Antroje vietoje reguliariajame sezone finišavęs „Lietuvos rytas“ buvo laikomas pusfinalio serijos su Panevėžio „Lietkabeliu“ favoritu, tačiau po pirmosios pergalės sekė trys kluptelėjimai, kurie antrus metus iš eilės ir trečią kartą per pastaruosius ketverius metus paliko sostinės komandą be LKL finalo.
Tačiau kur kas didesnis skandalas kilo po paskutinio mačo „Cido“ arenoje. Sužinojęs, kad keturi jo auklėtiniai iš JAV lemiamų rungtynių išvakarėse laiką leido mieste, R. Kurtinaitis klubo valdybai išsakė savo norą žaidėjus nušalinti nuo komandos. Jis buvo išpildytas, todėl mažojo finalo serijoje „Lietuvos rytas“ verčiasi be Corey Fisherio, Clevino Hannah, Tayloro Browno ir Drew Gordono.
„Jeigu būtų likę, net nežinau, kaip jie elgtųsi toliau, – pečiais skėsčiojo treneris. – Kaip buvęs legionierius aš žinau, kaip būna sunku pavasarį, kai visos mintys sukasi aplink namus. Sezoną iki pat pabaigos sužaisti gerai gali tik lipdamas per save. Aš nemanau, kad visi turi tokį charakterį. Mes tai matome ne tik Lietuvoje. Ir Rusijoje žinau daug amerikiečių, kurie sezono pabaigoje žaidžia prastai – juk kuo anksčiau pralaimėsi, tuo anksčiau važiuosi namo. Atsirenkant žaidėjus žaidėjus reikia į tai atsižvelgti.“
Ir jis žino, kaip klubai galėtų pasielgti, kad tokių istorijų, kaip šiemetinė „Lietuvos ryte“, nebūtų.
„Galima būtų į sutartį įrašyti, kad žaidėjas garantuoja sezono metu nenusižengti taisyklėms. Nusižengimo atveju kontraktas būtų nutrauktas. Galbūt tai sudrausmintų. Čia yra vadyba – klubas turi pridėti saugiklių. Aišku, neišgąsdinant, nes jeigu yra kitas klubas, kuris už tą patį atlyginamą leis gerti alų, žaidėjas gali jį ir pasirinkti. Bet kuriant klubą, mes privalome garantuoti švarią darbo vietą – nusišluoti savo stalą ir išmesti visas buitines problemas, kad galėtume kontroliuoti tik sportinius rezultatus.
Dar norėčiau paminėti, kad „Lietuvos rytas“ yra vienas iš nedaugelio Europos klubų, kuris atlyginimus moka laiku, todėl motyvacija žaidėjams yra. Dieną prieš tas svarbias rungtynes išmokėjome atlyginimus, bet žaidėjų tai nemotyvavo. Manau todėl, kad jie nepakankamai profesionaliai žiūri į savo darbą. Ir to užtenka, kad nebūtum pirmas ar antras“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ mintimis dalijosi Kurtis.
Bet net ir netekęs savo keturių pagrindinių žaidėjų „Lietuvos rytas“ sugebėjo mesti rimtą iššūkį LKL mažojo finalo favoritu laikytam Klaipėdos „Neptūnui“ – šiuo metu serijoje iki trijų pergalių pirmauja 2-1. Tačiau net jei ir nepavyktų laimėti medalio, „valymą“ atlikęs treneris norėtų darbus Vilniuje tęsti ir kitąmet. Visgi jo sprendimą galėtų pakeisti pokalbis su klubo prezidentu G. Vainausku.
„Jeigu man pasakys, kad neturime galimybių nupirkti žaidėjų, tai aš net prie geriausių norų nenoriu grįžti į tuos laikus, kai treniravau Azerbaidžano rinktinę ir iš gatvės surinkau vaikus ir su jais dirbau. Dabar nebenoriu, nes ir amžius ne tas, ir noriu siekti galimybės gauti treniruoti tokio lygio komandą kaip „Chimki“, kur gali pats viską planuotis“, – pabrėžė R. Kurtinaitis.
– Kas vyksta su „Lietuvos ryto“ krepšinio klubu? – trenerio paklausė žurnalistė Daiva Žeimytė.
– Nieko ypatingo neįvyko. Daug klubų ieško variantų – ant senų laurų užmigti negali, reikia nuolat atsinaujinti žaidėjus. Tikslai klube išlikę. Bet didžiausia problema, kad nebeliko tokio biudžeto, kokį „Lietuvos rytas“ turėjo prieš 7-10 metų, kai kartu su „Žalgiriu“ dominavo Lietuvoje. Nelabai norėčiau kalbėti apie klubus ir biudžetus, bet ir nuo jo daug kas priklauso. Tačiau iš kitos pusės, labai daug kas priklauso, kaip pavyksta susikomplektuoti: kartais su pigesniais žaidėjais gali turėti geresnę komandą. Bet faktorius yra ne tik krepšinis – reikia, kad skirtingų šalių žaidėjai sudarytų visumą ir kautųsi dėl komandos, o ne ateitų, atidirbtų 2 valandas, gautų atlyginimą, lauktų vasaros ir išvažiuotų. Jeigu tokių žaidėjų pririnksi – rezultatų tikėtis labai sunku. Man yra tekę dirbti su „Chimki“, kurio biudžetas buvo labai didelis – ir turint pinigų sunku susikomplektuoti, nes reikia atsižvelgti į daug faktorių.
– Jūs esate gana griežtos disciplinos treneris, bet juk žaidėjai, atvykę iš kitų kraštų, gali situaciją matyti kiek kitaip. Galbūt jiems išėjimas į naktinį klubą prieš svarbias rungtynes yra nieko tokio.
– Ne paslaptis, kad užsieniečiai atvažiuoja užsidirbti pinigų. Ir jie atvažiuoja ten, kur jiems daugiau moka. Tą pačią problemą turėjome ir Maskvoje. Aišku, ten atlyginimai labai dideli. Dabar teko skaityti Sašos Obradovičiaus, kuris iš Vokietijos atvyko dirbti į Krasnodaro „Lokomotiv“ klubą, mintis, kad atlyginimai Rusijoje išpūsti ir žaidėjus sunku kontroliuoti, nes jie nepasiduoda kontrolei. Čia yra šiuolaikinio sporto problema. Bet per penkerius metus Chimkuose neturėjau nė vienos situacijos, kai būdavo pažeistas režimas, nes viskas buvo tvarkingai – kai būdavo daugiau laisvo laiko, ateidavo kapitonas ir pasisakydavo, kad eina su šeimomis pavakarieniauti į barą. Bet jiems sakydavau, kad elgtųsi saikingai. Ir jokių problemų neturėjome.
O kaip dabar įvyko... Man apie tai pasakė prieš rungtynes Panevėžyje, todėl buvo toks lengvas šokas. Šį sezoną žaidėme labai įvairiai: buvo gerų rungtynių, buvo prastų, bandėme trumpinti treniruotes, keisti taktikas... Pacituočiau vieną labai gerą trenerio Rimanto Endrijaičio frazę, kuris dar anksčiau sakė: „Tu nemiegi visą naktį, galvoji, kaip pulsi ir ginsiesi, bet žaidėjai išeina į rungtynes ir nieko negali padaryti. O pasirodo, kad jie visą naktį gėrė.“ Tai Endrijaitis jau pastebėjo prieš 20-30 metų, o panaši situacija yra ir dabar. Nors aš tikrai netikėjau, kad mūsų krepšininkai gali taip elgtis.
– Bet ar matėsi jų fizinėje būklėje, kad jie po išgertuvių?
– Na, aš jų neuosčiau. Bet turbūt niekam nėra paslaptis, kad Tomas Pačėsas kartais kaip policininkas liepdavo žaidėjams pūsti į alkotesterį. Buvo keli nusižengimai, tačiau jie galbūt nebuvo dideli ar atsakingų rungtynių išvakarėse. Bet juk vis tiek Tomas ne iš gero gyvenimo atsinešdavo alkotesterį – reiškia jau ženklų buvo. Nenoriu minėti pavardžių, bet yra žmonių, kurie gali linksmintis ir po to gerai žaisti, kad net neatskirsi. Bet yra ir tokių žmonių, kuriems reikia ir savaitės atsigauti. Visiems individualiai.
Žiūrint į mūsų amerikiečius, tai man visada būdavo keista, kaip žemaūgiai, kurie visuomet pasižymi energija, atrodė lėčiausiai net treniruočių procese. Galvojau: ne gi visi lėti žaidėjai susibūrė į vieną komandą? Mes galbūt pagreitėjome, šiek tiek pakeitėme stilių, tačiau tai nebuvo tas stilius energijos atžvilgiu, kurio aš norėčiau. Aš nežinau, kaip bus toliau, bet žaisdami prieš „Neptūną“ su mūsų lietuvaičiais, kurie vyresni ir savo amžiumi, matėme atsidavimą ir atsakomybę. Visi matėme dvi skirtingas komandas.
– O ne per didelė atsakomybė dabar užkrito tiems likusiems žaidėjams?
– Nemanyčiau, nes kai mes einame į profesionalų sportą, o ne kažkur į fabriką – prisiimame visas nenumatytas situacijas. Taip, jiems dabar užkrito atsakomybė, bet jie turi šansą įrodyti, kad galbūt nevisai pelnytai daugiau laiko praleisdavo ant suolelio.
– Ar yra klube ir daugiau problemų nei tik žaidėjų neatsakingumas?
– Man sunku kalbėti. Aš juk treneris. Visada klubo politika buvo aštri, ambicijos – pačios didžiausios. Kai anksčiau dirbau, jau nebuvo patys geriausi „Lietuvos ryto“ laikai, bet pinigų dar būdavo užtektinai, kad surinktume gerą komandą, todėl didelių problemų neturėjome. Tuo metu visi treneriai žinodavo, kad jeigu nepasiseks – būsi pakeistas. Tada per sezoną būdavo pakeisti kokie trys treneriai. Aš tokiomis pačiomis sąlygomis atėjau viduryje sezono – pakeičiau Antaną Sireiką ir mums pavyko laimėti. Kitais metais mes laimėjome, bet su manimi kontraktą, pagal oficialią versiją, nutraukė, nes buvau per brangus. Bet kitą sezoną buvo dar trys treneriai, kurie tikrai nebuvo pigesni.
Klubas visada ieško geriausių variantų – juk duodamas pinigų jis nenori pralaimėti. Aišku, galbūt truputį apsiriko žaidėjų pirkime ar dar kažkur. Taip, visi per 15 metų jau yra pripratę matyti kovas tarp „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“, bet paskutiniais metais to nebėra. Jeigu anksčiau „Lietuvos rytas“ nelaimėdavo, bet vis tiek žaisdavo finale. Tačiau dabar matome penkias panašaus lygio komandas kaip „Lietuvos rytas“. „Žalgiris“ truputį aukščiau, nes netgi pasikėlė savo biudžetą ir susirinko neblogus žaidėjus, neprašovė su pirkiniais. Kokia situacija klubo viduje? Aš nežinau, aš ten neįlendu.
– Dabar jau padarėte komandoje valymą. Kitame sezone bent pats norite toliau dirbti klube, todėl turėsite galimybę pateikti savo sąlygas, kokiomis „Lietuvos rytas“ galėtų atsigauti. Kokios jos būtų?
– Aš žinau, nes tai nebūtų mano sąlygos – tai būtų normalaus Europos taurėje žaidžiančio klubo sąlygos. Visų pirma, norėčiau žinoti, koks yra klubo biudžetas. Man visiškai vienodai – jis 100 tūkstančių ar milijonas. Aš turiu žinoti, kiek kokiai pozicijai galiu išleisti pinigų. Jeigu žinome biudžetą, tai galime nuspręsti, kad daugiau pinigų išleidžiame pirmai ir penktai pozicijoms, nes jos yra svarbiausios. Tada aplink juos mes lipdome visą guolį.
– Jeigu nepasisektų kovoje dėl bronzos, pats trauktis neketinate?
– Iki liepos 1 dienos galiu apsispręsti. Kai Gedvydas Vainauskas paskambino, aš sakiau, kad nenoriu užkimšinėti skylių iki sezono pabaigos. Mes galvojome, kad su mano atėjimu bus komandai impulsas, bet jis nepavyko, nes jau kitą dieną prieš „Šiaulius“ laimėjome tik vienu tašku – iš vakaro atėjau, kitą dieną jau reikėjo žaisti. Impulsas turėjo būti su „Šiauliais“, kai laimėtume 100 taškų persvara. Buvo kalbama, kad Tomas griežtas treneris, tai kai aš ateisiu, žaidėjai išsilaisvins ir pasileis į priekį. Bet taip neįvyko. Tačiau aš vis tiek noriu likti Lietuvoje, nesidairau kitų klubų – agentas skambino, tai ir yra į Rusiją kvietimų. Bet dabar noriu sezoną užbaigti su „Lietuvos rytu“, o po to susėsime ir kalbėsimės su vadovais.
Jeigu man pasakys, kad neturime galimybių nupirkti žaidėjų, tai aš net prie geriausių norų nenoriu grįžti į tuos laikus, kai treniravau Azerbaidžano rinktinę ir iš gatvės surinkau vaikus ir su jais dirbau. Dabar nebenoriu, nes ir amžius ne tas, ir noriu siekti galimybės gauti treniruoti tokio lygio komandą kaip „Chimki“, kur gali pats planuotis. Klubas niekada neatsakydavo – kiek kainuodavo, tiek sumokėdavo už žaidėjus. Buvo tikrai labai malonu dirbti. Ir rezultatai nebuvo blogi. Vadovybė pagalvojo, kad jie gali būti dar geresni, todėl gražiuoju atsisveikinome – dar iki dabar palaikome ryšį. „Taip“ ir „Ne“ man yra atsakymai: tą darysime po sezono.
