Kai prieš šį Eurolygos sezoną paskutinį kartą šiame turnyre žaidė Artūras Gudaitis, dar Kauno „Žalgiriui“ atstovavęs aukštaūgis 2015-ųjų paskutiniame mače prieš atkrintamąsias rungtynes su būsimais čempionais Madrido „Real“ krepšininkais pelnė 14 taškų .
Tačiau po šio sezono krepšininkas dažniau gydėsi traumas, nei žaidė „Lietuvos ryto“ komandoje.
Po dvejų su puse metų A. Gudaitis jau – Milano „AX Armani“ klubo narys. Pirmąkart užsienyje rungtyniaujantis lietuvis greitai tapo svarbiu Milano ekipos žaidėju.
A. Gudaitis visoje Eurolygoje užima antrą vietą pagal dvitaškių pataikymą (70,31 proc. taiklumas), be to, jis aštuntas pagal varžovų blokuotus metimus ir 11-tas pagal atkovotus kamuolius.
„Visada siekiau būti komandoje tokiu, kuris gali komandai suteikti daugiau nei įprasta mano pozicijos krepšininkui – ne tik blokuoti metimus, gintis, bet ir suteikti teigiamos energijos žaidimui“, – Eurolygos svetainei teigė A. Gudaitis. „Tą vidinę energiją galbūt paveldėjau iš tėčio ir senelio, kurie abu buvo profesionalūs imtynininkai“, – pasakojo lietuvis.
Interviu Eurolygos svetainei krepšininkas pasidalino mintimis apie sugrįžimą į stipriausią Europos klubinių komandų turnyrą, savo vaidmenį komandoje ir Manto Kalniečio pagalbą prisitaikant naujoje aplinkoje.
– Artūrai, iki rugsėjo vidurio dar nežinojote, ar žaisite Eurolygoje. Koks jausmas grįžti į šį turnyrą?, – Eurolygos svetainė paklausė A. Gudaičio.
– Tai yra geras pokytis mano karjeroje. Aš manau, kad dažnai nuo komandos nusisukdavo sėkmė, bet mes ateityje galime iškovoti kur kas daugiau pergalių. Dabar yra svarbiausia dažniau džiaugtis pergalėmis. Asmeniškai šis sezonas man klostosi sėkmingai, bet pagrindinis dalykas yra komandos sėkmė.
Dideliais žaidėjais tampama tik kai komandą lydi pergalės. Kalbant asmeniškai apie mane, aš mėgaujuosi sugrįžimu į stipriausią Europos turnyrą ir žaidimu prieš stipriausius Europos žaidėjus. Galiu pasakyti, kad džiaugiuosi šiuo Eurolygos formatu. Aš žaidžiau dar seno formato Eurolygoje, kai po grupių rungtynių komandos patekdavo į Top-16 etapą.
Dabar stipriausios Eurolygos komandos jau nuo sezono pradžios susitinka tarpusavyje.
– Panašu, kad aikštelėje mėgaujatės suteiktais trenerio Simone Pianigiani šansais. Kas labiausiai patinka Eurolygoje?
– Kai komanda laimi namuose, sirgaliai sukuria ypatingą atmosferą ir ką nors paruošia man ir mano komandos draugams. Pergalės namų arenoje yra mano mėgstamiausias dalykas. Aš mėgaujuosi pergalėmis ir nekenčiu pralaimėjimų.
– Jūs žaidžiate pakankamai gerai ir užtikrintai Milane, kas jums padėjo taip greitai naujoje komandoje tapti vienu svarbiausiu ekipos žaidėju?
– Man trenerio sistema yra labai paprasta, nebuvo sudėtinga ją perprasti ir rasti savo vietą joje. Tai tikrai yra gera sistema mobiliam aukštaūgiui.
Mes labai dažnai keičiame gynybos sistemą, neretai vieneriose rungtynėse naudojame vieną, kitose – kitą sistemą, bet toks yra krepšinis visur. Aš stengiuosi nuo pirmos atvykimo dienos būti susikoncentravęs ir galbūt man tai padeda. Nieko kažko sudėtingo.
Kitas dalykas, kuris man tikrai padėjo, tai Milano klube žaidžiantis dar vienas Lietuvos rinktinės žaidėjas Mantas Kalnietis, kuris klubui atstovauja nuo 2016-ųjų.
– Jūs per paskutinius du sezonus nežaidėte labai daug Europos taurės rungtynių („Eurocup), ar jūsų paties nenustebino toks asmeninis progresas Eurolygoje?
– Taip, per paskutinius du sezonus mane dažnai kamavo traumos ir „Lietuvos rytas“ nežaidė taip gerai, kad galėtų Europos taurės turnyre žengti toli. Išties aš nesužaidžiau daug rungtynių Europos taurėje. Bet šiame sezone stengiuosi saugoti sveikatą, kūną, išvengti traumų.
O dabar Eurolygoje sudalyvauvau daugiau rungtynių, nei per pastaruosius dvejus metus Europos taurėje. Aš tikrai džiaugiuosi, kaip viskas man čia klostosi Milane. Klubas tikėjo manimi ir pasirinko mane. Aš stengiuosi žaisti kietai ir tikiuosi, kad mano sportinė forma dar nėra pasiekusi piko, tikiuosi dar tobulėti, žaisti geriau ir padėti komandai pasiekti dar daugiau pergalių.
– Neretai komandai padedate pakilęs nuo atsarginių suolelio, ne išimtis ir Eurolyga: 13-oje rungtynių žaidėte mačą pradėjęs ne startinėje sudėtyje. Kaip jūs jaučiatės atsarginio vaidmenyje?
– Pakilęs nuo suolo stengiuosi į žaidimą įnešti tam tikro svorio, komandai suteikti energijos. Dėl savo rolės esu patenkintas, viskas yra gerai, aš žinau, kaip žaisti pakilus nuo suolo.
Mes kalbėjomės su treneriu, kodėl aš į žaidimą pasijungiu nuo atsarginių suolelio ir dėl to neturiu jokių problemų. Kai žengiu į aikštelę, visada stengiuosi įnešti energijos ir žaisti kietai.
– Žaidimo laiką dalinatės su vidurio puolėju Kalebu Tarzcewskiu ir abu žaidžiate gana sėkmingai, Kaip jūs vienas kitam padedate per treniruotes ir rungtynes?
– Mes per treniruotes nevengiame fizinės jėgos ir, manau, tai padeda mums per rungtynes kovojant su oponentais. Per treniruotes mes vienas su kitu konkuruojame, negailime jėgų, sunkiai dirbame ir mums tai patinka. Rungtynės – kaip karas, ir mes jam ruošiamės per treniruotes.
– Tai jūsų pirmas sezonas užsienyje, ar jums patinka Italija?
– Viskas gerai. Pirmieji metai užsienyje gali būti kiek sudėtingi, nes viskas yra skirtinga lyginant su gimtine: maistas, žmonės, kultūra, kalba ir visa kita. Bet iš tiesų Italijoje viskas yra gerai. Man nereikėjo daug laiko prisitaikyti naujoje aplinkoje ir kultūroje.
Lietuvoje kiekvienas žino krepšinį, kiekvienas rungtynes tu žaidi jausdamas tam tikrą spaudimą. Čia Italijoje taip pat jaučiu spaudimą, tačiau galėčiau pasakyti, kad tai kiek skirtinga lyginant su Lietuva. Kai esi užsienietis, privalai komandai padėti siekiant gerų rezultatų ir man patinka toks spaudimas.
Pasikartosiu, aš mėgaujuosi vėl žaisdamas Eurolygoje, tai man yra svarbiausias pasikeitimas.
– Ar jums komandoje padeda jūsų tautietis Mantas Kalnietis?
– Žinoma. Tai yra mano draugas, Mantas yra puikus bičiulis ir man atskleidė daug smulkių, bet reikšmingų dalykų Italijoje: kur nuvykti, ką pamatyti, kur geriau praleisti laisvalaikį, kur pavalgyti ir kaip geriau prisitaikyti naujoje aplinkoje. Tai yra svarbu atvykus į naują vietą.
– Kartais žmonės stebisi jūsų aktyvumu rungtynių pabaigoje, iš kur ta agresija jūsų žaidime?
– Aš nežinau, toks mano stilius, stengiuosi komandai duoti šiek tiek daugiau, nei iš manęs tikisi. Toks visada yra mano tikslas aikštėje, būti tokiu, kuris gali duoti daugiau, nei reikalaujama iš jo pozicijos krepšininko – blokuoti metimus, gerai gintis ir įnešti į žaidimą tam tikros geros energijos. Galbūt kai kurias charakterio savybes paveldėjau iš savo tėčio ir senelio, kurie abu buvo profesionalūs imtynininkai.
– Grįžote į Eurolygą, koks būtų jūsų asmeninis ir komandos tikslas šio sezono Eurolygoje?
– Asmeniškai tikiu, kad kaip komanda, mes galime patekti į atkrintamąsias varžybas. Galbūt tai skamba nerealiai, bet mes turime pamėginti iki paskutinio šanso išnaudoti šią galimybę ir siekti šio tikslo.
Mes turime pakankamai talento, pakankamai patirties ir trenerių štabas yra puikus. Mes turime žaisti siekdami šio tikslo. Tai yra mano ir visos komandos tikslas – patekti į stipriausių Eurolygos klubų aštuntuką.
