Pateikiame žurnalisto Yann Casseville parengto interviu vertimą į lietuvių kalbą.

– Nors „Žalgiris“ turi vieną iš pačių mažiausių biudžetų Eurolygoje, Leo Westermannas ir Axelis Toupane’as teigia, kad jūs šio fakto niekada nenaudojate kaip pasiteisinimo. Krepšinyje biudžetai nebėra tokio svarbūs?

– Prieš rungtynes tai yra svarbu, tačiau apie tai niekuomet nešneku. Nes nėra prasmės. Vien todėl, kad niekada nenoriu pralaimėti rungtynių joms neprasidėjus. Kad ir kokie skaičiai būtų, aikštėje tu visuomet turi atiduoti visas jėgas aikštėje. Ir būtent apie tai aš visuomet galvoju.

– Ar galima sakyti, kad „Žalgirio“ patekimas į Eurolygos aštuntuką būtų siurprizas?

– Ne, čia nėra kalbos apie siurprizus. Mes tiesiog bandome judėti į priekį rungtynėse po rungtynių. Ir iki šiol dar nieko nepadarėme. Taip, galime kalbėti apie kitą mačą, tačiau apie rezultatus bus galima kalbėti sezonui pasibaigus.

– Pamirškime skaičius, kalbėkime apie žaidėjus. Axelis Toupane'as atvyko iš NBA G lygos, Vasilije Micičius iš Bursos Turkijoje, Brandonas Daviesas ir Aaronas White’as Eurolygoje dar tik debiutuoja. Kartojama, kad patirtis Eurolygoje yra labai svarbi. Bet gal tai netiesa?

– Ne, viskas svarbu, patirtis visada svarbi. Sezono pradžioje labiau turėjome remtis daugiau patyrusiais žaidėjais, kokie yra Kevinas Pangosas, Paulius Jankūnas, Artūras Milaknis, Edgaras Ulanovas. Jie žino sistemą, pažįsta Eurolygą, ko iš jos tikėtis, jie galėjo tempti komandą, kuri jiems rūpi. Tačiau pamažu naujokai įsibėgėjo, nes tai yra procesas. Tikėjau, kad jie žais taip, kaip dabar.

– Vis tiek komandos pagrindas yra lietuviai krepšininkai. Šalyje, kur krepšinis toks svarbus, tai turbūt neišvengiama ir būtina?

– Aš manau, kad tai yra pats svarbiausias dalykas. Ir sirgaliai, ir tokie žaidėjai geriausiai supranta, kas čia vyksta. Lietuvoje krepšinis yra labai populiarus. Lietuvoje daug žmonių seka mūsų žaidimą, jie lėktuvais keliauja ir palaiko komandą užsienyje. Kiekviename mieste, kur nuvyktume – netgi ikisezoninėse rungtynėse Londone! Ir tai tik atspindi, kaip lietuviai myli „Žalgirį“.

Pamažu sirgaliai pripranta prie krepšininkų ir su jais leidžiasi į nuotykius. Žinoma, rezultatai labai svarbu, bet sirgaliams labai svarbu matyti ir savus krepšininkus. „Žalgiris“ yra miesto komanda, o miestas mums labai padeda finansiškai. Taip pat fanams rūpi, kaip auga jaunimas, kaip vystosi mūsų jaunimo ugdymo sistema. Ir tai yra musų klubo atskiriamasis ženklas. Jeigu galėtume, mes žaistume su 12 Lietuvos krepšininkų, tačiau kol kas tai labai sudėtinga. Esame maža šalis ir kiekvienais metais neišugdome tiek žaidėjų – dėl to reikia ieškoti pastiprinimo iš užsienio. Ir mes stengiamės surinkti grupę vyrų, kurie atsakingai ir sunkiai dirbtų, suprastų krepšinį – juk protingi žaidėjai greičiau perpranta sistemą, o tautybė čia neturi jokios reikšmės.

– Jūs turėjote išskirtinį krepšinio IQ. Ar kaip treneriui sunku vadovauti žaidėjams, kurie nejaučia žaidimo taip gerai kaip jūs pats?

– Mes turime suprasti, kaip išnaudoti kiekvieną krepšininką. Tačiau galų gale viskas susiveda į tas pačias tiesas: atiduok visas jėgas, aukokis komandai, papildomai dirbk kiekvieną dieną. Tai galioja ne tik krepšinyje, tai galioja bet kuriame darbe.

– Savo autobiografinėje knygoje minėjote, kad jums teko garbė rungtyniauti pas geriauius krepšinio trenerius, kalbėjote apie jų strategijas. Ar jūs jau mąstėte kaip treneris dar būdamas žaidėju?

– Taip, paskutiniais savo karjeros metais turbūt taip ir buvo. Ir man labai pasisekė, nes tuo metu dirbau su tokiais treneriais kaip Željko Obradovičius ir Xavi Pascualis. Jau mąsčiau apie trenerio karjerą, todėl daugiau dėmesio kreipiau į jų atliekamą darbą – ką jie daro, kodėl jie priima atitinkamus sprendimus. Jiems visada užduodavau klausimus, mėginau perprasti jų mintis. Ir dabar šiuos dalykus bandau pritaikyti savo darbe, pasižiūrėti, ar jie man tinka.

– Ar Željko Obradovičiaus įtaka jums buvo svarbiausia?

– Taip, su juo dirbdamas išmokau daugiausiai. Aš bandžiau studijuoti ką jis daro, tačiau, žiūrint iš kitos pusės, tu visada turi prisitaikyti prie to, kokius žaidėjus turi pats, kaip su jais dirbti, kaip rasti priėjimą. Bandau tai daryti „Žalgiryje“ – tu turi būti nuoširdus pats su savimi. Galų gale visi sprendimai vis tiek kris ant tavo pečių, tu su jais turėsi gyventi ir mirti.

– Kodėl sutikote pratęsti sutartį su „Žalgiriu“ dviems sezonams praėjusią vasarą, kuri buvo kupina gandų ir gandelių?

– Todėl, kad man labai patinka čia dirbti. Esama situacija – tobula man. Klubas palaiko mano sprendimus, mes judame viena kryptimi, kas yra svarbu visai „Žalgirio“ sistemai. Neradau priežasčių, kodėl turėčiau išvykti iš Kauno. Buvo pokalbių su kitais klubais, tačiau nepasiekėme susitarimo. Kad palikčiau Lietuvą, turėčiau iškeliauti į daug geresnę nei dabartinė situaciją, tačiau tokių variantų nematau.

– Jaunystėje jūs svajojote apsivilkti Lietuvos rinktinės marškinėlius. Galbūt dabar jūsų svajonė yra tapti rinktinės treneriu?

– Ne, tai nėra mano svajonė.

– Kodėl?

– Sunku pasakyti, kodėl. Aš myliu tokias organizacijas, kurių komandose esu žaidęs – „Žalgiris“, „Panathinaikos“, „Barcelona“, „Maccabi“. Tačiau kaip treneris tu negali pernelyg remtis emocijomis. Turi palaikyti gerus santykius su žaidėjais, klubo darbuotojais, prezidentu, direktoriumi, fanais. Jeigu vienas iš šių komponentų nebus išpildytas, nebus ir didelės sėkmės. Taigi, šiuo atveju sėkmės tikėtis būtų sunku. Kai esi žaidėjas, tu pasirašai sutartį su klubu ir žaidi. Kai esi treneris, atsiranda daugiau faktorių. Tu turi jausti paramą, suprasti žmones, su kuriais dirbi. Daug sunkiau būti treneriu, nes ant pečių krenta daugiau atsakomybės. Tačiau faktas, tu juk negali visą laiką likti žaidėju.

– Jūsų patirtis NBA lygoje nebuvo tokia sėkminga, ar nėra likę apmaudo, kad nepavyko prisijungti prie San Antonijaus „Spurs“?

– Nėra apmaudu. „Spurs“ manimi domėjosi, aš taip pat norėjau prisijungti, bet tai neįvyko. Aplinkybės susiklostė taip, kad šansas liko šansu, buvo sudėtinga situacija.

– Jūsų žaidėjo karjerą lydėjo skambios pergalės, kuo pats labiausiai didžiuojatės?

– Yra daug dalykų, kuriais didžiuojuosi. Draugystės, kurias sukūriau skirtingose karjeros stotelėse, yra labai svarbios. Dabar visur, kur tik keliauju, turiu gerų draugų, tai tikras malonumas.

– Ar yra momentų, rungtynių, dėl kurių labiausiai gailitės?

– Visada tokių yra, juk neįmanoma visko ir visada laimėti! Mintimis grįžtu į 2004 m. Lietuvos rinktinės kovas olimpiadoje, pusfinalio rungtynės su Italijos rinktine (91:100). Taip pat kai kurie Eurolygos pusfinaliai. Reikia pripažinti, kad tiesiog tuo metu buvo stipresnių komandų.

– Jūs teigėte, kad žavitės nugalėtojais, pavyzdžiui, Michaelu Jordanu, Michaeliu Schumacheriu, Pete'u Samprasu. Kas jūs žavi šiuolaikiniame sporte?

– Turiu mėgstamų teniso žaidėjų, tokių kaip Roger Federeris. Esu didelis golfo gerbėjas, gerbiu Tigerį Woodsą. Aš taip pat sergu už daugelį europiečių NBA. Džiaugiuosi sėkmingomis Dirko Nowitzkio, Pau Gasolio karjeromis, yra ir kitų, sėkmingai rungtyniaujančių stipriausioje krepšinio lygoje.

– Skaitant jūsų knygą jaučiasi, kad nesate iš tų, kuris mėgsta dalinti interviu apie save, gal dėl to norėjote parašyti knygą?

– Paprastai žurnalistai rašo istoriją, kurią nori parašyti, o ne pasakoja tai, kas esu iš tikrųjų. Asmeniškai daugelį žurnalistų Kaune žinau, jų didžioji dalis mano karjerą sekė tuomet, kai dar buvau žaidėjas. Su daugeliu žurnalistų mano santykiai yra geri, su kai kuriais neretai bendraujame ir be įjungtų diktofonų, tokiu būdu santykiai tampa artimesni, taip bendraujant atsiranda asmeninis pasitikėjimas.

Kaip ir kiekvienoje profesijoje, yra geresnių žaidėjų, yra prastesnių, yra sėkmingi treneriai, ir ne tokie talentingi. Taip pat ir žiniasklaidoje dirba įvairūs žmonės. Man atrodo, kad daugelis su laiku tampa profesionalesni, o galbūt ir ne, aš nežinau (juokiasi).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Krepsinis.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (24)