Sausio 19-ąją savo 44-erių metų gimtadienį atšventęs strategas iš pradžių svečiavosi Toronte pas „Raptors“ ir Joną Valančiūną, tada – Indianapolyje pas „Pacers“ ir Domantą Sabonį ir galiausiai – Denveryje, kur darbuojasi net trys lietuviai: Artūras Karnišovas yra generalinis vadybininkas, Martynas Pocius – krepšinio operacijų vadybininkas, o Tomas Balčėtis – krepšinio analizės vadybininkas.

D. Adomaitis už Atlanto savo akimis matė du JV dvigubus dublius ir taiklių tritaškių laviną, vieną sėkmingiausių D. Sabonio pasirodymų šį sezoną ir netgi pačių NBA čempionų „Golden State Warriors“ žaidimą.

Treneris atviras – šis vizitas viršijo jo lūkesčius ir buvo itin naudingas. Tikėtina, kad po įvykusių produktyvių pokalbių su juo šiais metais į mūsų šalį užsuks ir lietuviškųjų NBA klubų – „Raptors“ bei „Pacers“ – vadovai.

Apie privačius susitikimus su šių komandų vairininkais Dwane'u Casey ir Nate'u McMillanu, pašnekesius su J. Valančiūnu bei D. Saboniu, karštus Lietuvos rinktinės reikalus ir netrukus paaiškėsiantį žaidėjų sąrašą, Donato Motiejūno renesansą Kinijoje ir fantastinį Kauno „Žalgirio“ fenomeną – išskirtiniame D. Adomaičio interviu DELFI TV konferencijoje.

– Treneri, didžiausią savo viešnagės dalį praleidote Denveryje. Ką ten pamatėte? Ir kaip sekasi „Nuggets“ gretose esantiems lietuviams?

– Lietuviai su Artūru Karnišovu priešakyje ten daro fantastinį darbą. Prieš keletą metų Denveryje žiūrovai nelabai noriai eidavo į areną, nes Kolorado valstijoje tikrai daug sportų yra, bet dabar, paskutinėse rungtynėse su „Warriors“, buvo užfiksuotas lankomumo rekordas. Šis faktas tik parodo, kad pati organizacija dirba puikiai.

– Galbūt yra galimybė, kad netolimoje ateityje Denveryje išvysime ir mūsiškį, žaidžiantį aikštėje? Ar „Nuggets“ skautai stebi Lietuvos jaunus žaidėjus? Tuo labiau, kad čia gerą savo karjeros dalį praleido ir Linas Kleiza.

– Jie stebi daug ką ir, manau, visus talentingiausius tiek Europos, tiek Amerikos žaidėjus. Peržiūri begalę rungtynių ir gyvai, ir vaizdo įrašų, renka informaciją. Net neabejoju, kad jie stebi ir lietuvius. Juk net trys lietuviai ten jau dirba ir tai daro labai smagiai bei gerai. Ką gi maža tauta gali padaryti, kad išliktų? Tiktai palaikyti vieni kitus.

O L. Kleiza ten prisimenamas. „Nuggets“ kaip tik minėjo savo gyvavimo 50-metį ir buvo leidžiami vaizdo klipai su čia žaidusių krepšininkų epizodais. Lino buvo keletas momentų tikrai. Jis ten visada laukiamas.

– Pagrindinis jūsų kelionės tikslas vis tiek turbūt buvo aplankyti NBA žaidžiančius lietuvius ir pakalbėti su jų klubų atstovais. Ką aptarėtė su D. Casey? Kaip „Raptors“ atsiliepia apie J. Valančiūną?

– Kiek teko iš trenerio girdėti, jis yra tikrai patenkintas. Pirmiausia tuo, kaip gerai pasiruošęs sezonui Jonas atvažiavo ir kaip įsiliejo į komandą. Įvardino, kad buvo turbūt geriausios formos, kokios kada nors yra atvykęs. Tas geras žaidimas nuo pat pradžių iš karto davė pasitikėjimo ir pačiam Jonui viskas tapo lengviau. Treneris pasakė, kad Jonas yra žaidėjas, kuris šį sezoną padarė didžiausią pažangą Toronte. Tai daug ką pasako.

Daugiau teko bendrauti su generaliniu vadybininku. Jonas turi savo vardą ir vertę toje komandoje, visi juo patenkinti, o tos kalbos, kur čia buvo spėliojama ir eskaluojamos visokios temos, yra tik kalbos.

Pristačiau tą sistemą, kuri dabar yra Europoje, kokie pasikeitimai, kad yra atrankinės rungtynės ir birželio, ir rugsėjo mėnesiais. „Raptors“ vadovybė jauna ir supratinga. Jie sakė, kad nedarys jokių kliūčių, kad padės kuo tik galės ir kad jie džiaugiasi, kai žaidėjai atstovauja rinktinei, nes tada tikrai nesiilsi, dirba ir pasiruošia sezonui. „Raptors“ jau žino, kokiomis sąlygomis Jonas treniruojasi, gyvena ir žaidžia Lietuvos rinktinėje. Atsakymą išgirdau teigiamą.

– J. Valančiūnas NBA lygoje prapliupo tritaškiais. Bent po vieną taiklų tritaškį jis smeigė penkiuose iš paskutinių šešių mačų, o bendrai jo tritaškių taiklumas yra net 47 procentai. Ar jus stebina tokia Jono metamorfozė?

– Vienas dalykas yra pataikyti per treniruotes, kitas – per rungtynes. Tas darbas, kurį jis pats įdėjo ir vasaros metu, ir sezono pradžioje, ir dabar po kiekvienos treniruotės pasilikęs, kai meta po 100 tritaškių, atsiperka. Jo arsenale atsirado naujas ginklas, kuris šiuo metu NBA yra itin aktualus. Tai labai praplečia jo, kaip žaidėjo, universalumą.

Manęs tai nestebina. Tai yra gerai, nes tiek NBA, tiek apskritai krepšinyje tritaškiai yra vis svarbesni. Tikrai neuždrausiu jam jų ir rinktinėje. Mes ir kalbėjome, kad jeigu įmeti iš vieno vieną, reikia dar išmesti bent du.

Man patinka Jono požiūris, užsispyrimas teisinga linkme ir tai, kad jis stengiasi įtraukti naujų judesių ir tų dalykų, kuriuos nori pagerinti. Jis supranta, kad yra žaidėjas, kuriam dar tikrai yra vietos kur tobulėti, jis gali pagerinti kai kuriuos dalykus, jog taptų dar universalesniu, ir svarbiausia, kad pats nori tai daryti.

– Domantas Sabonis irgi žaidžia nuostabų sezoną ir renka beveik identiškus rodiklius kaip ir JV (vid. po 12,4 taško ir 8,3 atkovoto kamuolio). Ar Indianoje Domą matote tokį, koks jis ir turi būti?

– Kalbant su „Pacers“ vadovybe ir treneriu net malonu girdėti tai, kaip jie atsiliepia apie mūsų tautietį. Jis yra toje vietoje, kur gali atsiskleisti geriausiai, ir komanda žino, kaip jį išnaudoti. Visi yra be galo patenkinti jo darbu, indėliu ir fantastišku žaidimu.

Pats faktas, kad nuėjus į oficialią ekipos parduotuvę D. Sabonio marškinėlių nusipirkti nėra galimybės. Tai ir parodo, kaip jis ten yra gerbiamas bei mylimas sirgalių.

Iš trenerio lūpų nuskambėjo pagrindinė mintis apie Domantą, kad tai yra labai aukšto IQ žaidėjas. N. McMillanas yra nustebęs, kad toks jaunas žaidėjas su tokia maža NBA patirtimi turi tokį aukštą krepšinio intelektą šiame lygyje.

D. Sabonio žaidimas pagrįstas kova po krepšiu, deriniu „du prieš du“, kirtimais į baudos aikštelę. Jis yra tas naujoviškas penktasis numeris, kuris – labai paklausus rinkoje. Pats įvardijimas, kad Indiana atliko didžiausią vasaros vagystę, gerai apibūdina visą Domo situaciją.

– Dabar svarbiausias klausimas: kokia „Pacers“ pozicija dėl D. Sabonio antrais metais? Ar komanda išleis jį į Lietuvos rinktinę?

– Kai kalbėjome su generaliniu vadybininku, grįžome į praėjusių metų situaciją ir jis teigė, kad ji buvo nelengva, nes čia yra trys pusės: rinktinė, žaidėjas ir klubas. Pasirinkti reikėjo taip, kad tai būtų gerai jaunam žaidėjui ir tas jų sprendimas, kad Domas pasiliktų su komanda, dirbtų vasarą, įeitų į sistemą ir išmoktų derinius, buvo teisingas.

Jie pasakė viena: kad tikrai nedarys jokių kliūčių ir džiaugsis, kad jis žais rinktinėje.

– Dar vienas lietuvis, kuris irgi lyg ir viena koja NBA, o kita – Kinijoje. Tai – Donatas Motiejūnas, kuris renka po 23 taškus ir 12 akovotų kamuolių. Ar sekate jo žaidimą? Sutinkate, kad jo situacijoje – geriau žaisti nei sėdėti?

– Tai žinoma. Jis gauna daug žaidybinio laiko – tai ir yra, ko jam reikia. Kinijos lygoje žaidžia stiprūs užsieniečiai, NBA žaidėjai – buvę ar neįsitvirtinę, norintys sugrįžti kaip Donatas. Jam yra naudinga žaisti, o daugiau sunku kažką pasakyti.

Manau, kad jis savo tikslus, kuriuos turėjo vykdamas į Kiniją, šį sezoną ir pasieks. Parodys visiems, kad yra sveikas ir gali žaisti aukščiausiame lygyje.

– Į Kiniją neplanuojate važiuoti? Ar vyksta koks nors dialogas su Šandongo „Golden Stars“?

– Paprasčiausiai mes kol kas iš klubo negavome jokio atsakymo. Praeitą kartą gavome jų atsaką, kad jie nenori išleisti ir pasilieka jį. Dabar dar nieko negavome ir laukiame jų pozicijos.

– Mindaugas Kuzminskas iš NBA perbėgo ne į Kiniją, o į Milaną, kur žaidžia dar du lietuviai – Mantas Kalnietis ir Artūras Gudaitis. Kaip vertinate jų sezoną?

– Gaila, kad Manto rolė nėra ten tokia, kokia galbūt žadėta buvo. Milano komandos komplektacija toje pozicija tokia įdomi, galima pasakyti. Bet matyti, kad stengiasi ir nori išnaudoti savo šansus bei patirtį. Mačiau keletą rungtynių, kuriose M. Kalnietis buvo įžaidėjas ir vadovavo žaidimui bei atrodė geriausiai iš visų kitų gynėjų.

Artūro žaidimas – stabilus, geras ir solidus. Meta praktiškai 100 procentų viską. Manau, kad vien buvimas Eurolyga, kur geriausi žaidėjai, jau yra daug.

Mindaugo vaidmuo ten numatytas didelis ir pagal žaidimą akivaizdu, kad taip ir bus.

– Ketvirtadienį paskelbsite galutinį rinktinės 14-tuką, kuris gins šalies garbę vasario 23 ir 26 d. per atrankos į pasaulio čempionatą dvikovas su Vengrija bei Kosovu. Ar pačiam dar yra klaustukų dėl sudėties?

– Dabar ne. Kai kuriose pozicijose tik buvo svarstoma tą ar tą žaidėją. Man jau aiškus tas 14-tukas ir jis yra ne tik mano galvoje, bet ir kompiuterio ekrane. Ketvirtadienį tai ir paskelbsime. Svarbiausia, kad žaidėjai būtų sveiki ir viskas.

Suprantate, negalime visko sujaukti ir daryti iš naujo. Ir taip bus tų priverstinių keitimų. Trys žaidėjai traumuoti, kurie būtų buvę galutiniame dvyliktuke. Iš kitos pusės, mes turime kandidatus, kuriems turime suteikti galimybę, o kai kuriose rungtynėse turėsime prisitaikyti ir prie priešininkų.

– Kalbėti apie krepšinį ir neužsiminti apie Kauno „Žalgirį“ būtų didžiausia nuodėmė. Tai, ką šį sezoną daro „Žalgiris“, yra kažkokia fantastika. Kaip vertinate kauniečių fenomeną?

– Tas žodis „fantastika“ ir yra geriausias apibūdinimas. Tik norėčiau palinkėti, kad galėčiau ištarti tą žodį po sezono – kai jau bus po visko.

Manau, visi labai teisingai pastebi Šarūno Jasikevičiaus indėlį. Jis, kaip žaidėjas, buvo kūrėjas ir kartais mėgdavo viską nutraukti bei padaryti savaip, o ne kaip treneris sakė. Juokingiausia, kad dabar jam labai nepatinka, kai kas nors taip elgiasi. Jis jau įvardijamas kaip vienas geriausių Europos trenerių ir tai patvirtina kiekvienomis rungtynėmis. Visi turime džiaugtis, kad tokia krepšinio asmenybė dirba „Žalgiryje“ ir mes galime tai stebėti.

– Treneri, Lietuvos krepšinio rinktinė jau keturias olimpiadas iš eilės lieka be medalių. Paskutinį kartą lietuviai olimpinę bronzą laimėjo 2000-aisiais Sidnėjuje, kai ant prizininkų pakylos lipote ir jūs pats, dar kaip žaidėjas. Ar galima spėti, kad dabar didžiausia jūsų svajonė yra grąžinti Lietuvos rinktinę ten stovint prie jos vairo?

– Manau, kad kiekvieno trenerio ar žaidėjo svajonė yra dalyvauti olimpinėse žaidynėse ir laimėti medalį. Bet dabar mano didžiausia svajonė yra, kad visi susirinktų sveiki į Palangą ir laimėtų prieš Kosovą bei Vengriją. Po to galvosime toliau.