Apie šiuos du krepšinio vilkus sukasi Eurolygos pristatytas dokumentinis filmas „Geltonoji simfonija“, kuriame pasakojamas „Maccabi“ triumfo žygis per Senąjį žemyną.
Pasakojamas pačių šios istorijos herojų, po daugelio metų susibūrusių prie jaukaus vakarienės stalo Tel Avive.
D. Sharpas, Nikola Vujčičius, Maceo Bastonas, Guras Shelefas ir Talis Bursteinas patraukdami vienas kitą per dantį prisimena laikus, kai „geltonieji“ virto didžiausia krepšinio galybe Europoje.
Filme taip pat pateikiami atskirai nufilmuoti Š. Jasikevičiaus, naudingiausio komandos žaidėjo Anthony Parkerio, tuomečio „Maccabi“ stratego Pini Gershono, klubo prezidento Shimono Mizrahi ir kitų amžininkų prisiminimai.
O ryškiausias iš jų, be abejo, 2004-ųjų balandžio vakaras „Menora Mivtachim“ arenoje, kuomet paskutiniame TOP-16 etapo ture „Maccabi“ neįtikėtinu būdu išgelbėjo savo sezoną kartu nutildydama Arvydo Sabonio gulbės giesmę Kauno „Žalgiryje“.
Filme Š. Jasikevičius dar kartą pripažįsta, jog jo gimtojo miesto komanda tąkart žaidė geriau – tą būsimas žalgiriečių strategas pirmąsyk padarė net rungtynėms nesibaigus, kuomet likus 2 sek. iki ketvirto kėlinio pabaigos pasveikino Antaną Sireiką su pergale.
37 taškus tuomet pelnęs Šaras ir kiti „Maccabi“ žaidėjai nepamirštamą dvikovos atomazgą sutartinai apibūdina tuo pačiu žodžiu – likimas.
„Tai nebuvo sėkmė. Tai buvo stebuklas“, – apie „Žalgirio“ gerbėjų košmaruose dar sapnuojamą D. Sharpo tritaškį paskutinę kėlinio sekundę sako P. Gershonas, kuris atskleidžia, jog kitoje treniruotėje paprašė auklėtinių pakartoti tą pačią situaciją – iš dešimties bandymų nepavyko nė vienas.
Regis, išties tik likimo pirštu galima paaiškinti tai, kas tąkart dėjosi Tel Avive. Skęstančiame „Maccabi“ laive jau buvo kilęs chaosas – pasirodo, perdavimą iš už galinės linijos per visą aikštę D. Sharpui atlikusio G. Shelefo net neturėjo būti aikštėje.
„Daug kas manęs paskui klausinėjo: Gurai, ką tu sau galvojai paėmęs kamuolį į rankas? O aš galvojau, ką darysiu su visais tais bilietais į finalo ketvertą, kurių buvau pripirkęs draugams“, – juokiasi G. Shelefas.
O pagrindinis „Maccabi“ didvyris D. Sharpas tikina, jog net anapus Atlanto jis pirmiausia yra žinomas kaip „to tritaškio“ autorius.
„Jeigu prekybos centre kas nors pasiūlo Negyvosios jūros druskos, po akimirkos mane atpažįsta. Neįtikėtina, bet tą metimą man primena visur, kur bebūčiau – nuo Floridos iki Ohajo“, – seniai matytiems komandos draugams pasakoja amerikietis.
Tuomet jis išplėšė pratęsimą (94:94), kurio jau nė vienas nebegalėtų atpasakoti – papildomos 5 min. tebuvo formalumas. „Maccabi“ laimėjo 107:99 ir „Žalgirio“ sąskaita pelnė teisę ginti namų sienas Eurolygos finalo ketverto turnyre Tel Avive.
Kaip sutartinai tvirtina buvę krepšininkai, mistiška pergalė prieš A. Sabonio vedamą Kauno klubą panaikino visą spaudimą – po to jau niekas nebeabejojo, kuo baigsis kova dėl Eurolygos trofėjaus.
Antrasis sezonas buvo daug lengvesnis „Maccabi“, kuriame dar ryškiau švietė Š. Jasikevičiaus žvaigždė – lietuvis buvo pripažintas naudingiausiu 2005-ųjų finalo ketverto turnyro Maskvoje žaidėju.
Reiklumu jau tada pagarsėjusio buvusio komandos draugo trenerio karjera tampa dar viena tema pašnekesiui per bendrą vakarienę Tel Avive.
Linksmai nusiteikę „Maccabi“ veteranai iškelia klausimą, kas būtų, jei Šaras-žaidėjas patektų į Šaro-trenerio vadovaujamą komandą.
„Po pirmos treniruotės kiltų peštynės. O paskui jie kartu nueitų išgerti“, – nusprendžia „Maccabi“ generaliniu vadybininku dabar dirbantis N. Vujčičius.
