Neįtikėtinas centro progresas nepraslydo pro akis ir teises į 24-erių metų M. Gebeną turinčiam Kauno „Žalgiriui“, su kurio vadovais trečiadienį numatytas oficialus pokalbis. Taigi labai gali būti, kad prieš kitą sezoną Martiną visi vadins nebe žaliu, o žaliai-baltu.
Tiesa, prieš tai M. Gebeno dar laukia ir įvykių kupina vasara: aukštaūgis birželį JAV planuoja atšokti savo ir išrinktosios Lauros vestuves, o vėliau, kas žino, gal ir prisijungti prie Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės stovyklos prieš pasaulio čempionatą.
Apie visa tai pokalbis su pačiu herojumi – DELFI TV laidoje „Krepšinio zona“.
– Martinai, žinome, kad nekenti pralaimėti, bet atkaklioje LKL ketvirtfinalio serijoje Utenos „Juventus“ 1:2 visgi nusileido Vilniaus „Rytui“. Kaip vertini tą rezultatą?
– Sakyčiau serija visai neblogai pavyko, bet baigėsi ne mūsų naudai. Kovojome kiek galėjome. Tiek pirmose, tiek antrose rungtynėse buvo intriga. Kai laimėjome Utenoje, buvo labai linksma. O trečiame mače gal jėgos pasibaigė ar pavargome, nes pralaimėjome daug didesniu skirtumu. Aišku, „Ryto“ trenerių štabas irgi nėra kvailas, padarė atitinkamas išvadas ir nebeleido mūsų įžaidėjams lengvai įmesti man kamuolio, galima sakyti, uždarė pagrindinį mūsų elementą, kuris labai gerai sekėsi.
– Pirmose rungtynėse Vilniuje pelnei net 20 taškų ir atkovojai 12 kamuolių bei galėjai tapti tikru savo komandos didvyriu, bet lemiamas tavo tritaškis paskutinėmis sekundėmis skriejo pro šalį (91:93). Kaip viskas atrodė iš tavo pozicijos: ar tikėjai, kad kamuolys gali įkristi?
– Aš tikrai nebuvau pirma opcija toje atakoje, bandėme surasti kitus žaidėjus, bet derinys nebuvo išpildytas. Tiesiog taip išėjo, kad aš išmečiau tą paskutinį metimą. Dažniausiai, kai paleidi kamuolį, žinai, ar jis gerai skrenda ir įkris, bet šiuo atveju kažkaip nebuvo tokios nuojautos, todėl ir rezultatas atitinkamas. Gal kažkiek perskubėjau ir galėjau geriau padaryti.
– Bet šiaip šį sezoną tritaškius šaudei visai neblogai: pataikei 38,2 procentus visų savo bandymų iš toli. Ar skiri jiems daug dėmesio per treniruotes?
– Tikrai taip. Treneriai ir komandos draugai galėtų tai paliudyti. Aš visada stengiuosi patobulinti visus savo žaidimo aspektus ir krepšininko įgūdžius – ir tritaškius metimus, ir vidutinius, ir iš po krepšio. Viską, ką tik galima.
– O ar pats jauti, kaip stipriai patobulėjai per šiuos metus?
– Ir patobulėjau, ir tiesiog pripratau prie profesionalaus krepšinio. Tai vis tiek man buvo pirmi metai, todėl ta adaptacija užtruko šiek tiek laiko. Tai yra natūralu.
Manau, kad tobulėjau visą sezoną: tapau geresnis, greitesnis, efektyvesnis. MVP prizo tikrai nesitikėjau ir tokio tikslo net nebuvau išsikėlęs. Tai man tapo labai malonia staigmena.
– Praėjusių metų lygos MVP Laurynas Birutis iškart atsidūrė „Žalgiryje“, tačiau, kaip ir baiminosi buvęs jo treneris Antanas Sireika, Kaune daug žaidimo laiko jis negavo. Kur pats tikiesi žaisti kitą sezoną?
– Aš norėčiau kilti tais karjeros laiptais ir būti pagrindinėje „Žalgirio“ sudėtyje. Manau, kad mano ir Laurynos situacijas yra pakankamai sunku lyginti, nes esame iš skirtingų sistemų. Be to, žinome, kad L. Birutis šį sezoną žaidė su kelio trauma, todėl jo pasirodymą vertinti būtų net nelabai gražu. Galiu kalbėti tik apie save ir savo pasirodymus. Kitais metais tikrai noriu būti „Žalgiryje“ ir iš naujo įrodinėti savo vertę, bet sprendimas galų galiausiai bus jų.
Jeigu aš „Žalgiryje“ pasirodyčiau gerai, greitai pritapčiau prie sistemos ir viską įsisavinčiau, gal įvyktų dar vienas mano sužydėjimas. O jeigu treneriai ir vadovybė manys, kad man geriau dar metus praleisti kur nors kitur, tada taip ir bus. Dabar sunku tai vertinti, nenoriu per daug spekuliuoti.
Bet savaime aišku, kad man, kaip krepšinkui, norisi kilti į kuo aukštesnį lygį ir tuo pačiu metu tobulėti. O tobulėji tu tada, kai žaidi prieš geriausius ir stipriausius varžovus.
– Praėjusią vasarą prieš patekdamas į „Žalgirį“ dalyvavai Los Andželo „Lakers“ klubo treniruočių stovykloje, kur nusifotografavai kartu su pačiu Magicu Johnsonu. Vis dar pasvajoji apie NBA lygą?
– Taip, mano norėtųsi ten žaisti. Kas be ko, NBA vis tiek yra stipriausia pasaulyje krepšinio lyga. Ta svajonė nežinau, kiek reali, kiek nereali, bet norėtųsi išbandyti savo jėgas ten.
– Jau šią savaitę išskrendi į JAV, kur ne tik treniruosiesi, bet ir vasarą kelsi vestuves su savo išrinktąja amerikiete Laura. Ar suspėsi į Lietuvos rinktinės stovyklą, jei būsi iškviestas?
– Viskas pakankamai atidžiai buvo išdėliota. Tiek vestuvių data, tiek ir medaus mėnuo buvo atitinkamai pasirinkti. Jeigu mane pakviestų, užtektų laiko ir vestuves atšokti, ir pasiilsėti su žmona, ir pasitreniruoti bei pasiruošti stovyklai.
– O kaip pats vertini savo šansus būti pakviestam į tą stovyklą, kurioje bus atrenkami pasaulio čempionato dalyviai?
– Manau, šansų yra, nes šiais metais pasirodžiau neblogai ir tie apdovanojimai kalba patys už save. Bet kažkokių išankstinių išvadų nesinori daryti. Aš realistiškai žiūriu į savo galimybes – kas bus, tas bus. Jeigu pakvies, bus labai malonu, norėsiu sudalyvauti, o jeigu ne, dirbsiu toliau, kad užsitarnaučiau tą šansą ateityje.
– Lietuvos rinktinei vadovauja „Ryto“ treneris Dainius Adomaitis. Galbūt noras pasirodyti prieš jį tave dar labiau motyvavo LKL ketvirtfinaliui?
– Daug apie tai negalvojau, nemanau, kad tai turėjo kokios nors įtakos mano motyacijai, nes aikštelėje žaidžia komanda prieš komandą. O šiaip norisi kiekvieną trenerį kažkaip nustebinti ir tapti tuo siaubu ir problema jo komandai.
Visa laida „Krepšinio zona“ – vaizdo įraše.
