Tai – Rimanto Grigo žodžiai, ištarti 2008-ųjų rudenį, apie ką tik Kauno „Žalgirio“ komandoje puikiai debiutavusį 17-metį Donatą Motiejūną, kuris BBL rungtynėse su Rygos ASK solidžiai pakeitė dėl nederamo elgesio suspenduotą Tanoką Beardą: jaunuolis per 22 minutes pelnė 15 taškų ir rezultatyvumu nusileido tik Marcusui Brownui.
Donatas pagrindinės „Žalgirio“ komandos marškinėlius apsivilko ir kitą dieną, kai žaliai balti 102:88 nugalėjo Šiaulių „Šiaulius“, bet vėliau, kai klubo vadovai T. Beardui atleido jam jo kaprizus, D. Motiejūnas grįžo į dublerių gretas.
„Iš mano pusės žvelgiant ten viskas kaip ir ekspromtu buvo. Aš žaidžiau dubleriuose ir atėjo R. Grigas. Jis pasakė, kad trūksta žaidėjų, pakvietė ateiti. Aš tikrai negalvojau, kad gausiu žaisti ar kažką. Bet pasitaikė BBL rungtynės, mes pirmavome ir mane labai greitai įleido į aikštę. Stengiausi padėti kiek įmanoma ir mes užtikrintai laimėjome“, – savo prisiminimais iš debiuto „Žalgiryje“ su Krepšinis.lt pasidalino D. Motiejūnas.
Per vieną vasarą – du sidabro medaliai
Jam, skirtingai nei dabartinei 20-mečių rinktinei, kuri aštuntfinalyje 70:75 nusileido Ispanijai ir iškrito iš kovos dėl prizinių vietų, su jaunimo komandomis pavyko laimėti du Europos čempionatų medalius.
Lygiai prieš 10 metų 17-metis D. Motiejūnas iš pradžių buvo išrinktas 18-mečių čempionato MVP ir pasidabino pirmu sidabro medaliu, o tuomet nieko nelaukdamas išskubėjo į jau įsibėgėjusias 20-mečių pirmenybes, kuriose taip pat iškovojo sidabrą.
„Daug atsiminimų, turbūt viena įspūdingiausių vasarų mano karjeroje. Kaip jaunam žaidėjui tai buvo kažkas nerealaus – žaisti ir už bendraamžius, ir už dvejais metais vyresnius. Du sidabro medaliai per vieną vasarą – tai, sakyčiau, visai neblogas pasiekimas tuo metu“, – pasakoja 27-erių metų aukštaūgis.
Sėkminga vasara įkvėpė dar daugiau jėgų ir pasitikėjimo. 18-metis D. Motiejūnas netrukus jau griežė pirmu smuiku ir LKL, kur atstovaudamas Kauno „Aisčiams“ rinko po beveik 20 taškų ir tapo naudingiausiu pirmojo rato žaidėju.
„Man tai buvo labai svarbus žingsnis. Kadangi prieš tai žaidžiau NKL, o LKL – jau profesionalų lyga. Tuo metu dar nebuvau apsisprendęs, kokia bus ateitis – ar tai bus „Žalgiris“, ar kokia užsienio šalis. Ta patirtis man tikrai labai daug davė. Džiaugiuosi treneriu Dariumi Dikčiumi, jis man suteikė visišką laisvę“, – taip 18-mečio siautėjimą LKL paaiškina jis.
Nenuostabu, kad po tokio įspūdingo sezono D. Motiejūnas patraukė užsienio komandų dėmesį ir kitą rudenį jau vilkėjo Trevizo „Benneton“ aprangą.
„Turbūt Italija man padarė didžiausią įtaką ir kaip asmenybei, ir kaip žaidėjui. Buvau jaunas, tai Italijoje turėjo pirmas ateiti ir paskutinis išeiti iš treniruočių, kurios vykdavo po 2 val. 30 min. du kartus per dieną. Po trijų mėnesių neturėjau jėgų nieko daryti. Tiesiog valgydavai-miegodavai-dirbdavai. Tada supratau, kas tai yra profesionalus krepšinis ir legionieriaus karjera“, – trejus metus Italijoje apibendrina Donatas.
Kadangi „Benneton“ nelaimėjo bilieto į Eurolygą, D. Motiejūnas nusprendė, kad jam pats laikas keisti aplinką, ir persikėlė į Lenkiją, kur gynė Gdynės „Asseco Prokom“ spalvas.
„Vis tiek mano planas buvo važiuoti į NBA ir dėl to aš nelikau Trevize. Norėjau ten patekti iš Eurolygos. Treneris Tomas Pačėsas manęs laukė išskėstomis rankomis ir padėjo derybose. Viskas labai greitai išsisprendė ir aš atsidūriau pas juos. Eurolyga yra antra stipriausia pasaulyje krepšinio lyga ir sunku joje žaisti. Mūsų grupė buvo tikrai nelengva, teko žaisti su „Barcelona“, Sienos „Montepaschi“, Liublianos „Olimpija“ ir aš gavai daug patirties“, – savo pasirinkimu nesigaili D. Motiejūnas.
Lietuvos krepšininkas buvo vienas „Asseco Prokom“ lyderių, o geriausių jo pasirodymų Eurolygoje rodikliai buvo iškalbingi: 26 pelnyti taškai ir 21 atkovotas kamuolys.
Tuomet D-MO išplaukė į dar platesnius vandenis: jis NBA naujokų biržoje buvo pašauktas 20 numeriu ir išsikraustė už Atlanto. Ten jo karjera klostėsi permainingai – buvo ir komandiruočių į NBDL, ir labai smagių pakilimų bei puikių metų Hjustono „Rockets“ gretose, bet galiausiai viską sujaukė nugaros trauma.
„Jeigu sakot, kad „Žalgirį“ nuteisėjauja...“
Po patirtos traumos NBA klubai į D. Motiejūną ėmė žiūrėti labai atsargiai ir lietuvis iš Vakarų pasuko į Rytus – iškeliavo į didžiąją Kiniją.
Praėjusį sezoną su Šandongo „Golden Stars“ Donatas pasiekė CBA lygos pusfinalį, kuriame apmaudžiai suklupo 3:4.
3 mln. JAV dolerių per šešis mėnesius uždirbęs D. Motiejūnas sudarė legionierių tandemą su gerai pažįstamu Ty Lawsonu ir vidutiniškai rinko po 23 taškus ir 12 atkovotų kamuolių per rungtynes.
„Krepšinis labai greitas. Labai daug panašumų į NBA, jie stengiasi panašėti į ją. Kinija – vienintelė valstybė be JAV, kurioje žaidžiami 12 minučių kėliniai. Aišku, yra įdomių nuostatų: abu komandų užsieniečiai negali nei pradėti, nei pabaigti rungtynių būdami kartu aikštėje – tik antrą ir trečią ketvirčius leidžiama. Kad ir kaip paimsi, aš vis tiek žaidžiu apie 30 min. be keitimo.
Šiemet CBA lygą laimėjo Liaoningo „Flying Leopards“ komanda su buvusiu NBA žaidėju Brandonu Bassu. Jie dar turėjo 6-7 rinktinės žaidėjus. Taigi, kas turi geriausius vietinius žaidėjus, tas ir laimi. Turiu omeny, užsieniečiai daug ką reiškia, bet vis tiek – reikia ir kinų pagalbos.
Man buvo labai įdomu, kaip atlaikys kūnas, nes kai žaidžiau pas „Pelicans“, ten būdavo 16-18-20 minučių. Dėka trenerio Virginijaus Mikalausko Kinijoje žaidžiau po 30-40 min. ir viskas buvo gerai. Mane puikiai paruošdavo rungtynėms ir neturėjau jokių problemų, nepraleidau nė vienos treniruotės, išskyrus vieną, kai sirgau. Iš viso 12 draugiškų ir 48-i mačai sezone – irgi nemažai kaip per šešis mėnesius“, – tuo, kad nebejaučia jokių traumos padarinių, džiaugiasi D. Motiejūnas.
Tiesa, Kinijoje krepšinis tam tikromis akimirkomis primena ir regbį ar ledo ritulį – teisėjai leidžia labai kietą žaidimą. Tai supratęs D. Motiejūnas iškart pasirūpino apsaugomis.
„Kai atvažiavau ir sužaidžiau kelerias pirmas rungtynes, supratau, kad be paminkštinimų nieko nebus. Vietos prie klubo būdavo mėlynos iš abiejų pusių. Tai ėmiau dėvėti šortus su specialiomis apsaugomis, didesnius marškinėlius su apsaugomis.
Matot, yra taip, kad Kinijoje kiekvienoje komandoje yra vienas labai nešvarus žaidėjas. Gerai, kai toks žmogus – tavo komandoje, bet kai jis priešininkų... Ir teko su tokiais susidurti. Buvo, kad žaidžiam, perimu kamuolį, o man koją kiša vidury aikštelės. Jį išvarė iš aikštės, bet tai protas jo kur? Specialiai iš nugaros spiria per koją, konkrečiai. Tai buvo keletas tokių situaciją, kai ir treneris jau šoko, norėjo mane ginti.
Jeigu sakot, kad kai kada „Žalgirį“ nuteisėjauja, tai reikėtų mūsų rungtynes pasižiūrėti. Kartais tiesiog sunkiai suvokiama. Kai kurie teisėjai tai nežinau... Nesinori pyktis, nes žinau, kad jei aprėksiu, apšauksiu, man blogiau bus, nes jie vis tiek šnekasi tarpusavyje.
Buvo suskaičiuota, kad kai kuriose rungtynėse prieš mus buvo 20-25 neteisingi švilpukai. Keliuose mačuose teko priminti teisėjams, kur žaidžiame. Priėjau, parodžiau savo baltus marškinėlius ir angliškai pasakiau, kad čia mes namie žaidžiame, o tu ne į tą pusę švilpi. Retai pasitaisydavo“, – Kinijos krepšinio teisėjavimo subtilybes atskleidė jis.
Ar kinai žino Lietuvą?
Paklaustas, ar kinai jį atpažįsta ir prašo arba bendros nuotraukos, arba autografo, D. Motiejūnas pasidalino viena gražia istorija.
„Kinijoje atributikos beveik nėra ir, manau, to dar labai trūksta iki NBA. Bet tikrai nemažai žmonių atpažįsta, nustebina. Vienas turbūt iš netikėčiausių dalykų buvo, kai išvykinėjau iš Kinijos, porą dienų pasilikau Pekine tam, kad nuvažiuočiau prie Didžiosios kinų sienos, nes pražaidžiau metus ir neturėjau progos jos pamatyti.
Kitą dieną susidėjau daiktus, 8 lagaminus ir vienas autobusu važiavau į oro uostą. Atėjo žmogus, padėjo, nuvežė, iškrovė viską, pridavėme daiktus. Aš taip stoviu, stoviu ir ištraukiau jam arbatpinigių. Bet jis atsisakė juos paimti. Sako: „Gal galiu su tavimi, Motiejūnai, nuotrauką pasidaryti?“ Net žagtelėjau, paklausiau, ar jis rimtai. Jis papasakojo, kad dar nuo Hjustono laikų yra labai didelis mano fanas. Tai jis taip džiaugėsi žmogus paskui.
Taip kad buvo tikrai malonių momentų. Buvo ir su „Rockets“ marškinėliais atėję gerbėjai, kad pasirašyčiau ant jų. Labai malonu, kad pažįsta, kad serga. Malonus jausmas“, – šypsosi jis.
Kitą sezoną į Šandongą nebegrįš T. Lawsonas, su kurio Donatas buvo radęs bendrą kalbą. Jį pakeis Andrew Goudelockas, kurį Donatas taip pat pažįsta, iš Milano „Olimpia“ ekipos.
„Taip, mes pirmus metus, kai su „Vipers“ laimėjome NBDL, kartu žaidėme. Esame pažįstami. Jis prieš dvi-tris savaites man parašė žinutę ir klausė, kaip miestas, kaip kas, kaip komanda. Pasišnekėjome, jis sakė, kad greičiausiai sutiks su pasiūlymu. Tai atrašiau, kad laukiam atvykstant.
Kokie bus tikslai? Manau, tikrai ne prastesni nei šiemet. Aišku, nusimato daug darbo, kadangi vienas pagrindinių Kinijos žaidėjų Dingas Yanyuhangas (dukart iš eilės CBA sezono MVP – Krepšinis.lt) tikriausiai važiuos į NBA, kiek aš žinau. Taip kad bus papildomas krūvis mums“, – svarstė jis.
Pasiteiravus, ar Kinijoje garsi Lietuvos krepšinio mokykla, D. Motiejūnas pasitelkė konkrečius pavyzdžius.
„Kinai žino Lietuvą labai gerai – ir dėl Jono Kazlausko, ir dėl mūsų pasiekimų olimpinėse žaidynėse. Jie ir patys supranta, kad mes su 3 milijonais gyventojų esame FIBA reitingo penketuke, o jie su 1,4 milijardo nėra net arti“, – palygino D-MO.
Pasak jo, legionieriai Kinijoje turi kiek kitokį statusą nei vietiniai žaidėjai.
„Kinai gyvenai po du. Kaip suprantu, jie taip nori. O mes po vieną. Ir turime žaisti idealiai kiekvieną dieną, nes gali būti problemų. Tai žaidi iš visų jėgų, kad nepralaimėtum 3-4 rungtynių iš eilės ir niekas neateitų su raštu, jog gali daiktus krautis – tavo vietoje jau kitas nupirktas. Kinijoje – tikrai labai didelė konkurencija ir daug kas nori į ją važiuoti. Ten yra sunku patekti, todėl džiaugiuosi, kad man pavyko“, – teigė jis.
Jo manymu, šansų būti pastebėtam ir sulaukti rimtesnių pasiūlymą turi ir Mindaugas Kupšas, kuris šią vasarą leidžia antroje Kinijos lygoje.
„Tai jeigu sėkmingai pasirodys, o kodėl gi ne. Teko man žaisti pusfinalį prieš Ioannį Bourousį, kuris visi žinome, kas yra ir kiek laimėjęs, bet NBA nežaidęs.
Kelias kartus pavakarieniavome kartu. Jis pats pasakė, kad jeigu būtų žinojęs apie šią lygą prieš dvejus metus, būtų anksčiau čia atvažiavęs, o ne žaidęs Europoje. Dėl to, kokie pinigai yra ir kaip į mus žiūri. Kinai suprato, kad mūsų lygis labai aukštas, ir kuo toliau, tuo daugiau žaidėjų ima iš Europos, ne tik iš NBA. Jie yra pamišę dėl krepšinio ir tikrai viską žino, žiūri rungtynes“, – pastebėjo jis.
„Tai yra mano šalis ir mano širdis – čia“
D. Motiejūnui neišdildomą įspūdį šiemet paliko netikėtas „Žalgirio“ žygis iki pat Eurolygos finalo ketverto.
„Aš augęs ir užaugęs Kaune. Nuo vaikystės iki dabar gyvenu ten. „Žalgiris“ – man viskas, kaip ir kiekvienam tikram kauniečiui. Tas pasiekimas, trečia vieta, yra kažkas nerealaus. Tai net nenublanksta prieš 1999 m. laimėtą Eurolygos titulą“, – tikino jis.
D. Motiejūnas tiki, kad žaliai baltų vedlio Šarūno Jasikevičiaus laukia itin sėkminga karjera, gali būti, kad net NBA.
„Aš tikrai jam linkiu to, nes jis yra vienas talentingiausių trenerių, kurį man tekę matyti. Žinoma, NBA krepšinis yra šiek tiek kitoks ir jam prireiktų laiko prisitaikyti prie jo, bet kalbant apie europietišką krepšinį aš manau, kad jis greitai turėtų iškeliauti į labai pajėgią komandą“, – pritarė Donatas.
Kalbai pasisukus apie Lietuvos rinktinę, D. Motiejūnas, kuris su ja 2013 metais yra iškovojęs Europos čempionato sidabrą, prasitarė, kad dar tikrai norėtų patirti tą jausmą.
„Man dar ne 35-eri metai. Palaukite, kiek Broliams metų? 38? Ir jie dar atrankoje žaidė – ir neblogai. Bus galimybė, žaisiu, nebus – nežaisiu. Aš santykių viešai nesiaiškinu, tiesiog duodu atsaką, jeigu kas nors jo prisiprašo. Aš esu paskutinis žmogus, kuris nori ką nors viešai aiškintis.
Sergu, džiaugiuosi rinktine pastoviai. Tai yra mano šalis ir mano širdis – čia. Kaip ir sakiau, kaip mano širdis su „Žalgiriu“, taip ji ir su Lietuvos rinktine. Linkiu jai viso ko geriausio.
Būtų malonu ir olimpinėse žaidynėse sužaisti bent vieneriose. Šios kur? Tokijuje? Tai man visai prie namų. Net aklimatizuotis nereikės“, – pakiliai temą uždarė D. Motiejūnas.
Jam 2020 metais per olimpiadą Tokijuje bus 29-eri. Puiki proga įgyvendinti dar vieną tikslą.
