R. Stipčevičius – aktyvus socialinių tinklų vartotojas. Pastaruoju metu jo sekėjų būrys gerokai išaugo – po praėjusią savaitę paskelbtos žinios apie krepšininko atvykimą į „Rytą“, 186 cm ūgio gynėju susidomėjo nemažai lietuvių.
„Gavau daugybę žinučių iš pažįstamų žaidėjų Kroatijoje, Italijoje. Ir labai daug „Ryto“ gerbėjų sveikinimų – tiek daug, kad net nustebau. Gal nespėjau visiems asmeniškai atsakyti, bet esu nuoširdžiai dėkingas už tokį šiltą sutikimą“, – sakė Lietuvos vicečempionų naujokas.
Į paskutinę „Ryto“ komplektacijos naujieną reagavo ir Ispanijos pirmenybėse šiuo metu rungtyniaujantis M. Popovičius, kurį su R. Stipčevičiumi sieja nacionalinės komandos rūbinę peržengusi draugystė.
„Popas man parašė, kad pasirinkau teisingą šalį, ir palinkėjo sėkmės“, – pasakojo kroatas.
Ar bičiulis pasirinko ir teisingą ekipą, 36-erių Fuenlabrados „Montakit“ veteranas galbūt ir nesiryžtų tvirtinti – M. Popovičius 2006-2008 bei 2011-2013 metais žaidė „Žalgiryje“ ir buvo tiek pat gerbiamas Kaune, kiek nemėgstamas Vilniuje.
Dviejų Lietuvos klubų priešprieša dabar – tik penas kroatų tarpusavio pokštams. Nors galėjo būti, kad vienas prieš kitą jie būtų stoję Lietuvos krepšinio lygos (LKL) kovose. Mat R. Stipčevičių praeityje medžiojo ir ankstesnė „Ryto“ vadovybė.
2010 metais po gero sezono „Zadar“ (Kroatija) komandoje ir debiuto pasaulio čempionate taikliarankis žaidėjas buvo kviečiamas į Eurolygoje tuo metu žaidusį Vilniaus klubą, bet pasirinko savo tėvynės grandų Zagrebo „Cibona“ stovyklą.
Su nedidele išimtimi Turkijoje, visa tolesnė R. Stipčevičiaus karjera rutuliojosi Italijoje, kur atakų organizatorius atstovavo penkiems klubams, įskaitant Milano „Olimpia“. Pastaruosius tris sezonus jis praleido Sasario „Dinamo“.
„Kas ten žino, kodėl taip susiklostė, kad Lietuvoje nepasirodžiau anksčiau. Net pats to negalėčiau pasakyti. Gal taip ir geriau – atvykti, kai esu pačiame jėgų zenite. O tuomet tiesiog gyvenimas mane vedė labiau į pietus“, – prisiminė R. Stipčevičius.
Regis, pirmą kartą nuo Viduržemio jūros baseino nutolęs snaiperis yra užkietėjęs šilto klimato gerbėjas. Nereikia nė laukti žiemos speigų – dabartinėje Slovėnijoje gimusį žaidėją gūžtis verčia ir lietuviškas ruduo.
„Viskas man čia vis dar nauja, o ypač – šaltis. Vos atvažiavęs ėmiau sirguliuoti. Bet nieko, prisitaikysiu“, – drąsinosi praėjusį ketvirtadienį į Vilnių atskridęs krepšininkas.
Svarbiau ne tai, kaip R. Stipčevičiui seksis priprasti prie odą gnaibančios temperatūros ir darganos. Pagrindinis klausimas – ar kroatas įneš tvarkos ir ramybės į koją susižeidusio Chriso Kramerio mažiausiai mėnesiui netekusios ekipos puolimą.
„Per kelias dienas komandos žaidimo neperprasi. Nieko nepadarysi, man tikrai reikės laiko. Tačiau aš jau turiu patirties, kaip įsilieti į naują komandą sezono metu. Manau, netruksiu susidoroti“, – sakė įžaidėjas, prieš penkerius metus panašiomis aplinkybėmis papildęs Bursos „Tofaš“ (Turkija) kolektyvą.
Tai – ne vienintelė patirtis, kuri gali praversti naujokui. Praeityje jis yra žaidęs tiek prieš „Rytą“, tiek prieš „Žalgirį“. O su Lietuvos rinktine varžytis teko ne kartą.
Susidūrė R. Stipčevičius ir su dabartiniu pastarosios strategu Dainiumi Adomaičiu – praėjusį rugsėjį Osijeke daugumą pajėgiausių žaidėjų subūrę kroatai netikėtai 83:84 nusileido ne stipriausios sudėties lietuviams.
Bet tai nebuvo pirmas sykis, kai R. Stipčevičius išgirdo būsimo savo trenerio pavardę. Save jis vadina krepšinio fanatiku – tvirtina sekantis visas krepšinio naujienas ir žinantis daugybę lietuvių žaidėjų bei trenerių.
„Aš gyvenu krepšiniu, jis – didelė mano gyvenimo dalis. Pats esu žaidęs prieš daugelį lietuvių, kitus bent jau esu matęs. Daugiau ar mažiau esu susipažinęs su Lietuvos rinktinės žaidimo sistema, ir man ji tikrai patinka. Neabejoju, kad jei kur nors reikėtų statyti paminklą Europos krepšiniui, Lietuva būtų tam geriausia vieta.
Pats esu kilęs iš buvusios Jugoslavijos regiono, o ten kiekvienas treneris mėgsta kontroliuoti pačias smulkiausias detales. Visada sakau, kad krepšinis – protingų vyrukų žaidimas. Ypač aukštame lygyje. Tad perimti naujo trenerio žaidimo sistemą „Ryte“ man neturėtų būti sunku“, – dėstė R. Stipčevičius.
Atrodo, tokios pačios nuomonės yra ir D. Adomaitis. Specialistas Krepšinis.lt teigė vien iš naujo gynėjo jam užduodamų klausimų galintis spręsti, kad į komandą atvyko krepšinį kaip savo penkis pirštus išmanantis žaidėjas.
„Ryto“ vairininkas buvo patenkintas ir R. Stipčevičiaus debiutu – nepaisant neigiamo naudingumo. Vos atkeliavęs į Lietuvą, pastarasis išbėgo į aikštę praėjusio savaitgalio rungtynėse su Prienų „Skycop“.
„Neskaitant nepataikytų metimų, kas yra visiškai suprantama žinant jo situaciją, Rokas žaidė neblogai. Jam būnant aikštėje mes visi žaidėme geriau, nes jis moka kontroliuoti komandą. Kiekvieną dieną jis vis geriau perpranta sistemą, vis geriau žino, kur būti ir ką daryti. Stipčevičius – patyręs, aukšto intelekto koeficiento žaidėjas“, – auklėtinį apibūdino D. Adomaitis.
Treneris teigė numatantis vieninteliu tikru komandos įžaidėju tapusiam kroatui svarbų vaidmenį antradienio Europos taurės turnyro dvikovoje su Kazanės „Uniks“ (Rusija).
Vilniečių žaidimas kol kas banguoja tiek tarptautiniame, tiek vietiniame fronte. R. Stipčevičius įsitikinęs, jog tai – lengvai paaiškinama problema, kurią jis pats padės išspręsti.
„Normalu, kad sezono pradžioje komanda stringa. Juk joje – nemažai lietuvių jaunimo, nauji legionieriai. O dar kapitonas iškrito dėl traumos. Manau, ilgainiui ši ekipa tikrai gali augti“, – viltingai nusiteikęs legionierius.
