Jono Miklovo knygoje „Aš – stebuklas, Jūs nepastebėjote?“ rašoma, kaip vieną 2011 m. vasaros dieną Vladimiras Romanovas paskambino Pauliui Motiejūnui ir liepė jam užsirašyti dvi pavardes: Kobe Bryanto ir Pau Gasolio.

Ištrauka iš knygos „Aš – stebuklas, Jūs nepastebėjote?“

NBA lokautas. Šie žodžiai 2011 metų vasarą „Žalgirio“ vadovams ir gerbėjams skambėjo kaip muzika ausyse. Dėl nepratęstos NBA kolektyvinės darbo sutarties stipriausios pasaulio lygos darbas sustojo liepos 1-ąją.

Klubai negalėjo pasirašinėti sutarčių su krepšininkais ar jais keistis, o žaidėjams buvo draudžiama naudotis komandų teikiama infrastruktūra. Buvo neabejojama, kad lokautas užtruks, todėl NBA žaidėjai pradėjo dairytis į Europą, o čia „Žalgiris“ buvo vienas aktyviausių klubų, viliojant NBA žaidėjus.

Liepos 8-ąją, praėjus vos kiek daugiau nei savaitei po lokauto pradžios, „Žalgiris“ sudarė sutartį su Sonny Weemsu, 25 metų puolėju, tris pirmuosius karjeros sezonus praleidusiu Toronto „Raptors“ ir Denverio „Nuggets“ komandose.

Sutartis su juo buvo pasirašyta visam sezonui, be galimybės grįžti į NBA pasibaigus lokautui, o amerikietis Kaune turėjo uždirbti 700 tūkst. eurų – netgi didesnę sumą, nei prieš tai sezoną Toronte.

„Esu laisvasis agentas, todėl jei lokautas baigsis gruodžio 1 dieną, nebeturėsime laiko derėtis dėl naujo kontrakto ir turėsiu priimti kvalifikacinį pasiūlymą. Nusprendėme, kad neturėtume to laukti, – pasakojo S. Weemsas. – Man geriausia žaisti užsienyje ir bandyti pasikelti savo vertę. Žaidimas užsienyje bus puiki patirtis.“

Atletiškas lengvasis krašto puolėjas tuo metu atrodė kaip įsižiebianti NBA žvaigždutė. Sezoną prieš tai jis aikštėje praleisdavo beveik po 23 minutes ir pelnydavo beveik po 9 taškus, bet „Raptors“ jis nebuvo itin reikalingas.

Toronte kaip tik spindėti pradėjo trejais metais jaunesnis DeMaras DeRozanas ir su juo buvo siejama komandos ateitis. Todėl prieš pat lokauto pradžią „Raptors“ S. Weemsui pasiūlė tik kvalifikacinį 1,1 mln. JAV dolerių vertės pasiūlymą. Atmetus mokesčius, tai būtų buvęs netgi mažesnis atlyginimas nei Kaune. S. Weemsas vienas pirmųjų pakėlė sparnus iš NBA į Europą ir tą sezoną tapo vienu ryškiausių žaidėjų Senajame žemyne.

Knygos "Aš – stebuklas, Jūs nepastebėjote?“ viršelis

Praėjus mėnesiui po sutarties su S. Weemsu sudarymo, 2011 metų rugpjūčio viduryje, „Žalgiris“ pasirašė kontraktą su Ty Lawsonu, 23 metų 180 cm ūgio įžaidėju. Du sezonus NBA pabaigęs krepšininkas buvo pagrindinis Denverio „Nuggets“ atakų organizatorius, sezoną prieš tai per vienas rungtynes pataikęs 10 tritaškių iš eilės. Priešingai nei S. Weemsas, T. Lawsonas turėjo sutartį su „Nuggets“, todėl buvo sutarta, kad į NBA grįš iš karto, kai baigsis lokautas.

„Dabar buvo man palankiausia situacija išvykti, – tuomet kalbėjo T. Lawsonas. – Nesakau, kad būdamas namuose esu tingus žmogus, bet noriu būti sporto salėje. Plius, išvykimas į Lietuvą yra nauja patirtis, tad kodėl gi ne? Ir kai tik lokautas pasibaigs, galėsiu sugrįžti ir būti su Denverio „Nuggets“.

Dviem NBA žaidėjais „Žalgiris“ neapsiribojo – buvo ieškomas ir trečiasis. Tarp potencialių kandidatų buvo atsidūręs Carlosas Boozeris, tačiau abi pusės nesusitarė dėl algos. Amerikietis pageidavo 1 mln. eurų per metus, „Žalgiris“ buvo pasirengęs mokėti 700 tūkst., ir derybos nutrūko.

„Žalgirio“ biure sklandydavo dar garsesnių žaidėjų pavardės. Vieną vasaros dieną Vladimiras Romanovas paskambino Pauliui Motiejūnui ir liepė jam užsirašyti dvi pavardes: Kobe Bryanto ir Pau Gasolio.

„Išsiaiškink, kokia jų kaina“, – paliepė klubo savininkas.

P. Motiejūnas iš karto jam atsakė, kad tokie žaidėjai – ne „Žalgirio“ kišenei, bet V. Romanovas vis tiek norėjo sužinoti kainą.

Klubo direktorius pasitikrino žaidėjų atlyginimus tinklalapyje „hoopshype.com“ ir perskambino V. Romanovui.

„Vieno kaina – 20 mln., kito – 18 mln. dolerių“, – pareiškė P. Motiejūnas.

Kitoje ragelio pusėje stojo tyla. Po akimirkos P. Motiejūnas išgirdo „gerai, supratau“, ir pokalbis dėl dviejų Los Andželo „Lakers“ žvaigždžių įsigijimo buvo baigtas. Ambicijos buvo didelės, bet NBA rinka „Žalgirio“ savininkui ir naujajam sporto direktoriui Vitoldui Masalskiui buvo visai nepažįstama.

Tai nereiškia, kad jie nustojo žvalgytis už Atlanto.

Ty Lawsonas
Foto: DELFI / Audrius Solominas

Kai rugsėjo pabaigoje „Žalgiris“ dalyvavo A. Gomelskio taurės turnyre Maskvoje, V. Masalskis per klubo atstovą spaudai Almantą Kiverį kreipėsi į Ty Lawsoną klausdamas, ar šis nepažįsta Kevino Duranto.

„Ar galėtumei su juo pakalbėti ir paklausti, ar jis sutiktų atvažiuoti čia žaisti?“ – komandos naujoko paklausė V. Masalskis.

T. Lawsonas nusijuokė ir pažadėjo tai padaryti, bet veikiausiai pažado neištesėjo.

Po poros dienų K. Durantas jau buvo pamirštas ir atsirado nauja pavardė – Dirko Nowitzki.
„Bet jis ne centras, – suabejojo V. Masalskis ir prisiminė, kad „Žalgirio“ sistemoje dar yra Mindaugas Kupšas, 20-metis, 215 cm ūgio centras, kurį svarstyta pasikviesti iš dublerių komandos.

Galiausiai nei D. Nowitzki, nei M. Kupšas, nei Dwightas Howardas, kurio pavardė pokalbiuose apie potencialius naujokus taip pat buvo nuskambėjusi kelis kartus, „Žalgiryje“ taip ir neatsidūrė.

Naują pagrindinį vidurio puolėją „Žalgiris“ pasikvietė dar pačioje vasaros pradžioje. Birželio 5-ąją sutartis pagal formulę 2+1 buvo sudaryta su Lietuvos rinktinės centru Robertu Javtoku.

Penkerius metus užsienyje praleidęs 211 cm ūgio R. Javtokas norėjo grįžti į Lietuvą ir apie tai užsiminė geram bičiuliui Pauliui Jankūnui, su kuriuo metus prieš tai rungtyniavo Maskvos srities „Chimki“. Derybos buvo greitos, o kai „Žalgiris“ atsisveikino su visais ankstesniojo sezono centrais, R. Javtokui buvo numatyta vieta starto penkete.

Leidyklos „Eugrimas“ išleistą knygą apie neeilinius „Žalgirio“ metus ir istorijas tapusias anekdotais surasite Lietuvos knygynuose ir Knygos.lt.