Kad „Lietuvos ryto“ klubo pagrindiniu akcininku tampa A. Guoga, aišku tapo jau beveik prieš dvi savaites. Tačiau pačioje klubo struktūroje permainos vis dar pačiame įkarštyje.
„Šiuo metu metu daug neaiškumų, procesas vyksta, mes dar apskritai turime nuspręsti, kas vadovaus „Lietuvos rytui“. Tačiau tai priklauso ne nuo manęs. Aš privalau suburti komandą. Žinome, kad pradeame sezoną rugsėjo 20 dieną, o aš turiu komandą paruošti. Ir niekam nesvarbu, ar aš būsiu vienas ar šešiese – turime atlikti šitą darbą“, – kalbėjo R. Kurtinaitis.
„Aš žinau vieną dalyką. Kas dabar bevyktų klube, visada yra galutinis rezultatas ir yra žmogus, ant kurio viskas nurašoma, arba jis yra giriamas. Ir jeigu mums iki Naujųjų metų su „Lietuvos rytu“ nesisektų žaisti gerai, nei to klubo vidaus perversmo, nei tų garsių A. Guogos minėtų pavardžių (naujasis savininkas minėjo, kad į klubo valdymą norėtų įtraukti Arvydą Macijauską, Liną Kleizą, Joną Valančiūną, – red. past.) niekas nebeprisimins. Žiniasklaidoje bus vienas veidas – mano, apipildas purvu“, – šyptelėjo jis.
R. Kurtinaitis mano, kad eskaluoti rasistinio G. Vainausko pasisakymo, kuris plačiai nuskambėjo per visą pasaulį, nebereikia. Anot trenerio, nors sklido kalbos, kad po šio incidento į „Lietuvos rytą“ nenorės vykti juodaodžiai krepšininkai, situacijai tai neturėtų daryti įtakos.
„Nors buvo visokių atsiliepimų, nemanau, kad tai kažkaip paveiktų situaciją. Aš asmeniškai neskirstau spalvų, tautybių – man turi būti geras žaidėjas. Pats žaidžiau daugelyje klubų, kur mano partneriai buvo juodaodžiai amerikiečiai – šaunūs žmonės.
Visas šitas reikalas buvo ganėtinai skambiai nušviestas. Iš esmės nemanau, kad G. Vainauskas norėjo kažką tyčia įžeisti, jis gal ne taip pasisakė, gal buvo ne taip suprastas. Visada, jeigu žmonės gali tavo pasakymą gali suprasti taip ar netaip, supras netaip. Apskritai manau, kad apie tai jau nebereikia kalbėti – viskas liko praeityje. Ir visą šitą šleifą galime pridengti pinigais – jeigu galėsime žaidėjams pasiūlyti gerus kontraktus, jie čia važiuos“, – pažymėjo R. Kurtinaitis.
Paklaustas, kokį pavadinimą pats išrinktų „Lietuvos ryto“ komandai (apie tai, kad komandos pavadinimas ateityje bus keičiamas, kalbėjo ir A. Guoga, ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius, – red. past.), R. Kurtinaitis prajuokino auditoriją.
„Man vienodai. Aš žinau, ką turėsiu atlikti, o joks pavadinimas už mane darbo nepadarys“, – pažymėjo jis.
Anot R. Kurtinaičio, 2017-2018 m. sezone geru pasiekimu jis laikytų Vilniaus komandos patekimą į finalą.
„Gerai būti bent jau žaisti LKL finale. Situacija Lietuvos krepšinyje pasikeitė, atsirado daug pajėgių klubų. Ir prieš sezoną pasakyti, kokią vietą nori laimėti, reiškia nieko nepasakyti. Reikia žaisti su visais, o kalbėti galima daug ką – ir kad kamuolys apvalus, ir kad žemę laiko trys banginiai“, – teigė treneris.
Paprašytas A. Tapino, R. Kurtinaitis trumpai prisiminė ir susitikimą su buvusiu „Žalgirio“ savininku Vladimiru Romanovu, su kuriuo dėl savo pompastiškų kalbų dabar retkarčiais palyginamas A. Guoga.
„Nesu dirbęs su V. Romanovu, bet esu susitikęs su juo po „Lietuvos ryto“ etapo, pabandyti padirbti „Žalgiryje“. Bet po trijų valandų kalbos išsiskirstėme – išėjau su tomis pačiomis mintimis, su kuriomis atėjau, – šyptelėjo Kurtis. – O su Antanu mes seniai pažįstami, dar nuo Australijos laikų. Manau, viskas bus gerai.“
Dabartinę klubo situaciją R. Kurtinaitis sulygino su Ramūno Karbauskio vadovaujamos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bandymais pažaboti alkoholio vartojimą Lietuvoje.
„Apie Karbauskio blaivinimo programą noriu pasakyti, kad mes neturime jokių statistinių duomenų. Vieną dieną išgeriame 20 litrų vyno, vėliau skaitai, kad jau ne tiek daug. Mes apie viską kalbame abstrakčiai, nežinodami kur nueisime. O dabar, kai vyksta klubo perėjimas iš rankų į rankas, mes taip pat nežinome nieko. O norėčiau žinoti – 100 dolerių, 1000 dolerių ar 2000 000 dolerių turėsių aš žaidėjui“, – pažymėjo Kurtis.
Paprašytas prisiminti „nugaros skausmus“ ir bendravimą su G. Vainausku pirmojo savo karjeros etapo „Lietuvos ryte“ metu, treneris ironiškai šyptelėjo.
„Manęs apie nugaros skausmus paklausė jau po pirmos savaitės. Pradžioje nesupratau, apie ką kalba. O buvo taip, kad treneris, kuris dirbo prieš mane „Lietuvos ryte“, buvo be jokios priežasties atleistas (Tomo Mahoričius, – red. past). Na, priežastis buvo, kad jam suskaudo nugarą. Tai kai aš pradėjau vadovauti komandai, visi klausinėjo – kaip man su nugara? Kurį laiką nesupratau. Tačiau po dviejų metų, nors ir laimėjome LKL įveikę „Žalgirį“, man irgi „suskaudo nugarą“ – teko palikti „Lietuvos rytą“, – prisiminė Kurtis.
Siūlome pasižiūrėti visą A. Tapino interviu su R. Kurtinaičiu.
