Tai nutiko 2009-2010 metų sezone, kai R. Kurtinaitis vadovavo tuometiniam Vilniaus „Lietuvos rytui“. Pirmąsias rungtynes jo treniruojama ekipa žaidė su Stambulo „Efes Pilsen“ (dabar – „Anadolu Efes“).
Sostinės klubas į Eurolygą pateko laimėdamas Europos taurės turnyrą: „Lietuvos rytui“ tai buvo antrasis trofėjus klubo istorijoje, o treneriui – pirmasis toks karjeroje.
„Eurolyga buvo kažkas naujo mūsų komandai“, – prisimena strategas. „Mes tada praėjusiame sezone laimėjome Europos taurę, finale įveikėme „Chimki“, bet nežinojome, ko tikėtis Eurolygoje.
Nors tai buvo trečiasis „Lietuvos ryto“ sezonas elitiniame turnyre, tačiau nauja patirtis R. Kurtinaičiui, kuriam debiutas stipriausioje Senojo žemyno krepšinio lygoje ilgam įsirėžė į atmintį.
„Gerbiu šį darbą, Eurolyga yra aukščiausio lygio kovos. Manau, Europos taurė yra Europos taurė, o Eurolyga yra Eurolyga. Tai kažkas ypatinga“, – turnyro svetainei kalbėjo R. Kurtinaitis.
Pamenu, startavome pergalėmis, pasiekėme tris per keturis pirmuosius turus“, – pasakojo strategas.
O pirmoji pergalė – 77:70, prieš Stambulo „Efes Pilsen“ buvo iškovota 2009-ųjų spalio 22-osios vakarą.
„Pirmavome 20 taškų persvara“, – šypsojosi R. Kurtinaitis, prisiminęs „Vilniaus ryto“ pranašumą trečiame ketvirtyje – vienu metu šeimininkai buvo atitrūkę 60:38.
Svečiams iki rungtynių pabaigos pavyko sumažinti savo deficitą iki 7-ių taškų.
„Siemens“ arenoje visi bilietai buvo išparduoti, vyravo puiki atmosfera. Ne tik tame mače, bet visame sezone fanai mus karštai palaikė ir mums labai padėjo“ – kalbėjo tuometinis sostinės ekipos vedlys.
Pirmose rungtynėse be keitimo visas 40 min. žaidė Bojanas Popovičius, pelnęs 11 taškų ir atlikęs net 10 rezultatyvių perdavimų.
Jis buvo lyg komandos motoras, vedęs šeimininkus į pergalę.
„Pamenu, prieš sezoną apie Bojaną kalbėjau su Serbijos krepšinio specialistu Aco Petrovičiumi, jis pasakė daug gerų dalykų.
Jis visada turėjo viziją, kaip žaisti prieš kiekvieną varžovą ir suprato, ko iš jo tikisi strategas. Bojanas buvo tikras komandos karys.
Jis buvo toks, kurio mums ir reikėjo: disciplinuotas, žinojo, kada atakuoti. Tai jis įrodė debiutiniame mače ir visame 2009-2010 sezone“, – pasakojo R. Kurtinaitis, savo gretose tuomet turėjęs ir snaiperį Martyną Gecevičių bei aukštaūgį Milko Bjelicą. B. Popovičius netgi buvo nominuotas spalio mėnesio MVP.
„Tai buvo pajėgi „Efes“ komanda, tačiau ne tik ją įveikėme. Vėliau įtikinamai pranokome Belgrado „Crvena Zvezdą“, kuri vadovaujama Duško Vujoševičiaus, vėliau pasiekė Finalo ketvertą.
Mes tapome tikru siurprizu ir išties galingai startavome. Tačiau to nepakako siekiant vietos Top-16 etape pagal seną turnyro sistemą“, – pasakojo R. Kurtinaitis. Tame sezone „Lietuvos rytas“ liko penktas savo grupėje, iškovojo 4 pergales ir patyrė 6 nesėkmes. Tokią pačią statistiką turėjo ir „Efes“, bet pastaroji Stambule svečius iš Vilniaus įveikė 15 taškų skirtumu ir pasiekė revanšą.
„Problema tame, kad pirmame mače žaidėme dėl pergalės, bet ne dėl gero rezultato ir pranašumo. Vėliau Stambule pralaimėjome didesniu skirtumu ir tai mums kainavo vietą Top-16 etape.
Trūko patirties Eurolygoje, toje sistemoje, tačiau buvau laimingas matydamas, kaip žaidė komanda“, – prisiminė Rimas.
Tas pergalingas debiutas ir geras startas buvo maloni staigmena ir pačiam strategui.
„Iš tiesų tada pagalvojau, kad galbūt esu pakankamai geras strategas dirbti šį darbą tokiame lygyje“, – prisiminimais su Eurolygos svetaine dalinosi R. Kurtinaitis.
