Per vasarą nemažai pastarųjų turėtų pasikeisti – R. Kurtinaitis pareiškė norintis likti Vilniaus „Lietuvos ryte“, bet komandos komplektacijos procesą įsivaizduoja kitaip nei iki šiol.
Mažiau retai reiškia daugiau, bet „Lietuvos ryto“ atveju toks paradoksas pasitvirtino.
Keturių menkai motyvuotų legionierių sezono pabaigoje atsisakęs sostinės klubas triumfavo dramatiškame mūšyje dėl LKL bronzos apdovanojimų ir atkeršijo Klaipėdos „Neptūnui“ už praėjusių metų antausį pusfinalyje.
Lemiamose rungtynėse šeštadienį namuose vilniečiai laimėjo 75:66 ir serijoje nugalėjo 3-2.
„Trečia vieta manęs netenkina, bet realybė tokia, kad galimybių būti pirmiems šiemet nebuvo“, – po dvikovos konstatavo R. Kurtinaitis.
Regis, tai supranta ir sostinės publika – ta jos dalis, kuri dar nepavargo nuo įprastomis tapusių nesėkmių bei skandalų ir šeštadienį susirinko į „Lietuvos ryto“ areną. Ir nors prieš keletą metų tribūnos į kovą dėl trečios vietos būtų žiūrėjusios kreivai, šįkart jos, panašu, nuoširdžiai džiaugėsi ir tokios spalvos medaliais.
„Norėčiau padėkoti žaidėjams už kovą ir atsidavimą. Buvo ir gerų, ir prastų momentų, bet likusi beveik be užsieniečių komanda bent jau turėjo užtektinai noro“, – sakė R. Kurtinaitis.
Praėjusį vasarį Tomą Pačėsą pakeitęs specialistas patvirtino ketinantis likti klube ir kitam sezonui, tik pareikalavo teisės pačiam burti jo sudėtį.
Anksčiau užuominomis peikęs ekipos komplektaciją, šįsyk R. Kurtinaitis prabilo tiesiai šviesiai.
„Prieš savaitę apsisprendžiau, kad liksiu „Lietuvos ryte“. Tikiuosi, kad sprendimus dėl komandos sudėties priimsime kartu su vadovybe ar bent jau tarsimės. Jei anksčiau 50 procentų komandos sėkmės priklausydavo nuo komplektacijos, dabar ji jau lemia 70-80 procentų.
Reikia žaidėjų, kurie įmeta laisvi. Treneriams nesunku įvairiais deriniais padėti sukurti progų metimams, bet kai jų yra, žaidėjams reikia tiesiog pataikyti. O mūsų ekipos individualus meistriškumas buvo toks, kad ir šioje serijoje krepšininkai nedengiami dažnai švaistydavo pro šalį“, – nusiskundė R. Kurtinaitis.
Treneris atviravo, kad 2008-2010 metais, kai vadovavo „Lietuvos rytui“ pirmą kartą, neturėjo laisvų rankų rinkdamasis žaidėjus. Dabar R. Kurtinaitis norėtų kitokio santykio su klubo prezidentu Gedvydu Vainausku.
„Manau, būtų logiška atsižvelgti į trenerio pageidavimus. Juk ir už 5 tūkstančius gali gauti reikiamą krepšininką, gali ir už 200 tūkstančių pasiimti nereikalingą. Tik treneris žino, kokie yra poreikiai. Pavyzdžiui, Maskvos srities „Chimki“ supirko brangiausius įmanomus žaidėjus, o komanda išėjo prasčiausia per penkerius metus, kuriuos ten dirbau.
Tikiuosi, kad vadovybė atsižvelgs į mano pastabas, norus ar pageidavimus. Vasaros prioritetas – rasti gerą įžaidėją. Bent vieno būtinai reikia, taip pat vidurio puolėjo, o visus kitus galima aplipdyti“, – dėstė treneris.
– Ką iš dabartinės „Lietuvos ryto“ sudėties norėtumėte pasilikti kitam sezonui? – paklausėme R. Kurtinaičio
– Nieko nenoriu kalbėti – nežinau, kas turi galiojančius kontraktus, kas nebe. Reikia susidėlioti, ką turime, kurios pozicijos dubliuojasi. Labai gerą įspūdį sezono pabaigoje man paliko Deividas Gailius, pagaliau suradau, kaip jį panaudoti. Sunkiojo krašto pozicijoje jis sužaidė puikiai. Nežinau, kokios jo sutarties sąlygos, bet man jis tikrai įdomus, turi visas galimybes likti „Lietuvos ryte“.
– Ar matote žaidėjų silpnesnėse LKL komandose, kuriuos vertėtų pasikviesti į Vilnių?
– Lietuvių žaidėjų problema yra. Pavyzdžiui, Osvaldas Olisevičius šiemet atkreipė į save dėmesį, bet jį iškart nupirko vokiečiai. Galėčiau išskirti ir mūsiškį Margirį Normantą – jo progresas puikus. Aišku, drąsos dar daugiau nei meistriškumo, galbūt reikėtų atsakingiau žaisti, bet jo energija man patinka. Kažko ypatingo Lietuvoje daugiau nepastebėjau.
Norėčiau daugiau tokio kalibro lietuvių, su kuriais būtų galima dirbti, auginti. Su šia jaunesne, gyvesne komanda be užsieniečių man buvo žymiai maloniau dirbti. Aišku, meistriškumo kai kuriems trūko, bet man pirmiausia reikėjo atsidavimo ir darbo aikštėje.
– Klubo biudžetas – pakankamas jūsų poreikiams?
– Apie biudžetus aš paskaitau laikraštyje. Kartais net pats nežinau jų, man tik įdomu, už kokią sumą galime pirkti žaidėjų. Galbūt po savaitės susitikime su vadovais gausiu konkrečius skaičius, tuomet galėsiu pasakyti daugiau. Manau, „Lietuvos ryto“ biudžetas nėra toks jau mažas, kad negalėtume sukomplektuoti konkurencingos komandos Europos taurės varžyboms.
Kartais apie biudžetus mes kalbame labai paviršutiniškai – lyg Ramūnas Karbauskis apie alkoholio draudimus. Pavyzdžiui, mūsų biudžetas didesnis nei Panevėžio „Lietkabelio“, bet tai nereiškia, kad komanda stipresnė.
Broliai Lavrinovičiai kažkada žaidė ir už du milijonus, o dabar gauna žymiai mažiau. Bet jų žaidimas taip nesuprastėjo kaip atlyginimas. Įsivaizduokite, jei „Lietkabelis“ šiemet dar būtų pasiėmęs Tomą Delininkaitį ir Dainių Šalengą, būtų išvis unikali veteranų komanda, kuri galbūt būtų metusi iššūkį ir Kauno „Žalgiriui“. O mes mokėjome daugiau žaidėjams, kurie nuveikė mažiau.
– Tuomet gal bandysite privilioti tuos pačius Darjušą ir Kšyštofą Lavrinovičius į Vilnių?
– Su visa pagarba, manau, reikia žiūrėti į priekį ir ieškoti žaidėjų ateičiai, nebegrįžti atgal. Mano nuomone, komplektuoti sudėtį dabar reikėtų ne vienam sezonui, o trejiems metams. Tokie klubai kaip „Lietuvos rytas“ turi patys užugdyti sau žaidėjų. Kažkada tai Vilniuje darė „Sakalai“, ir dabar tokios komandos reikia. Aš pasiruošęs tai daryti, rengti trijų valandų trukmės treniruotes jauniems krepšininkams. Man patinka daug dirbti.
– Esate vyriausias iš trenerių, kurių komandos šiemet kovėsi dėl LKL medalių. Kokį patarimą duotumėte dėl ateities apsispręsti turinčiam „Žalgirio“ strategui Šarūnui Jasikevičiui?
– Šis sezonas „Žalgiriui“ buvo vienas geriausių nuo 1999 metų. Dar neblogas buvo 2012-2013 metų sezonas, kai klubą treniravo Joanas Plaza, bet jį sugadino suirutė dėl finansinių problemų ar Vladimiro Romanovo veiksmų.
Tad dabar Šarūno laukia labai sunkus pasirinkimas. Kiek skaitau žiniasklaidoje, jis turi puikių pasiūlymų, bet turi ir labai puikią dabartinę komandą. Tik neaišku, kas paliks „Žalgirį“ vasarą, kaip pavyks vėl sukomplektuoti sudėtį. Jam pačiam reikės priimti sprendimą. Šarūnas – kaunietis, miestas jį myli, spauda – taip pat. Manau, jam būtų gerai likti „Žalgiryje“. Mums visiems būtų gerai, jei jis liktų.
– Ar jums buvo svarbu trenerių dvikovoje įveikti „Neptūno“ vairininką Dainių Adomaitį, su kuriuo konkuravote dėl Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio posto?
– Nemaišykite, aš nebuvau pretendentas, tai jūs, žiniasklaida, sukūrėte konkurenciją tarp manęs ir Dainiaus. Tiesiog federacija pasirinko jį, ir viskas.
O ši serija... Reikia atkreipti dėmesį, kad pernai „Neptūnas“ buvo sukomplektuotas geriau, ir kai kurie senbuviai tuomet žaidė žymiai geriau. Apie tai, kuris treneris geresnis, šis rezultatas nieko nepasako. Nebent mes su Adomaičiu eitume pamėtyti baudų, gal taip išsiaiškintume (šypsosi – Krepšinis.lt).
