„Tai čia šitas žvėris. Oho, kaip užaugo, – turbūt tu dėdės neatsimeni“, – aktyviai po „Vanagupės“ viešbučio vestibiulį bėgiojantį dvejų metų G. Oreliko sūnų Miną pakibino Kšyštofas.
Aš net negalvojau apie sugrįžimą, nebuvo minčių. Jeigu būtų visi pajėgiausi, būtų kitaip. O dabar susiklostė situacija, kad reikia padėti. Nėra geriausių, atvažiuoja geriausi iš blogiausių. Paprašė manes, negalėjau atsisakyti.
Kšyštofas Lavrinovičius

Netrukus, nuo peties nusimetęs krepšį, Kšyštofas stojo prieš žiniasklaidos atstovus ir pusiau juokais, pusiau rimtai prisipažino jaučiantis tokį patį jaudulį, kaip prieš keliolika metų debiutuodamas nacionalinėje komandoje.

„Žinokite, tikrai smagu, toks pat jaudulys, kaip pirmą kartą rinktinėje. Pasiruošęs dirbti“, – šyptelėjo Kšyštofas, pirmą kartą Lietuvos rinktinėje per oficialias rungtynes žaidęs dar 2003-iaisiais, kai Švedijoje su Antano Sireikos treniruojama nacionaline komanda tapo Europos čempionu. – Nors komanda nauja, netrūksta žaidėjų, su kuriais teko klubuose žaisti. Vis tiek visi kažkur aikštelėje buvome susitikę. O jeigu ką – susipažinsime, čia nėra problemos.“

Į rinktinę K. Lavrinovičius sugrįžta po daugiau nei trejų metų pertraukos. 2014-aisiais jis dar simboliškai žaidė pasaulio čempionate Ispanijoje, tačiau vėliau į rinktinės sąrašus traukiamas nebebuvo ir netgi oficialiai pareiškė, kad baigia karjerą.
Svarbiausia profesionalumas, prižiūrėti save, teisingai maitintis. Ir, svarbiausia, meilė krepšiniui. Yra pavyzdžių, kai krepšininkai žaidė ir iki 45 metų. Tai man yra kur tobulėti – pavyzdys, kuris motyvuoja.
Kšyštofas Lavrinovičius

Visgi įsiplieskęs krepšinio karas Europoje rinktinės treneriui Dainiui Adomaičiui nepaliko pasirinkimo: kadangi nacionalinei komandai pasaulio čempionato „languose“ negali padėti nei NBA, nei Eurolygoje žaidžiantys Lietuvos aukštaūgiai, teko atsigręžti į Panevėžio „Lietkabelyje“ solidžius rezultatus vis dar demonstruojantį veteraną.

„Aš net negalvojau apie sugrįžimą, nebuvo minčių. Jeigu būtų visi pajėgiausi, būtų kitaip. O dabar susiklostė situacija, kad reikia padėti. Nėra geriausių, atvažiuoja geriausi iš blogiausių. Paprašė manes, negalėjau atsisakyti“, – visus prajuokino 209 cm ūgio puolėjas.

Visgi netrukus Kšyštofas surimtėjo.

„Aš negalvoju, kad čia prasta rinktinė. Čia geri, talentingi, tik mažiau populiarūs krepšininkai, dar ne žvaigždės. Tačiau talento pakanka, kad demonstruotų kokybišką krepšinį“, – pažymėjo jis.

Paklaustas, ar „Lietkabelio“ klubas lengvai išleido į rinktinės stovyklą, K. Lavrinovičius papurtė galvą.

„Nelabai jie norėjo. Nesakė tiesiai, kad nevažiuočiau, davė pasirinkti. Aš tada paaiškinau, kad noriu padėti Lietuvai ir jie suprato. Ačiū jiems už tai. Tikrai atvažiavau ne dėl to, kad smagiai pabūti ir rinktinės aprangą apsivilkti. Atvažiavau padėti – patirtimi, patarimais, kuo tik galėsiu“, – teigė aukštaūgis.

Anot K. Lavrinovičiaus, 38-eri metai profesionalų krepšinyje – dar ne riba. „Svarbiausia profesionalumas, prižiūrėti save, teisingai maitintis. Ir, svarbiausia, meilė krepšiniui. Yra pavyzdžių, kai krepšininkai žaidė ir iki 45 metų. Tai man yra kur tobulėti – pavyzdys, kuris motyvuoja“, – nusijuokė jis.

Krepšininko teigimu, pailsėti jis galės baigęs karjerą. „Na vienaip ar kitaip ta mano ir brolio karjera baigsis, tai sočiai pailsėsime. Nėra ką čia ir kalbėti, kai yra galimybė, tai dar reikia padirbėti“, – pažymėjo puolėjas.

Lietuvos rinktinė Palangoje stovyklaus iki ketvirtadienio. Tuomet mūsų krepšininkų laukia tiesioginis skrydis į Prištiną, kur penktadienį, lapkričio 24-ąją bus žaidžiamos pirmosios pasaulio čempionato atrankos rungtynės su Kosovo rinktine. Lapkričio 26-ąją jau Klaipėdoje mūsiškiai susitiks su Lenkijos nacionaline ekipa.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Krepsinis.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (62)