Pirmadienį į ilgametę Lietuvos rinktinės stovyklų bazę – „Vanagupės“ viešbutį Palangoje – atvažiavęs R. Seibutis geriau nei kiti krepšininkai orientavosi jo koridoriuose, nors praėjusią vasarą jais ir nevaikščiojo.
Pasaulio čempionato atrankos varžyboms treneris Dainius Adomaitis buvo priverstas pasitelkti mažiau matytus veidus. Tarp jų tik taip pat po pertraukos į nacionalinę komandą grįžęs Kšyštofas Lavrinovičius lenkia R. Seibutį rinktinėje sužaistų rungtynių skaičiumi.
Be to, jiedu – vieninteliai į ketvirtą dešimtį metų įkopę žaidėjai pasaulio čempionato atrankos varžyboms suburtoje Lietuvos komandos sudėtyje.
Nors šį rudenį R. Seibutis įrodinėja, kad jam klijuoti veterano etiketę dar ankstoka.
Regis, sūrūs Baltijos vėjai atgaivino po dviejų sezonų „Žalgiryje“ arčiau tėviškės persikėlusį atakuojantį gynėją. Aikštėje jis vėl greitas ir vikrus: R. Seibutis yra rezultatyviausias „Neptūno“ krepšininkas Čempionų lygoje (vid. 14,3 taško) ir vienas puolimo vedlių Lietuvos krepšinio lygoje (LKL).
O juk prieš metus Eurolygoje jis tenkindavosi 2,5 taško vidurkiu.
Po prasto praėjusio sezono R. Seibučio nebuvo ir Senojo žemyno čempionate. Daugelis svarstė: naujam treneriui nebereikia stringančio senbuvio paslaugų ar pats žaidėjas panoro pasitraukti?
R. Seibutis tuomet tylėjo, miglotai kalbėjo ir D. Adomaitis, paaiškinęs tik tai, kad sprendimas buvo bendras, priimtas dėl sveikatos aplinkybių.
Bet į kvietimą sužaisti pasaulio pirmenybių atrankoje su Kosovu ir Lenkija patyręs žaidėjas atsiliepė noriai.
„Jaučiuosi pailsėjęs, atsigavęs. Visos mikrotraumos, kurios kankino jau daug metų, išgydytos. Ne be reikalo praleidau vasarą be krepšinio. Dabar esu azartiškai nusiteikęs sunkiai dirbti ir siekti kaip įmanoma geresnio rezultato“, – kalbėjo krepšininkas.
– Azarto grįžus po pertraukos susikaupė daugiau nei būdavo anksčiau? – Krepšinis.lt paklausė R. Seibučio
– Kas be ko. Turbūt visi po atostogų pailsėję noriau eina į darbą. Taip pat ir man. Nors širdis tabalavo stebint Europos čempionatą per televizorių. Nebuvau su komanda, bet ne ką mažiau išgyvenau dėl rezultatų, žaidimo.
– Buvo žmonių, kurie net po Europos čempionato manė, kad D. Adomaitis jūsų nekvietė į rinktinę. Galbūt trūko išsamesnės informacijos apie jūsų situaciją?
– Nesinori visko pasakoti apie savo skausmus. O jų buvo ne vienas ir ne du. Nemačiau reikalo detaliai aiškinti, kas ir kaip. Juo labiau, kad ir mano sutartis buvo pasibaigusi. Susidėliojo tokios aplinkybės, kad nesinorėjo lįsti į viešumą.
Dėl rinktinės nusprendėme kartu su treneriu. Ne vieną kartą kalbėjomės – ir sezono metu, ir prieš pat rinktinės stovyklą. Priėmėme bendrą sprendimą, kad man būtų į naudą pailsėti, o komandai – patikrinti naujus veidus. Nematau tame nieko blogo. O mano asmeninė pozicija nesikeičia – kai tik esu pasiruošęs, ir dabar, ir ateityje visada norėsiu atstovauti savo šaliai. Man tai didžiausia garbė.
– Svarstydamas, ar atsiliepti į rinktinės kvietimą, pasitariate ir su kitais jos senbuviais?
– Ne, kiekvienas turi savo asmeninį gyvenimą. Nors bendrauju su daugeliu, šilti santykiai išliko. Susiskambiname su Mantu Kalniečiu, su Jonu Valančiūnu buvau susitikęs.
– Vasarą sveikatos problemas sprendėte pasyviai, ilsėdamasis, ar reikėjo lankytis pas medikus?
– Viskas kartu. Įsivaizduokite: aštuonios parduotos vasaros iš eilės. Daugiausia, ką turėjau per tą laiką, buvo dviejų savaičių atostogos. Esame gyvi organizmai, nori ar nenori, ateina laikas, kai išsenkame. Dėl to sportinė forma ir banguoja: būna pikai, būna ir duobės. Labai svarbu ir psichologinis nuovargis. Kad ir labai norėdamas, negali nepaisyti šių niuansų. Man poilsio labai reikėjo, ir tikiuosi, kad jis bus naudingas. Bent jau kol kas taip ir yra.
– Pradėti šį sezoną ir įsibėgėti buvo lengviau nei ankstesniais metais?
– Sunku lyginti, kai skiriasi klubai, skiriasi treneriai, skiriasi vaidmuo. „Žalgiris“ – Eurolygos komanda, turinti daug gerų žaidėjų. Negali daug prieštarauti ar pykti, kai yra geresnės formos komandos draugų, kuriems ir leidžiama rungtyniauti. Ar tai buvo vasarų, atiduotų rinktinei, pasekmė? Gali būti. Net sakyčiau, turbūt taip. Bet niekam tuo nepasiteisinsi – klubas moka pinigus, turi būti geros formos.
– Pailsėjote tiek, kad esate nusiteikęs ne tik pelnyti kelialapį, bet ir pats nuvykti į 2019 metų pasaulio čempionatą?
– Tiek toli tikrai nebėgu į priekį. Nenoriu prognozuoti, kaip bus ateityje, duok Dieve, kad sveikata leistų.
– Atsakomybė prieš atrankos varžybas – kitokia nei slėgdavo pečius artėjant finaliniams etapams?
– Nespėjau apie tai pagalvoti, dar neįsijaučiau į atmosferą. Bet ir šitos varžybos – svarbios. Pasikeitė formatas, reikia suktis iš situacijos, per labai trumpą laiką sulipdyti komandą. Kaip ten bebūtų, vilkint Lietuvos rinktinės marškinėlius nesvarbių rungtynių nebūna.
