perspektyvus, visiems įdomus, paskui – jėgų žydėjime, vėliau eini nuo kalno ir susilauki daugiau kritikos. Toks gyvenimas. Su broliu rengiame vasaros stovyklas vaikams ir kai paklausi apie vienus geriausių Lietuvos krepšininkų, kurie visai neseniai baigė karjeras, tai jų jau nebežino, nežino, kur jie žaidė. Tuomet suvokiu, kaip viskas yra laikina.
Dabar iš manęs imate interviu, bet gal po kelių metų visi apie mane pamirš, būsiu eilinis žmogelis. Tai – kartų kaita, ir tai normalus dalykas. Rinktinei turi atstovauti dvylika tuo metu geriausių žaidėjų. Be abejo, praeities nuopelnai turi būti gerbiami, bet tai nėra svarbiausias dalykas.
– Esate šalininkas rinktinės, kuri yra stipriausia esamuoju momentu, o ne su renkama per FIBA atrankos langus iš nacionalinių lygų?
– Mano svajonė visą gyvenimą buvo žaisti Lietuvos rinktinėje. Asociacija tokia, kad esi tarp geriausių savo šalies krepšininkų. Važiuojame ten žaisti be jokio atlygio, atstovauti savo šaliai. Ten yra tikrasis krepšinis, kova ir atsidavimas.
– Kaip vertinate olimpinę atrankos grupę (Venesuela, Korėja, Lenkija, Slovėnija, Angola), kurioje varžysis Lietuva?
– Dar anksti kalbėti, nes dar gerokai po metų. Meluočiau, jei sakyčiau, kad burtai mums nepasisekė. Jie mums palankūs ir kitą birželį pamatysime. 2011 metais Europos čempionato ketvirtfinalyje visi džiaugėsi, kad Lietuva susitiks su Makedonija, bet žinome, kaip skaudžiai viskas ten baigėsi. Todėl į kiekvienas rungtynes reikia eiti susitelkus maksimaliai ir turėtų būti viskas gerai. Žaisime namie, tarp savų fanų, o tai didelis privalumas. Manau, kad ir kur būtų surengta atranka, mes žaistume beveik kaip namie, nes mūsų fanai yra nerealūs ir lydi mus absoliučiai visur.
– Kaip vertinate pokyčius Lietuvos rinktinės trenerių štabe?
– Teko bendrauti su Dariumi Maskoliūnu FIBA atrankos lango rungtynėse, jis taip pat buvo Jono Kazlausko asistentas, kai iškovojome du medalius Europos čempionate, pasaulio čempionate likome ketvirti. Tai nėra naujas žmogus. Galiu vertinti kaip asmenybę, trenerio asistentą, kuris buvo nerealus. Apie krepšininkus, trenerius visuomet sprendžiama pagal rezultatus. Kokius užsitarnaus, taip ir bus vertinami. Lietuva šiuo atžvilgiu gana negailestinga šalis, nes kai laimi, tai viskas super, Rotušėje sutinkami, o kai ne – tenka nuleistomis galvomis grįžti ir eiti kampais.
– Ar sekate situaciją už Atlanto, kur virusas, atrodo, ima kaip reikiant įsisiautėti? Ar tenka pabendrauti su kuo nors iš Niujorko, kuriame anksčiau gyvenote?
– Seku situaciją visur, nes pagal paskutinius duomenis trys pasaulyje pagal koronaviruso susirgimą pirmaujančios valstybės yra JAV, Ispanija ir Italija – tos šalys, kur man teko žaisti ir gyventi. Pasikalbu su tų šalių žmonėmis, situacija Ispanijoje ir Italijoje priimama šiek tiek rimčiau, griežtesnės apsaugos priemonės nei Amerikoje. Manau, kad laiko klausimas, kada jų imsis ir JAV.
– Tai dabar visą dėmesį liko sutelkti pasirengimui kitam sezonui?
– Šią vasarą susiplanuoti labai sunku, nes nežinia, kokia bus situacija, ar galėsiu treniruotis, keliauti, sportuoti namie ar salėje. Stengiuosi gyventi, džiaugtis šia diena, kad artimieji ir aš pats esame sveiki bei kiek galiu padėti kitiems.
