Geresnėje Eurolygos turnyro lentelės pozicijoje už „Žalgirį“ esančio Milano komandos atstovų pozicijos šia tema – vieningos. Tiek „AX Armani“ treneris Simone Pianigiani, tiek M. Kuzminskas tvirtino, kad pagal demonstruojamą žaidimą Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai galėtų būti kur kas aukščiau, nei dabar užimama 10-oji vieta.
„Manau, kad „Žalgiriui“ keliose rungtynėse iš eilės nepasisekė, o mums – pasisekė, nes keletą kartų laimėjome keliais taškeliais. Ir mūsų treneris teisingai pasakė, kad ta žalgiriečių užimama vieta neatspindi komandos žaidimo.
„Žalgirio“ arenoje žaisti visuomet sudėtinga visiems. Net ir patiems žalgiriečiams, kai susirenka tiek žiūrovų – atsiranda papildomas spaudimas jiems. Manau, bus geros ir įtemptos rungtynės, gražus krepšinis“, – Kauno oro uoste kalbėjo M. Kuzminskas, netrukus sulaukęs ir daugiau klausimų tiek apie asmeninį pasirodymą šiame sezone, tiek apie A. Gudaiti, tiek apie Milano komandą.
– Kas jums leidžia tikėtis, kad Milano komanda galbūt išsiveš pergalę iš Kauno – skirtingai nei buvo praėjusiais metais? Kas pasikeitė jūsų ekipos žaidime?
– Pernai, kiek pamenu, pirmoje rungtynių pusėje laikėmės, tačiau vėliau mus „perlaužė“. O šiemet, sakyčiau, apskritai komanda individualiai iš savęs yra stipresnė. Manau, kad esame stipresni ir komandiškai – ta pati atmosfera rūbinėje, aikštelėje – yra geresnė.
Pernai atvykdavome turėdami minčių, kad kuo mažiau pralaimėti arba tiesiog kovoti, o dabar vykstame su mintimis laimėti. Labai daug pridėjo Mike'o Jameso atvykimas, Vladimiras Micovas išgyvena savo renesansą. Aišku, trūksta traumuoto Nemanjos Nedovičiaus. Apskritai ši savaitė buvo įdomi, nes trūksta traumuotų žaidėjų, negalėjome turėti pilnaverčių treniruočių. Bet savo problemas pasilaikykime sau.
– Kaip pats vertinate savo sezono pradžią?
– Na kol kas „buksuoju“, bet tų duobelių pasitaikydavo visą laiką. Taip būna visiems, ne tik krepšininkams – būna ir kitiems sportininkams. Tačiau džiugina komandiniai rezultatai ir Italijos čempionate, ir Eurolygoje.
– Kuo ypatinga ta „ketvirta“ sunkiojo krašto puolėjo pozicija aikštėje, kodėl kamuoliai dažnai nepasiekia jūsų?
– Na, kiekvienoje komandoje yra savų akcentų. Nežadu dėl to skųstis – sezonas ilgas ir visko čia bus. Paskutinėse dvejose rungtynėse buvo šiek tiek geriau. Treneriai žiūri, akcentuoja – turime daugybę stiprių vietų, daug individualiai stiprių žaidėjų, būna kitų atakos užbaigimo variantų. Tačiau dėl to neišgyvenu, nes yra daug kitų būdų padėti komandai – skubėti į puolimą, kovoti dėl kamuolių, tiesiog stovėti ten, kur turi stovėti.
– Ar žaidimas sunkiojo krašto pozicijoje patį, kaip krepšininką, kažkuo keičia?
– Ne, aš vis tiek darau tai, ką moku geriausiai ir ateityje tikrai planuoju pažaisti lengvuoju krašto puolėju. Stengiuosi neprarasti tų įgūdžių. Nereikia tos pozicijos sureikšminti, kol laimime yra viskas gerai.
– Kaip sekasi progresuoti Artūrui Gudaičiui?
– Svarbiausia, kad jis susitvarko psichologiškai, pataiko baudas, žaidžia stabiliai. Prieš keletą metų sakiau, kad Artūro vieta su jo duomenimis yra NBA. Ten jam būtų tobula terpė, kadangi jam reikia pozityvo, kad jį palaikytų. Čia Milane taip pat yra pozityvi aplinka, net ir po pralaimėjimų negauname velnių. Dėl to manau, kad NBA jam labai tinka – viskas ten daroma per pozityvą.
– Gal per FIBA „langą“ užsibūsite namuose?
– Nežinau, kiek dienų bus laisvų, gal viena, o gal dvi... Gal, jeigu laimėsime, bus keletas laisvų dienų ir pavyks pasilikti ilgiau.
– Žalgiriečiai dabar neretai žaidžia su dviem aukštaūgiais – su Antanu Kavaliausku ir Brandonu Daviesu. Kokių variantų tokiu atveju gali būti iš jūsų pusės?
– Manau, kad čia jau bus trenerių taktiniai sprendimai. Nes jei Antanas žaistų „ketvirtu“ numeriu, jis turėtų ūgio pranašumą prieš mane po krepšiu, kaip ir prieš Jeffą Brooksą. Bet kai mes puolame, tokiu atveju esame greitesni. Mes abu esame buvę ir, tikiuosi, būsimi „treti“ numeriai.
– Kokią įtaką turi tai, kad Kauno komandoje negali žaisti Paulius Jankūnas?
– Taip, Paulius yra jiems labai svarbus žaidėjas, bet komandos sudėtis nėra tokia, kad iš karto griūtų. Treneris Jasikevičius sėkmingai įtraukia ir jaunesnius žaidėjus, tą patį Lauryną Birutį. Taigi, nemanau, kad būtų bėdų, kai vienas ar kitas žaidėjas iškrenta.
– Koks įspūdis atvykus į Kauną?
– Geras, labai geras. Komandos draugai sako, kad šaltoka, bet aš jiems sakau, kad čia yra „barbekiu“ oras.
– Širdies reikalai, kas naujo tame fronte?
– Aš koncentruojuosi tik į rytojaus rungtynes.
– Gal apsuko galvą kokia nors italė?
– Apsuko galvą tik krepšinis.
