Penktadienį, kai stos prieš buvusią savo komandą Kauno „Žalgirį“, L. Lekavičius negalės būti tikras, ko tikėtis.
3, 10 ir 23 – tiek minučių per pirmas trejas Eurolygos rungtynes aikštėje praleido lietuvis.
Gera bent jau didėjimo tendencija, kurią galbūt paskatins 16 taškų, kuriuos įžaidėjas praėjusiame ture sumetė į Las Palmaso „Gran Canaria“ (Ispanija) krepšį.
Nors praėjusiame sezone buvęs žalgirietis retai kada gaudavo progų blykstelėti, „Panathinaikos“ pasinaudojo jo sutartyje numatyta galimybe pratęsti bendradarbiavimą dar metams.
Graikijos čempionai apskritai vengė didelių permainų, o svarbiausiąja tapo Mike'o Jameso ir Keitho Langfordo rokiruotė. Pastarasis iškart tapo Atėnų ekipos puolimo lyderiu, bet nuo to komandos žaidimas, anot L. Lekavičiaus, mažai keitėsi.
„Pokyčiai nebuvo dideli – kai kas išėjo, kai kuo pasipildėme. Bet branduolys liko tas pats: Nickas Calathesas, Jamesas Gistas. Ir žaidimo stilius liko vienodas“, – teigė gynėjas, prieš dvikovą su Šarūno Jasikevičiaus kariauna plačiai papasakojęs apie savo situaciją Atėnuose.
– M. Jamesas mėgdavo ir pats valdyti kamuolį. Jam nebelikus, daugiau erdvės atsiranda jums? – paklausėme L. Lekavičiaus
– Galbūt taip. Mike'as galėjo rungtyniauti ir įžaidėju. Šiuo metu kito atsarginio įžaidėjo nėra, K. Langfordas atakas gali pradėti tik iš bėdos, bet vis dėlto jis – labiau metikas, taškų mašina.
– Treneris X. Pascualis prieš sezoną žadėjo didesnį minučių skaičių?
– Tokio konkretaus pažado nebuvo. Bet, manau, ir taip aišku. Jeigu treneris pasitikėjo manimi ir pratęsė kontraktą, manau, minučių bus daugiau. Kol kas mano žaidimo laikas vis dar banguoja – būna daugiau, būna ir mažiau. Tačiau tai – dar tik sezono pradžia, dar stengiuosi įsivažiuoti. Manau, forma po truputį kyla, viskas turėtų būti gerai.
– Nuo ko priklauso tos žaidimo laiko bangos?
– Kažkiek – nuo konkrečių varžovų. Kitas dalykas, man nelabai paranki „Panathinaikos“ gynybos sistema, kurioje labai dažnai reikia keistis dengiamaisiais. O gal tiesiog man dar trūksta laiko, juk rugsėjį buvau išvykęs į rinktinę žaisti pasaulio čempionato atrankos rungtynių. Grįžus teko iš naujo prisiminti visus derinius, sistemą. Bet įsivažiuoju, dabar jaučiuosi labai gerai tiek treniruotėse, tiek rungtynėse.
– Galima suskaičiuoti, kiek derinių turi X. Pascualis?
– Manau, kad tai neįmanoma. Prieš kiekvieną varžovą jis sugalvoja kažką naujo, prieš kiekvieną mačą pasipildome naujomis schemomis. Bet, žinoma, daug panašumų išliko iš praėjusio sezono, todėl man suvirškinti viską jau lengviau.
– Ko pirmiausia iš jūsų prašo treneris „Panathinaikos“ klube – taškų ar rezultatyvių perdavimų?
– Labiau prašo perdavimų. „Žalgiryje“ Šaras sakydavo, kad pats atakuočiau, čia treneris nori, kad labiau kontroliuočiau komandą, „skaityčiau“ žaidimą. Bet, žinoma, reikalingi ir taškai.
– Pastebite panašių dalykų, kuriuos Š. Jasikevičius galėjo perimti būtent iš buvusio savo trenerio „Barcelona“ klube X. Pascualio?
– Panašumų tikrai yra tiek treniruočių procese, tiek pasiruošime rungtynėms.
– O L. Lekavičiui yra ko perimti iš N. Calatheso ar vis dėlto jūs – pernelyg skirtingi?
– Nežinau, man atrodo, kad perimti jo sugebėjimo perduoti kamuolį neįmanoma. Tai – talentas. Gali dirbti, kiek nori, bet čia – įgimti dalykai.
– Kitaip nei „Panathinaikos“, „Žalgiris“ tarpsezoniu pakeitė kone pusę komandos. Kaip atrodo naujoji sudėtis?
– Mačiau beveik visas kauniečių rungtynes. Ir man pasirodė, kad niekas pernelyg nepasikeitė. Tas pats treneris, ta pati sistema, tik nauji atlikėjai. Ir pernai pradžia jiems buvo sunkesnė, bet jie tikrai įsivažiuos ir bus geri kaip ir praėjusiais metais. Kalbant apie gynėjus, Nate'as Woltersas yra labai agresyvus puolime, atakuoja kiekvienoje žaidimo du prieš du situacijoje. Thomasas Walkupas puikiai ginasi, kaip ir kiti žaidėjai. Manau, jie kompensuoja „Žalgirio“ netektis.
– Ko pasimokėte iš savo pirmųjų metų gyvenimo Atėnuose ir dabar nebekartojate?
– Smagu, kai viską žinai, mažiau reikia naudoti navigaciją. Žinau, kur važiuoti, kur pavalgyti, kur leisti laiką. Jaučiuosi Atėnuose jau beveik kaip namie – ne visai, bet bent jau pažįstu miestą. Ir dar smagu, kad dabar kaimynystėje visai netoli nuo manęs gyvena lietuvis – Jonas Mačiulis. Prieš sezoną buvome tris ar keturis kartus susitikę, nuėjome pavalgyti. Dabar susimatome rečiau, nes komandų tvarkaraščiai skiriasi. Bet dar bus progų.
– „Panathinaikos“ krepšinio sekcija kitais metais švęs 100 metų sukaktį. Ar tai sustiprina spaudimą patekti į Eurolygos finalo ketvertą?
– Ne, apie tai kol kas niekas nekalba: nei klubo prezidentas, nei kiti. Manau, būtų neteisinga taip anksti imti galvoti apie tokius dalykus. Be to, šio sezono Eurolygoje apskritai sunku ką nors prognozuoti: komandos tikrai sustiprėjo, pavyzdžiui, „Barcelona“, Stambulo „Anadolu Efes“, Tel Avivo „Maccabi“. Atrodo, gal 13 komandų galėtų žaisti atkrintamosiose varžybose, nes visos – pakankamai stiprios. Nėra ko nuvertinti, nėra ko iškelti į padebesius.
