Prancūzas L. Westermannas greitai kopia karjeros laiptais. Praėjusią vasarą iš Limožo CSP komandos persikėlęs į „Žalgirį“, dabar 197 cm ūgio gynėjas jau gali puikuotis kontraktu su vienu turtingiausių ir galingiausių Europos klubų – CSKA.
Traumas išsigydęs prancūzas 2016-2017 m. krepšinio sezone buvo vienas iš svarbiausių „Žalgirio“ mechanizmo sraigtelių, rungtyniavo ne vienoje pozicijoje ir savo sėkmingu žaidimu sugebėjo sudominti klubinio krepšinio milžinus.
Duodamas interviu oficialiai FIBA interneto svetainei, talentingas prancūzas papasakojo apie „Žalgiryje“ praleistą nepamirštamą sezoną, Š. Jasikevičiaus nugalėtojo mentalitetą ir bandymus įsitvirtinti Prancūzijos rinktinėje, šią vasarą dalyvausiančioje Europos čempionate.
L. Westermannas įsitikinęs – net ir be karjerą komandoje baigusio Tony Parkerio, Prancūzija bus viena iš favoričių laimėti medalius, tačiau tarp galingiausių Europos komandų buvęs žalgirietis mato ir Lietuvos nacionalinę ekipą.
– „Žalgiris“ pastarajame sezone nustebino daug žmonių Europoje. Namo jūs grįžote tapęs Lietuvos čempionu, komandoje atlikote svarbų vaidmenį. Esate patenkintas savo sprendimu atvykti į Kauną?
– Be abejo, taip. Aš atvykau po sudėtingo sezono Prancūzijoje. Mano komanda – Limožo CSP – netgi nepateko į atkrintamąsias varžybas, ir nors aš pats nežaidžiau blogai, elitinis Europos klubas, koks yra „Žalgiris“, nemažai rizikavo pasikviesdamas mane į savo sudėtį. Aš visuomet būsiu dėkingas „Žalgiriui“ už tai, ką klubas padarė dėl manęs, dėl man suteikto pasitikėjimo. Ilgainiui tai buvo naudinga abiems pusėms – aš asmeniškai netgi negalėjau tikėtis geresnio sezono. Klubas davė man labai daug, Šaras davė man labai daug, visas trenerių štabas man davė labai daug. Visi žaidėjai ir kiekvienas klubo darbuotojas manimi pasitikėjo, o kartu aš jaučiau, kaip auga mano pasitikėjimas savomis jėgomis. Komanda žaidė gerai, aš žaidžiau gerai, ir ramiai galiu pasakyti, kad tai buvo teisingas ėjimas.
– Kuo specifinis darbas buvo su treneriu Š. Jasikevičiumi, kurio žaidimu pats žavėjotės paauglystėje? Ir kaip šis treneris padėjo tapti geresniu krepšininku apskritai?
– Mūsų žaidimo stilius panašus, mes abu mėgstame derinį „du prieš du“. Jis buvo tikras „pikenrolo“ meistras. Jis man atskleidė daugybę smulkmenų, kiekvienoje treniruotėje išgirsdavau kažką naujo – kur judėti, kur turi būti atliekamas perdavimas ir kt. Sužinojau daugybę naudingų dalykų, patobulinau savo įgūdžius ir taktinį suvokimą. Sužinojau ir daugybę neapčiuopiamų dalykų – kaip vadovauti komandai, kaip laimėti. Jis yra laimėtojas ir lyderis, vien tik žiūrėdamas, kaip jis vadovauja komandai, išmokau labai daug.
– Prancūzijos rinktinėje debiutavote 2015-ųjų Europos čempionate, gimtojoje šalyje. Dveji metai nėra labai ilgas laiko tarpas, bet jeigu pats palygintumėte Leo Westermanną 2015-aisiais ir Leo Westermanną 2017-aisiais, koks skirtumas būtų pats ryškiausias?
– Tony Parkeriui pasitraukus iš nacionalinės komandos, Prancūzijos rinktinės įžaidėjo pozicijoje atsirado laisva vieta. Ar jaučiate, kad šiemet nacionalinėje komandoje galite atlikti svarbesnį vaidmenį ir prisiimti daugiau atsakomybės ant savo pečių?
– Taip, be abejo. Kiekvienas komandoje turi pasitempti, kadangi niekas negali individualiai pakeisti T. Parkerio. Jis yra geriausias Prancūzijos krepšininkas, todėl komanda turės funkcionuoti kitaip, kad kompensuotų jo nebuvimą. Apskritai turime daug žaidėjų gynėjo pozicijoje, treneris Vicentas Collet turės nemenką įžaidėjų ir atakuojančių gynėjų pasirinkimą. Man nebus paprasta, kadangi visi krepšininkai turėjo sėkmingus sezonus. Tai tik parodo, kad Prancūzijos rinktinė yra labai gera ir turi daugybę talento.
– Kaip jau minėjote, treneris V. Collet savo dispozicijoje turi daug talentų. Netgi be T. Parkerio, Nicolas Batumo ir Rudy Goberto Prancūzija – labai pajėgi ekipa. Ar ji toliau yra pretendentė į medalius?
– Mes jau matėme, kaip Prancūzija finišavo trečia be T. Parkerio 2014-ųjų pasaulio čempionate.
Žinoma, bus sunku be Parkerio, Batumo ir Goberto, kurie yra svarbios dedamosios šios rinktinės dalys. Tačiau mes turime daug į nacionalinės komandos duris besibeldžiančių žaidėjų ir Europos čempionate tikrai kovosime dėl medalių. Mes neturime keisti savo mąstysenos, mums tiesiog reikia parodyti žmonėms, kad esame gera komanda net ir be kelių svarbių žaidėjų.
– Kas, jūsų nuomone, yra kitos turnyro favoritės?
– Kaip visuomet, Ispanijos rinktinė. Ji laimėjo paskutinį čempionatą, ji ir vėl bus sunkiai įveikiama. Kas dar? Lietuva bus labai pajėgi, be abejo, bus pajėgi ir Serbija. Per paskutinius 5-6 metus viršūnėje dažniausiai atsiduria tos pačios komandos. Yra ir daugiau pajėgių ekipų – Italija, Kroatija, Slovėnija, Graikija, tačiau asmeniškai aš manau, kad pagrindinės varžovės bus Ispanija, Serbija ir Lietuva.
– Buvote vienas iš paskutinių žaidėjų, kurie turėjo palikti rinktinę prieš pat 2013-ųjų Europos čempionatą, vėliau tas pats nutiko su Rio de Žaneiro olimpinėmis. Ar buvo sunku tai priimti ir rasti motyvacijos, kad pavyktų sugrįžti dar stipresniam?
– Taip. 2013-aisiais aš palikau komandą labai vėlai, o tada ji tapo Europos čempione – supraskite, koks apima jausmas, kai esi vienas iš dviejų paskutinių žmonių, kuriuos „atkabina“ prieš pat turnyrą. Vėliau sekė mano kelio traumos, aš nebuvau komandoje ir negalėjau kovoti. Manau, dabar yra mano laikas, už nugaros liko geri metai, jaučiuosi tvirtai ir tikiu, kad galų gale pateksiu į nacionalinę komandą ir parodysiu, ką galiu duoti savo šaliai.
– Žaidėte dviejose dėl krepšinio išprotėjusiose šalyse – Serbijoje ir Lietuvoje. Jeigu Europos čempionate jūsų keliai susikirs su šių šalių komandomis, ar jums tai bus specifiniai susitikimai?
– Aš jau tikrinau varžybų kalendorių – mes turime draugiškas rungtynes su Lietuva Kaune (rugpjūčio 15 d., – Krepšinis.lt). Jeigu aš būsiu į Europos čempionatą vykstančios komandos dalimi, susitikti su Lietuva ir Serbija man bus išskirtinė patirtis. Dabar abiejose komandose aš turiu gerų draugų. Jaučiuosi arčiau šių šalių, pažaidęs jose. Susipažinau su jų kultūra, susiradau draugų, todėl tai būtų ypatingas potyris.
Primename, kad Europos čempionatas keturiose Europos šalyse prasidės rugpjūčio 31 d. Prancūzija turnyrą pradės A grupės varžybomis Suomijoje, kur kovos su šeimininkų suomių, islandų, graikų, slovėnų ir lenkų nacionalinėmis ekipomis.
