Iš žaidėjų tik Paulių Jankūną galima vadinti aukščiausio lygio krepšininku. Solidžiu meistru šį sezoną tapo ir Kevinas Pangosas. O visi kiti, jei kalbėtume apie individualius jų sugebėjimus – tik eiliniai kareiviai.

Tačiau „Žalgiris“ vis tiek verčia iš koto vieną varžovą po kito, tarp jų – ir Eurolygos monstrus, tokius kaip Stambulo „Fenerbahče“, Atėnų „Panathinaikos“, Pirėjo „Olympiakos“. Per pirmąjį ratą žalgiriečiai nuskynė net 10 pergalių iš 15 galimų ir kartu su „Panathinaikos“ dalijasi 3-4 vietas. Apie tokį rezultatą turbūt nė nesvajojo net ir nepataisomi optimistai.

Dabartinis „Žalgiris“ man primena 2009-2010 m. sezono jauną, ambicingą, alkaną, autoritetų nepripažįstančią Belgrado „Partizan“ komandą, kuri nužygiavo iki finalo ketverto ir galėjo tapti netgi Eurolygos čempione.

Krepšinis.lt pažymiais dešimtbalėje sistemoje įvertino „Žalgirio“ krepšininkų ir vyriausiojo trenerio Šarūno Jasikevičiaus pasirodymą pirmajame Eurolygos rate. Nevertinau tik iš komandos jau pasitraukusio Dee Bosto, taip pat epizodiškai rungtyniavusių Gyčio Masiulio, Martyno Arlausko ir Martyno Sajaus.

Paulius Jankūnas – 10 balų
Paulius Jankūnas


Paulius nei greitai bėga, nei aukštai šoka. Nėra jis ir supertaiklus metikas. Tačiau jo krepšinio IQ vienas geriausių visoje Eurolygoje. Komandos kapitonas – vienas geriausiai nugara į krepšį rungtyniaujančių žaidėjų Europoje. Tiek puolime, tiek asmeninėje bei komandinėje gynyboje jis beveik nepriima neteisingų sprendimų.

Sunkusis puolėjas demonstruoja pavydėtiną stabilumą. Štai dabar net 8-eriose Eurolygos rungtynėse iš eilės pelnė dviženklį taškų skaičių. Šį sezoną daug rečiau meta tritaškius, daugiau atakuoja iš vidutinio nuotolio nei baudos aikštelės. Tai suteikia jo žaidimui dar daugiau efektyvumo nei praėjusį sezoną. Surenka 15,9 naudingumo balo ir šioje srityje yra akivaizdus klubo lyderis.

Tikru varžovų baubu tapo pikenpopas su P. Jankūnu. Tai derinys, kai Paulius, pastatęs užtvarą gynėjui pusiau krašte, atšoka į aikštės kraštą ir leidžia vieną dvitaškį po kito. Tokiu būdu velniškai sunku apsiginti, nes tokioje aikštės vietoje beveik neįmanoma organizuoti pagalbos ginantis. Nebent susikeisti ginamaisiais, o tada Paulius paprastai lieka prieš žemesnį ir fiziškai silpnesnį varžovą, kurį pasigardžiuodamas suvalgo žaisdamas nugara į krepšį.

Kevinas Pangosas – 9 balai

Kevinas Pangosas

Iš išsigandusio, išbalusio, į kelnes vis prileidžiančio ir neprognozuojamo vidutinioko praėjusį sezoną, kūdikio veido kanadietis dabar tapo negailestingu ir šaltakrauju oponentų žudiku. Lūžis, pirmiausia, įvyko galvoje.

2016-2017 m. Eurolygos turnyre įžaidėjas krapštė tik 8,7 taško, 7,2 naudingumo balo, dvitaškius metė katastrofišku 28 proc. taiklumu. 2017-2018 m. varžybose Kevinas atseikėja varžovams 12,1 taško, kaupia 12,3 balo, iš dviejų taškų zonos atakuoja 46 proc. taiklumu, pataiko 50 proc. tritaškių, iškiša 5,6 rezultatyvaus perdavimo (praėjusį sezoną – 3,2). Atakų organizatorius priešininkų gynybą ėmė kur kas dažniau nei pernai griauti prasiveržimais. Lemiamais momentais jo kinkos dreba itin retai.

Preikaištai K. Pangosui menki – vis dar silpnoka asmeninė gynyba ir šioks toks žaidimo bangavimas: 6-iuose mačuose surinko mažiau nei devynis naudingumo balus.

Edgaras Ulanovas – 8 balai

Edgaras Ulanovas

Vienas geriausiai (o gal ir pats geriausias) nugara į krepšį žaidžiantis Eurolygos lengvasis krašto puolėjas. Būdamas „ant ūselio“ prie savęs dažnai pritraukia du varžovus ir tokiu būdu padeda išardyti gynybą. Jei oponentai nedvigubina, tada pats renka taškus. Ištobulino puskablį dešine ranka ir tapo dar sunkiau įmenama mįsle priešininkams.

Solidžiai ginasi, atlieka marias juodo darbo prie savojo krepšio. Nors Ulios ūgis tik 198 cm, jis antras komandoje pagal atkovotus kamuolius (vid. 4,6). Antras ekipoje po P. Jankūno pagal naudingumo balus (13,0). Pagerino tritaškių taiklumą nuo 38,1 proc. praėjusį sezoną iki 47,6 proc.. Dažniau suranda laisvus komandos draugus – atlieka beveik vienu rezultatyviu perdavimu daugiau nei 2016-2017 m.

Tiesa, norėtųsi kiek didesnio rezultatyvumo per 27 aikštėje praleidžiamas minutes (vid. 8,3 taško). Tik penkiose dvikovose pelnė dviženklį taškų skaičių.

Aaronas White‘as – 7 balai

Aaronas White'as

Prieš sezoną ir jo pradžioje atrodė, kad amerikietis nė iš toli neprilygs savo pirmtakui Brockui Motumui. Tačiau tos dvejonės ir nerimas išsisklaidė. Nors australo 2016-2017 m. daugelis statistikos rodiklių buvo truputį geresni nei dabar A. White‘o, bet jų nauda komandai iš esmės panaši. Tiesa, neverta pamiršti, kad A. White‘as tik pirmus metus atstovauja „Žalgiriui“, o B. Motumas, kai debiutavo Kauno ekipoje, atrodė prasčiau nei dabar žaidžia A. White‘as.

Amerikietis pirmiausia solidžiau nei australas kaunasi dėl atšokusių kamuolių, šiek tiek geriau ginasi. Dabartinis legionierius gali pasigirti 44,4 proc. tolimų šūvių taiklumu, tik 0,9 klaidos per 22,5 minutės. Sunkusis puolėjas tik kartą Eurolygoje nepelnė nė taško. Tačiau akis užkliūva už skurdoko baudų metimų tikslumo (68,8 proc.), išprovokuotų pražangų (1,4), blokų (0,3) skaičiaus.

Artūras Milaknis – 7 balai

Artūras Milaknis

Fenonenalus krepšininkas. Dar prieš keletą metų Artūras buvo toks bachūras pusiau medinėmis kojomis, kuris tik trindavosi ties perimetru ir drabstydavo tritaškius. Dabar buvęs Virginijaus Šeškaus auklėtinis varo į neviltį Eurolygos milžinus. Iki šiol stebiuosi, kaip A. Milaknis, turėjęs nesilankstančias kojas, nuolat pabėga nuo greičiausių Europos gynėjų. Tam, kad snaiperiui, nuolat kursuojančiam palei galinę liniją, priekinės linijos žaidėjas pastatytų užtvarą, jis privalo nors akimirką atitrūkti nuo tiesioginio oponento. Šią sunkią užduotį A. Milaknis įgyvendina pavyzdingai.

Stebėtina ir tai, kaip Artūras, turbūt nubėgantis didžiausią atstumą rungtynių metu iš visų kitų žalgiriečių, sugeba taip taikliai atakuoti (45,2 proc.). Juk lakstant kaip prisuktam dažnai gali „nusimušti“ kvėpavimas, o tada įmesti neįtikėtinai sunku. Bet snaiperis pataiko net ir tada, kai būna praradęs pusiausvyrą, pasviręs į šoną ar persikreipęs. Tai aukšto meistriškumo ženklas. A. Milaknis tokių rezultatų galėjo pasiekti tik dėl juodo, alinančio darbo per treniruotes.

Tolimų bombų meistras per šešis pastaruosius Eurolygos mačus įsūdė 22 tritaškius iš 39. Per paskutines keturias dvikovas Milas renka po 13,5 taško. Milžiniškas kontrastas palyginti su turnyro pradžia. Tada per pirmąsias ketverias rungtynes A. Milaknis vidutiniškai gimdė tik po 2 taškus, tikslą pasiekė tik 2 iš 12 jo tolimų atakų.

Artūras dabar ne tik meta iš toli, bet ir veržiasi prie krepšio. Tai daro jį dar grėsmingesnį varžovams. Tiesa, ne pro šalį būtų dar pagerinti gynybą vienas prieš vieną.

Brandonas Daviesas – 7 balai

Brandonas Daviesas

Labai ribotų sugebėjimų „centras“, bet ir jis duoda apčiuopiamos naudos „Žalgiriui“. Jau dabar galima teigti, kad tinkamai pakeitė Augusto Limą. Netgi žaidžia efektyviau už brazilą.

Amerikietis gerokai rezultatyvesnis už savo pirmtaką (atitinkamai 8,0 ir 4,6 taško), nepalyginamai taikliau meta baudas (84,8 ir 48,9), tiksliau meta ir dvitaškius, dažniau pataiko iš vidutinio nuotolio. Ypač svarbu tai, kad B. Daviesas pataiko baudas. Esant reikalui priešininkai dažniausiai galėdavo drąsiai bauduoti A. Limą.

Brazilas truputį geriau grūmėsi dėl kamuolių ir gynėsi. A. Daviesas sugriebia tik po 2,7 kamuolio. Pagrindiniam vidurio puolėjui tai varganas rezultatas. O išrašo jis tik 0,3 stogo varžovams.

Vasilije Micičius – 7 balai

Vasilije Micičius

Serbas rungtyniauja be galo banguotai – arba sužaidžia tragiškai, arba dieviškai. Per daug stebėtis neverta – „Vasiai“ tik 23-eji metai.

Per 6 dvikovas jis pelnė 4 ar mažiau taškų, o paskutinėse dvejose rungtynėse įmetė 13,5 taško, per 4 pastaruosius mačus įskraidino 5 iš 8 tolimų bombų. „Barcai“ ir CSKA „atmatavo“ po 20 taškų.

Pagal kokybės ir kainos santykį – dar vienas solidus „Žalgirio“ pirkinys po praėjusio sezono. Pasižymi puikia kamuolio perdavimo kultūra, efektyviu žaidimo skaitymu, kokybišku driblingu abiem rankomis, neblogu prasiveržimu į abi puses. Per 22 min. atlieka po 4,6 perdavimo. Tai nuostabus pasiekimas.

Antanas Kavaliauskas – 6 balai

Antanas Kavaliauskas

Antano statistikos rodikliai beveik vienodi kaip ir praėjusį sezoną, tačiau jis žengė žingsnį į priekį. Pirmiausia dėl to, kad tapo ištvermingesnis, ėmė užtikrinčiau rungtyniauti varžovų baudos aikštelėje. Tai, kad moka žaisti krepšinį, „centras“ įrodė per akistatas su Madrido „Real“, Bambergo „Brose“, kai įdrėbė oponentams atitinkamai 16 ir 15 taškų.

Bene didžiausia barzdočiaus bėda – nereikalingų pražangų prisirinkimas. A. Kavaliauskas kovos įkarštyje net nepajaučia, kaip oponentą pradeda gaudyti ar laikyti rankomis. Per 13 minučių Antanas užsidirba net po 3 pražangas. Tai yra be galo daug. Tarkime, P. Jankūnas gauna 3,1 pražangos, bet aikštėje praleidžia 24 minutes.

Axelis Toupane‘as – 5 balai

Axelis Toupane'as

Kol kas turbūt didžiausias „Žalgirio“ nusivylimas neskaičiuojant jau išvykusio Dee Bosto. Prancūzas atletiškas, dėl didesnio ūgio ir vikrumo gali apsiginti prieš grėsmingus gynėjus, tačiau, ko gero, yra labiausiai taktiškai neišprusęs ekipos žaidėjas. Poziciniame puolime nuolat „plaukioja“. Prasta jo metimo technika. Pataiko tik 25 proc. tolimų metimų. Nors jau 25-erių, lengvasis puolėjas ir psichologiškai atrodo trapus.

Paulius Valinskas – 5 balai

Paulius Valinskas

Turi didžiulį potencialą. Techniškas, staigus įžaidėjas, pasižymintis neblogu metimu, puikia kamuolio varymo technika abiem rankomis. Trūksta tik laiko, kad parodytų viską, ką sugeba. Manau, kad jo galimybės ateityje net didesnės nei Luko Lekavičiaus. Pirmiausia dėl to, kad jis aukštesnis už Luką (191 cm). Sezoną pradėjo daug žadančiai ir labai drąsiai. Į CSKA krepšį įmetė 11 taškų, pataikė 3 iš 4 tritaškių. Paskui kažkas nutiko. Tikriausiai nebesusitvarko su įtampa – per pastaruosius 5 mačus nepelnė nė vieno taško.

Šarūnas Jasikevičius – 10 balų

Šarūnas Jasikevičius

Kai krepšinyje atakos laikas sutrumpėjo iki 24 sekundžių, ir dėl to žaidimas supaprastėjo, kai kas – tarp jų ir aš – manė, kad trenerio vaidmuo tapo truputį mažesnis nei anksčiau. Tačiau Š. Jasikevičiaus darbas rodo, kad tokia tendencija nėra šimtaprocentė.

Šaras vidutiniokų kapelą pavertė aukščiausio lygio orkestru. „Žalgirio“ strategas nuolat priverčia savo auklėtinius iššokti aukščiau bambos. Jis kuria idealią „chemiją“ ekipoje, kurioje žaidėjai neriasi iš kailio, kad nenuviltų trenerio ir komandos draugų.

Šaras daro revoliuciją Europos krepšinyje. „Žalgiris“ renkasi derinius atsižvelgdamas ne tik į varžovų komandos žaidėjus, taktiką, bet ir į tai, kokie priešininkų krepšininkai tuo metu yra aikštėje. Š. Jasikevičius jau dabar turbūt geriausiai iš visų žemyno strategų sugeba smogti oponentams į silpniausias vietas ir kartu moka efektyviai užtušuoti savosios ekipos silpnybes. „Žalgirio“ treneriai tikriausiai geriausiai Eurolygoje atlieka skautingą (varžovų analizę). Jei priešininkai pateikia staigmenų, Š. Jasikevičius jau mačo metu savo galvoje atlieka papildomą skautingą. Dažniausiai – į dešimtuką.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Krepsinis.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (126)